Kelių įstatymas didina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo

Kelių įstatymas yra ypač nepalankus kaimo gyventojams, gyvenantiems šalia valstybinės reikšmės kelių, kurie praeina per gyvenamąsias vietoves, dėl keliams taikomų kelio apsaugos zonų, kuriose ribojama ūkinė veikla (pvz., statinio statyba ar rekonstrukcija, žemės sklypo padalinimas ar net reklaminio stendo įrengimas), o tai ne tik riboja verslo plėtrą regionuose, bet ir neleidžia kurtis jaunoms šeimoms bei iš emigracijos grįžtantiems tautiečiams. O miesto gyventojams šie apribojimai netaikomi. Šis teisės aktas piliečius skirsto į miesto gyventojus ir „kaimiečius“, nors pagal Konstitucija įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs.

Pagal Kelių įstatymą kelio apsaugos zona taikoma priklausomai nuo kelio reikšmės. Pavyzdžiui, net ir tankiai urbanizuotose gyvenamose vietovėse šalia krašto kelių taikoma 50 metrų, o šalia rajoninių kelių — 30 metrų kelio apsaugos zona nuo kelio briaunų į abi puses. Kiekvienas gyventojas, kurio žemės sklypas yra šalia krašto ar rajoninio kelio, naudodamasis interaktyviu žemėlapiu gali pasitikrinti, ar žemės sklypui yra taikoma kelio apsaugos zona ir kurioje sklypo dalyje veikia apribojimai.

Kelio apsaugos zonoje ribojama ūkinė veikla.

Panagrinėkime konkrečią situaciją detaliau — Kauno miesto vakarinėje dalyje krašto kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda prasideda Raudondvario pl., kur miesto gyventojams kelio apsaugos zona netaikoma, o tik pervažiavus tiltą per Nevėžio upę prasideda urbanizuota teritorija – Raudondvario kaimas, kuriame gyvena apie 4.300 gyventojų.

Nors Raudondvaryje krašto kelias „virsta“ į J. Naujalio gatvę, kuriame ribojamas eismo greitis, tačiau vis tiek taikoma 50 metrų kelio apsaugos zona – kaip visiškai neurbanizuotai teritorijai. J.Naujalio gatvės gyventojai paprastai turi 15 arų namų valdos sklypus, kuriuose jau ne vieną dešimtmetį stovi gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, tačiau dėl taikomos kelio apsaugos zonos negali net padalinti turimų žemės sklypų, kad atskirtoje žemės sklypo dalyje vaikai galėtų pasistatyti namą ir apsigyventi. Verslo atstovai, turintys komercinės paskirties žemės sklypus ir mokantys žemės mokestį, dėl taikomos kelio apsaugos zonos negali vykdyti verslo plėtros.

LR Kelių įstatymas mieste ir kaime veikia skirtingai .

Kelių įstatymo 12 str. 2 dalyje nurodoma, kad „Kelio apsaugos zonos miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymu nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus“. Šiuo atveju vienintelė reali išeitis rengti detalų planą ir derinant su savivaldybės urbanistais ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelininkais tikėtis, kad „praleis“ kelio apsaugos zonos tikslinimą (sumažinimą).

Kaip suprantate, šioje proceso dalyje yra palikta vietos interpretavimui, kas nulemia veiklos skaidrumą. Ši situacija turėtų būti sprendžiama koreguojant Kelių įstatymo 12 str. dėl kelio apsaugos zonų taikymo nurodant, kad kelio apsaugos zonos apribojimai taikomi neurbanizuotoms teritorijoms (išimties tvarka keitimas galimas tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus). Urbanizuotoms teritorijoms kelio apsaugos zonos (vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais) gali būti taikomos tik atsižvelgus į kelių plėtros perspektyvas.

Komentarai