„Eika“ Šiauliuose pradeda statyti karinį miestelį
Simbolinės laiko kapsulės įkasimu pažymėta 7,8 ha plote iškilsiančio miestelio statybų pradžia. Jame įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.
Teritorijoje numatytos administraciai ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Bus statomi ir techniniai pastatai: sandėliai, garažai, degalinė, plovykla, pastogė technikai.
Bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių stovėjimo vietos.
„Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei. Moderni infrastruktūra labai reikalinga aukšto lygio kariuomenės pasirengimui, todėl šių miestelių projektas yra itin svarbus visai Lietuvai“, – pranešime teigia Vilius Semeška, krašto apsaugos viceministras.
Pagal 2021 m. pasirašytą sutartį projektą įgyvendins „Eikai“ priklausančios įmonės „Partnerystės projektai keturi“ ir „Samogitia miestelis“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1696?placement=
„Kai 2020 m. pabaigoje skelbėme apie šį laimėtą konkursą, tai atrodė svarbus, aktualus karinės infrastruktūros projektas, įdomus ir vis dar Lietuvoje retas PPP pavyzdys. Projektą daugiau vertinome per ekonominę prizmę. Šiandien, įsibėgėjant aštuntajam karo Ukrainoje mėnesiui, tai – jau vertybinis objektas tiek mūsų grupei, tiek visai Lietuvai“, – pranešime teigia Robertas Dargis, „Eikos“ valdybos pirmininkas.
Visų trijų miestelių partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų: per 2,5 metų objektai turi būti suprojektuoti ir pastatyti, o 12,5 metų infrastruktūra bus prižiūrima ir aptarnaujama. PPP sutarčių vertė – 168 mln. Eur.
Miestelių Šiauliuose, Vilniaus ir Šilalės rajonuose statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje.
Pirmųjų dviejų objektų statybos prasidėjo kiek anksčiau – rugpjūtį ir rugsėjį. Šiuos projektus įgyvendina NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ įmonė „Salvinta“.
Naujuose miesteliuose galės tarnauti ir dirbti iki 2.500 karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Tai pirmas kartas, kai projektai krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą pasitelkiant verslą buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.
