Nuomos kaina valstybei verslo centre „Yellowstone“ viršys 33 Eur/kv. m, sutartis neviešinama
Papildyta nauju skyriumi „Žada kreiptis į institucijas“.
Sandorio, kuris, jei būtų sudarytas, taptų didžiausiu 2023 m. Vilniaus biurų segmente, visų detalių Finansų ministerija, planuojanti išlaidoms skirti viešąsias lėšas, neatskleidžia.
Ji naujienų agentūrai BNS nurodė, jog šiuo atveju reikalavimo viešinti sutartį nėra, nes nuomos konkursas vyko pagal Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašą, o ne Viešųjų pirkimų įstatymą.
Į VŽ pateiktus klausimus apie šį sandorį ministerija nuo pirmadienio neatsako, trečiadienį nurodė „atsakysianti pagal galimybes“.
Žada kreiptis į institucijas
Trečiadienį po pietų, pasirodžius publikacijai, Finansų ministerija paskelbė šią savaitę ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas, kad jos patikrintų konkurso laimėtoją, su kuriuo sudarytas sandoris.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, naujienų agentūrai BNS teigė, jog ruošiamasi kreiptis į institucijas, „kurios disponuoja papildoma informacija“, tačiau konkrečių institucijų ji neįvardijo.
„Konkursas atliktas skelbiamų derybų būdu ir įmonės pateikė informaciją, pagal nustatytus teisės aktus. Visgi iškilus informacijai viešojoje erdvėje, kad gali būti rizikų dėl reputacijos ir kitų naudos gavėjų sąsajų, ruošiamės šią savaitę kreiptis į institucijas ir tuomet, kai informaciją gausime, galėsime ir įvertinti“, – aiškino ji.
Panašiai ministerija BNS sakė ir penktadienį, žiniasklaidai paskelbus apie tai, kas yra planuojamo nuomotis pastato savininkas.
„Vertiname viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir svarstome galimybę papildomai kreiptis į atsakingas institucijas“, – penktadienį BNS pranešė ministerija.
Dabar G. Skaistės teigia, informacija bus aktuali tik jei Lietuva laimėtų konkursą priimti AMLA.
„Tik tokiu atveju tie santykiai įsigalioja. Tai sakyčiau, kad laiko iki sprendimo priėmimo dar turime, susirinksime papildomą informaciją ir matysime, ar papildomi sprendimai reikalingi. Šiuo metu mes to laiko dar turime, konkuruojame su kitais 9 miestais – ir tokiais kaip Madridas, Paryžius, Frankfurtas, todėl Lietuvos sėkmė yra viena iš devynių“, – teigė ji.
Nuomos kaina viršija 33 Eur/kv. m
33,53 Eur/kv. m – tokią kainą Finansų ministerija nurodė naujienų agentūrai BNS, patikslindama, jog išnuomotas plotas – 6.591 kv. m. Vis dėlto nepatikslinama, ar į šią nuomos kainą įskaičiuotas PVM, taip pat, kokia dalis šios kainos bus skirta patalpų įrengimo išlaidoms padengti.
„Kaina per mėnesį perdavus įrengtas patalpas – planuojama, kad tai galėtų būti 2024 m. antrąjį ketvirtį – 220.999 Eur. Į ją įeina patalpų įrengimas pagal Europos Komisijos pastatų specifikacijos gaires (be baldų), taip pat parkavimo vietos, pastato eksploatacinės ir bendrosios priežiūros sąnaudos“, – atsakyme BNS teigė ministerija.
VŽ primena, jog šiuo metu biurų nuomos kaina Vilniuje, priklausomai nuo pastato klasės ir kokybės, siekia 12–21,5 Eur/kv. m (be PVM). Patys brangiausi ir naujausi biurai sostinės centriniame verslo rajone nuomojami už 19–21,5 Eur/kv. m (be PVM), A klasės – 16–19 Eur/kv. m. Pastarajai būtų priskiriamas ir „Yellowstone“.
Biurų įrengimas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 600–650 Eur/kv. m (be PVM).
Rinkosi pagal mažiausią kainą
Pasak Finansų ministerijos, konkurse biurų pastatą J. Jasinskio gatvėje statančios „Project RE 1“ pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Atrankoje esą dalyvavo 5 įmonės, derybose – trys.
Sutartis pasirašyta lapkričio 27 d., pagal ją tris mėnesius ministerija už paslaugas nemoka. Už ketvirtą ir vėlesnius, daugiausiai 3 mėnesius, būtų mokama 20.000 Eur kompensacija.
Praėjus pusmečiui (nepatikslinama nuo sutarties pradžios ar paskutinio kompensacijos mėnesio – VŽ) sutartis būtų automatiškai nutraukta, jei per tą laiką ES Taryba ir Parlamentas nepriimtų jokio sprendimo dėl AMLA vietos arba Lietuva nelaimėtų konkurso.
„Project RE 1“ savininkas yra Vilius Kavaliauskas, bendrovės „Noewe“ (buv. „Lewben“) didžiausias akcininkas. Žiniasklaida ne kartą kėlė klausimų dėl šios grupės ryšių su įvairiais asmenimis iš Rytų valstybių, teikiamų paslaugų turinio. 2017 m. Valstybės saugumo departamentas blokavo grupės planuotą verslo centro sostinėje įsigijimo sandorį.
V. Kavaliauskas prieš metus viešame laiške aiškino, kad „Lewben“ nuo 2018 m. „gerokai susiaurino veiklos geografiją bei atsisakė patikos paslaugų Baltarusijoje, kur veikė jo valdyta prekybos bendrovė „One Energy“.
