Pokyčiai valstybės turto žemėlapyje: nuo perteklinių kvadratų prie tvarių sprendimų
Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto. Nors patį sprendimą dėl turto perdavimo Turto bankui valdyti patikėjimo teise priima Vyriausybė, tačiau pradinę iniciatyvą perleisti savo nebenaudojamą turtą turi parodyti pačios įstaigos.
Dvi perdavimo alternatyvos
Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą. Be to, institucijos gali įsivertinti administracinę naštą, kurią patiria valdydamos nekilnojamąjį turtą, kreiptis į Turto banką ir šiam perleisti valdomą turtą bei rūpesčius dėl jo priežiūros, administravimo ar atnaujinimo.
.png)
Antroji alternatyva – paties Turto banko iniciatyva. Turto bankas, siekdamas priminti valstybės įstaigoms ir institucijoms apie galimybę perduoti joms nereikalingą turtą, nuolat viešai informuoja apie daugiausiai turto perdavusias įstaigas arba apie išskirtinius objektus, kurie perduodami Turto bankui.
Šiuo metu tarp daugiausiai turto perdavusių įstaigų lyderė yra VĮ Valstybinių miškų urėdija.
Be to, Turto banko specialistai, naudodamiesi Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, siekia identifikuoti galimai nenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą ir patys kreipiasi į valstybės įstaigas ir institucijas, prašydami įvertinti, ar tikrai tas turtas yra reikalingas įstaigų veiklai vykdyti.
Procesas trunka 3–4 mėnesius
Kai gaunami pasiūlymai ar sutikimai perduoti turtą, Turto banko specialistai šį turtą apžiūri – ar turtas išlikęs, ar nėra esminių neatitikimų dokumentuose.
Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai – tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.
Po priimto Vyriausybės nutarimo yra pasirašomas turto priėmimo – perdavimo aktas.
Procesas, skaičiuojant nuo Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo Finansų ministerijai iki perėmimo, paprastai trunka 3–4 mėnesius.
Paveldėjimas ir bešeimininkis turtas
Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą – tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Tuo tarpu paveldėtas turtas – tai turtas, turintis savininką, bet šis yra miręs.
Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame nustatyta, kad turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jei jis yra testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų. Pasak Turto banko atstovo, didžiąją dalį atvejų sudaro paveldėtas turtas, o bešeimininkio turto perimami pavieniai atvejai.
Kad turtas atgimtų naujam gyvenimui
Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai – valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta. Tai – ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E. Žoštautas.
Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui. Pirkėjai Turto banko aukcionuose turi galimybę įsigyti NT patraukliose vietovėse, o valstybė gali optimaliau išnaudoti reikalingą plotą ir iš aukcionų surinktas lėšas investuoti į NT būklės gerinimą ir energinio efektyvumo didinimą.
Pašnekovas pamini keletą Turto banko perimtų išskirtinių objektų ir rekordinių pastarojo meto Turto banko aukcionų.
Vilniečiams gerai pažįstami vadinamieji Seimo garažai strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, A. Juozapavičiaus g. Tai vienas didžiausių Turto banko žinion pastaruoju metu perėjusių objektų.
Liepos mėnesį viešajame aukcione sėkmingai parduotas 5 aukštų administracinės paskirties pastatas vienoje judriausių Vilniaus vietų, Geležinio Vilko g. 3A – šį pastatą mato visi, grįžtantys į Vilnių Savanorių prospektu, pro Gerosios Vilties žiedą. Pirkėjas objektą įsigijo už 1,8 mln. eurų, tai tiesiog vienas brangiausių šiemet parduotų objektų.
Pernai Turto banko aukcione buvo parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas, kuriame prieš daugiau nei 50 metų buvo pradėta kurti lietuviška karpių veislė. 56 tvenkiniai, 7 pastatai, bendras teritorijos plotas – daugiau nei 281 ha. Pasak Turto banko eksperto, tai buvo dydžiu išskirtinis objektas, pritraukęs net 9 aukciono dalyvius, taigi objekto kaina kilo iki paskutinės aukciono minutės. Kompleksas parduotas už beveik 1,7 mln. eurų.
Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje. Šis objektas – pavyzdys, kad pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai. Žvejo namą įsigijęs verslininkas vadino statinį „galimybių perlu“.
Aukcionuose atsiduria poilsio paskirties objektų – pavyzdžiui, kompleksas Molėtų rajone prie Bebrusų ežero, prie to paties ežero esanti pirtis su jai priklausančia ežero pakrante.
