Ekonominiai rodikliai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį NT rinkos žaidėjams
Išaugusi gyventojų perkamoji galia bei pagerėjusi situacija migracijos fronte palaikė aktyvią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose, nors butų kainų augimas išaugus pasiūlai ir atslūgo. Palanki bendra ekonominė situacija, auganti mažmeninės prekybos apimtis bei atvykstančių turistų srautai, šalyje besikuriančios naujos vietos bei užsienio įmonės palaikė aktyvią ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinką.
Vis dėlto panašu, kad pasaulio ekonomikos laivas jau įplaukia į neramesnius vandenis – pasaulio ekonomikos ciklas artėja į pabaigą, be to, tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių ekonomikos ima jausti pernai prasidėjusio prekybos karo neigiamą poveikį. Nors prognozuojame, kad 2019–2020 m. pasaulio ekonomikos neištiks didelis sukrėtimas, jos augimas sulėtės. Šio sulėtėjimo poveikį neišvengiamai pajus ir Lietuvos ekonomika. Prognozuojame, jog dėl mažiau palankios užsienio aplinkos bei vidaus apribojimų šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 2,7%, o kitąmet — iki 2%.
Visgi tikėtina, kad namų ūkių vartojimo augimas išliks gana stiprus, tad į vidaus rinką orientuotas sektorius, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba, paslaugos greičiausiai ir toliau galės džiaugtis augančiomis apyvartomis. Namų ūkių vartojimo augimą palaikys didėsiantys atlyginimai, senatvės pensijos, vaiko pinigai. Prie neto darbo užmokesčio augimo prisidės ir mažinami mokesčiai dirbantiesiems.
Nors migracijos tendencijos nuteiks gana optimistiškai, tai yra, emigrantų skaičius mažės, o į šalį grįš vis daugiau lietuvių, situacija darbo rinkoje išliks gana įtempta – dėl spartaus gyventojų senėjimo bus ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas. Jei ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijos neigiamai nepaveiks gyventojų lūkesčių, būsto rinka išliks gana aktyvi – ją palaikys aukštas būsto įperkamumas. Tačiau butų kainos dėl pakankamos pasiūlos greičiausiai nedidės.
O eksportuojančiajam sektoriui gali tekti susidurti su daugiau iššūkių – pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimas sulėtės, šalies gamintojai bei transporto įmonės ims jausti išaugusio protekcionizmo poveikį, neigiamą poveikį gali turėti ir „Brexit“, ypač jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos be susitarimo. Tai gali reikšti, kad komercinio NT, orientuoto į eksportuojantįjį sektorių, logistiką, paklausos augimo galimybės 2019–2020 m. gali būti ribotos. Vis dėlto kažin ar tai neigiamai paveiks biurų patalpų rinką, ypač sostinėje, kur laisvų biurų patalpų lygis yra mažiausias tarp Baltijos šalių sostinių.
Nors šiandien baiminamasi, jog pasaulio ekonomikoje tvenkiasi audros debesys ir iš tiesų neigiamų rizikų šiam ekonomikos scenarijui yra apstu, būtina pastebėti, kad Lietuvos ekonomikos laivas yra daug geresnės būklės nei prieš dešimtmetį. Net ir kilus audrai šis laivas būtų gerokai mažiau blaškomas vėjų.
Šis komentaras parengtas specialiai naujajam VŽ leidiniui „Statybos ir NT sektoriaus apžvalga 2018“, kurį prenumeratoriai gali skaityti čia.[infogram id="fb92bbd1-ca2b-48ed-a108-d07f1ee9d994" prefix="Y5q" format="interactive" title="1swedbank ekonominės prognozės"]
