Vilniaus Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis – spalį
Tai VŽ patvirtino savivaldybės atstovai. Pasak jų, sutarties pasirašymas su koncesininku užtruko dėl sutarties sąlygų derinimo.
Koncernui „Icor“, kurio įmonė „Axis industries“ laimėjo konkursą, rugpjūtį nusprendus pasitraukti iš projekto, jos vietą užėmė investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, iki šiol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją.
Fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98% specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų.
„Axis Industries“ ir toliau valdys 1% SPV įmonės akcijų, kadangi ji negali formaliai pasitraukti iš konsorciumo. Dar 1% akcijų toliau priklausys bendrovei „Kauno arena“, kuri ilgainiui turėtų tapti komplekso operatore.
„Kiek laiko trunka pasirašymo nutolinimas, tiek laiko prasitęs ir kiti daugiafunkcio komplekso etapai. Pavyzdžiui, statybų aikštelės paruošimas, kuris numatytas šių ir kitų metų sandūroje, gali užtrukti maždaug iki pavasario vidurio. Tačiau ne viskas priklauso nuo savivaldybės, dedame visas pastangas, kad statybos prasidėtų kuo greičiau“, – VŽ teigia Paulius Vaitekėnas, savivaldybės atstovas spaudai.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/268?placement=
156 mln. Eur vertės koncesijos sutartį su privačiu partneriu Vilnius planavo pasirašyti 2020 m. kovą, o stadioną su įvairiais kitais objektais pastatyti 2023 m. Pats konkursas vyko kelerius metus, o sutarčiai buvo pritarusi Vyriausybė bei savivaldybės taryba.
Dabar, savivaldybės teigimu, dėl užsitęsusių ginčų teismuose stadionas galėtų būti pastatytas 2024 m.
Konkurso laimėtojas Šeškinės mikrorajone, prie prekybos centro „Akropolis“, vietoje prieš kelis dešimtmečius pradėto ir nebaigto statyti stadiono turėtų pastatyti naują 15 objektų kompleksą, kuriame būtų 15.000 vietų futbolo, lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statytų „Axis industries“, daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“, o savivaldybė mokėtų jiems už sukurtą infrastruktūrą.
Buvo skelbiama, kad projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos bendrovė „Cloud architektai“.
[infogram id="e38a183f-e53b-4dcf-b2a1-9b89b17b4a67" prefix="OXO" format="interactive" title="Statyba ir NT. Nacionalinis stadionas timeline laiko skalė įvykiai"]