VERSLO TRIBŪNA
150 metų istoriją skaičiuojanti „Heidelberg Materials“ įmonių grupė, kuri veikia ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse, yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje užpildų, cemento, prekinio betono gamintojų. Ji vykdo veiklą daugiau nei 50 šalių, o 2.500 įvairių gamyklų ir terminalų dirba per 51.000 žmonių.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Teismai dėl VSD išvadų vyko iki 2023 m., juos pastatą norėjusi įsigyti įmonė pralaimėjo.
„Grupė „Lewben“ nebendradarbiauja su Rusijos ar Baltarusijos rezidentais, peržiūri paslaugų apimtį keliems klientų portfelyje likusiems šių šalių piliečiams, net jei jie teisėtai reziduoja ir dirba ES“, – tvirtino V. Kavaliauskas.
Jis taip pat teigia, kad „Lewben“ grupė „niekada neinvestavo ir neinvestuoja Rusijos ar Baltarusijos piliečių naudos gavėjų turto Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Anot jo, 2010–2012 m. įmonė bendradarbiavo su Baltarusija. Bet esą tuomet Lietuvos valdžia optimistiškai vertino šalies verslo perspektyvas ir investicijos ten buvo vertinamos palankiai.
V. Kavaliausko su bendraturčiais valdoma „Noewe“ taip pat teigia paslaugas pinigų plovimo prevencijos srityje.
„Tiek licencijuojamos finansų įstaigos, tiek kiti įpareigotieji subjektai susiduria su vis didesniu priežiūros institucijų ir verslo partnerių spaudimu imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Mūsų specialistai, turintys ilgametę praktinio darbo patirtį finansų įstaigose, padeda klientams ne tik atitikti teisės aktų reikalavimus, bet ir pasinaudoti šia sritimi kaip konkurenciniu pranašumu, kuriant procesus, atitinkančius verslo specifiką ir tikslus“, – nurodoma įmonės tinklalapyje.
Kas naudos gavėjas, neatskleidžia
Dabar bendrovė „Equite“, per kurią V. Kavaliauskui priklauso projektinė UAB „Project RE 1“, teigia, jog jis nėra galutinis naudos gavėjas.
Vis dėlto Registrų centro Naudos gavėjų registre jis nurodomas kaip vienintelis šios įmonės naudos gavėjas.
Agnius Tamošaitis, „Equite“ vadovas, BNS sako, kad realūs naudos gavėjai yra į projektą investavę 14 neįvardijamų asmenų, o „Equite“ teikia projekto valdymo paslaugas, už kurias gaus sutartyje numatytą atlygį. Asmenys esą neįvardijami be jų sutikimo.
„Visi (investuotojai – BNS) yra Lietuvos fiziniai arba juridiniai asmenys, investavę į komanditinę ūkinę bendriją „Jasinskio 14“. Tikrasis narys „Equite“ teikia paslaugą, o investuotojai investuoja į visą projektą“, – BNS aiškina A. Tamošaitis.
Registrų centro Naudos gavėjų registre „Jasinskio 14“ vieninteliu naudos gavėju nurodomas V. Kavaliauskas.
Anot A. Tamošaičio, būtent KŪB komanditoriai, investavę pinigus, yra naudos gavėjai. Registrų centro duomenimis, „Jasinskio 14“ komanditorius yra V. Kavaliauskui priklausanti „Equite“.
„Jeigu tai būtų fondinė struktūra, tai visiems būtų aiškiau, kadangi investuotojų skaičius nebuvo didelis, pasirinktas kitoks modelis. Tai irgi yra dažnas reiškinys ir mes kažko čia nesugalvojom“, – teigia vadovas.
Pasak jo, neįvardijami ir oficialiuose registruose neužfiksuoti investuotojai yra „pakankamai gerai žinomi“ Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pasak jo, „Yellowstone“ projekto valdymo struktūra yra tokia: 100% „Project RE 1“ valdo „Jasinskio 14 project“, šią valdo KŪB „Jasinskio 14“, o pastarąją – tikrasis narys UAB „Equite“ ir 14 investuotojų (komanditorių), kurie viešuose registruose nematomi.
Didelis konkursas
VŽ primena, kad praėjusią savaitę Finansų ministerija pranešė, jog jei būtų nuspręsta ES steigiamą AMLA įkurti Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos patalpų įrengimo bei nuomos išlaidas penkerius metus.
Sprendimo ES lygiu tikimasi 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Pasak Gintarės Skaistės, finansų ministrės, planuojama, kad institucijoje dirbs 400 darbuotojų, jos biudžetas bus apie 70 mln. Eur.
AMLA bus pagrindinė institucija, užtikrinanti vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
Pasak A. Tamošaičio, patalpos agentūrai bus įrengtos per tris mėnesius po to, kai bus patvirtinti konkretūs reikalavimai.
„Buvo pateikti preliminarūs reikalavimai, kuriuos mes turėtume išpildyti. Manau, kad labai svarbu, ar bus AMLA Lietuvoje, nes jeigu bus, tai tokiu atveju visi kaip piliečiai labai džiaugsimės, nes bus ir naujų darbo vietų sukurtų“, – BNS sakė A. Tamošaitis.
Vietoje J. Jasinskio g. stovėjusių autoservisų, galerijos, greitojo maisto restorano KFC biurų pastato statybas atnaujino investicijų grupė „Equite“, kuri skelbė į projektą investuosianti daugiau nei 25 mln. Eur (be PVM).
2021 m. pabaigoje projektą Jasinskio g. 14 įsigijusi bendrovė planuoja, jog 9.300 kv. m ploto verslo centro statybos bus baigtos 2024 m. antrąjį ketvirtį.