Dar vienas įsimintinas viešajame aukcione parduotas objektas – unikalūs pastatai ant Balsio ežero kranto Vilniuje. Aukciono metu objekto kaina pakilo apie 40 proc. iki beveik 500 tūkst. eurų.
VERSLO TRIBŪNA
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereotipai ir diskriminacija.
Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai vėl turi galimybę pretenduoti į finansinę paramą naujoms darbo vietoms steigti: priimamos paraiškos Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams. Ši paramos priemonė yra skirta užimtumui didinti Lietuvos teritorijose, kuriose registruotas nedarbas yra didesnis nei šalies vidurkis.
Nenaudojamų patalpų mažėja
Valstybės institucijos ir įstaigos kasmet vis atsakingiau vertina turimą turtą – perteklinių patalpų mažėja, o Turto banko duomenys rodo aiškią efektyvumo augimo tendenciją.
„Matome ne augimo, o mažėjimo tendenciją. Kiekvienais metais valstybės institucijos turi vis mažiau nenaudojamo ar nereikalingo turto“, – sako E. Žoštautas. Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai – nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv. metrų.
Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja. „Mūsų tikslas nėra turėti kuo mažiau turto, o kuo efektyviau jį išnaudoti valstybės poreikiams“, – pabrėžia Turto banko atstovas.
Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau kai kurie iš jų – itin svarbūs.
Turtas perduodamas institucijoms, turinčioms specifinius įgaliojimus ar poreikius – pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei, , arba įstaigoms, kurios vykdo nuosavybės atkūrimą piliečiams, religinėms bendrijoms,. Kur kas dažniau, pasak Turto banko, turtas perleidžiamas savivaldybėms – per mėnesį fiksuojama po vieną ar du tokius atvejus. Dažniausiai savivaldybės gautą turtą naudoja socialinio būsto plėtrai ar kitoms savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti.
Valstybės turto paveikslas
Centralizuotas valstybės turto valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių. Įgyvendindama šį modelį, valstybė gali sistemingai mažinti perteklines patalpas, racionaliau naudoti turimą nekilnojamąjį turtą ir taip ženkliai taupyti mokesčių mokėtojų lėšas.
Turto banko – pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo – duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų. Kasmet šis skaičius siekia dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų, o tai rodo, jog vis dar esama nemažai neišnaudojamo turto, kurio išlaikymas kainuoja brangiai.
„Kiekvienas atsisakytas perteklinis kvadratinis metras – tai tiesioginė nauda mokesčių mokėtojams. Mūsų tikslas – padėti institucijoms racionaliai įvertinti, kokio turto joms iš tiesų reikia funkcijoms vykdyti“, – sako E. Žoštautas.
Viena iš pagrindinių centralizuoto valdymo stiprybių – galimybė taikyti vienodus standartus ir gerąją praktiką visos šalies mastu. Užuot kiekvienai įstaigai atskirai skyrus dėmesio savo patalpoms, šią atsakomybę prisiima profesionalus valdytojas, turintis kompetencijų ir duomenimis grįstą požiūrį į sprendimų priėmimą.
Efektyvus turto valdymas – ne tik taupymas. Valstybės turtas tampa strateginiu įrankiu įgyvendinant šalies tikslus. Tinkamai planuojant skatinama regionų plėtra, prisidedama prie žaliųjų miestų kūrimo, plėtojamas socialinis būstas ar tobulinama gynybos infrastruktūra. Ilgalaikis, duomenimis ir analize grįstas planavimas leidžia matyti visos valstybės turto paveikslą ir priimti pagrįstus, tvarius sprendimus.
Turto bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pastatų modernizavimą. Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą. Tai leidžia nuosekliai gerinti valstybės pastatų būklę visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių miestelių.
Taip kuriama sistema, kurioje valstybės turtas nėra pasyvus resursas, o aktyvus įrankis, padedantis taupyti, modernizuoti ir strategiškai planuoti ateitį.
Procesai griežtai reglamentuoti
Valstybės nekilnojamojo turto perdavimas – sritis, kurioje itin svarbus skaidrumas. Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė. Procesai reglamentuoti teisės aktais, kurie numato konkrečius žingsnius ir terminus iki sprendimo priėmimo.
„Procesai galėtų vykti greičiau, jei sprendimų priėmimas būtų deleguotas žemesnio lygmens institucijoms, tačiau svarbu, kad siekis paspartinti darbą nepakenktų skaidrumui.“, – pabrėžia Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas.
