Augant visuomenės lūkesčiams, bankai imasi lyderystės dėl tvaresnių paslaugų
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje (ES) veikiančios kredito įstaigos privalo skaičiuoti pagrindinius su tvarumu (taksonomija) susijusius rodiklius ir viešai teikti tvarumo ataskaitas. Tokia prievolė atsiranda įsigaliojus Taksonomijos atskleidimo reglamentui (Nr. 2021/2178). Taksonomija – ES narėms taikoma klasifikavimo sistema, nustatanti, kokios investicijos laikomos tvariomis. Norint, kad ES įtaka klimatui iki 2050 m. taptų neutrali, reikia daug privačių investicijų, todėl ES siekia jas nukreipti tvarumo kryptimi.
„Taksonomija nustato moksliniais tyrimais pagrįstus kriterijus, kuriais vertinamas ekonominės veiklos tvarumas. Šiais kriterijais gali naudotis investuotojai, pagal juos matyti, kokios investicijos daro didelį teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai“, – pažymi Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
„Kitaip tariant, didelės įmonės, įskaitant ir finansų įstaigas, privalo pateikti ataskaitas, nurodančias, kiek jų veikla atitinka Takosonomijos reglamentą. Mažesnės įmonės šios prievolės kol kas neturi. Visos įmonės gali naudotis taksonomija kaip kelrodžiu ar žodynu, kad galėtų lengviau nustatyti, ką galima laikyti tvariomis investicijomis, kaip tvariau vystyti savo veiklą“, – sako ji.
Net jei kol kas tam tikroms įmonėms taksonomijos ataskaitų teikimo reikalavimai negalioja tiesiogiai, jos vis tiek gali susidurti su šiuo reguliavimu. Pavyzdžiui, pateikti tvarumo duomenis gali paprašyti partneriai, įpareigoti rengti taksonomijos ataskaitas.
Daugiau tvarių investicijų
„Norėdami sumažinti klimato problemų mastą, turime pradėti veikti jau dabar. Dalis įmonių jau kurį laiką vysto savo veiklą, atsižvelgdamos į tvarumo principus, tačiau taksonomijos sistema įmonėms ir finansų įstaigoms nubrėžia vieningą tvarumo kryptį, suvienodina terminus, sumažina „žaliojo smegenų plovimo“ riziką, suteikia daugiau skaidrumo“, – pažymi R. Ežerskienė.
Ji neabejoja, kad griežtėjant reguliavimui ir augant visuomenės sąmoningumui, finansų rinkoje matysime daugiau atsakomybės: augs tvaresnių investicijų skaičius, atsiras daugiau tokio pobūdžio paslaugų verslui ir gyventojams.
„Finansų įstaigoms išduodant daugiau žaliųjų paskolų, gali būti statoma daugiau energetiškai efektyvių namų ar renovuojami senos statybos namai, taip pritaikant juos šiuolaikiniams standartams, diegiamos technologijos, padėsiančios įmonėms savo veiklą vystyti tvariau, naudojant atsinaujinančią energiją“, – pateikia pavyzdžius R. Ežerskienė.
2023 m. vasarą „Citadele“ bankas pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse pasiūlė žaliąją taupomąją sąskaitą su fiksuotomis palūkanomis. Šios lėšos daugiausia investuojamos į atsinaujinančios energijos projektus ir energiškai efektyvaus būsto plėtojimą Baltijos šalyse, tačiau skiriamos ir kitiems gyventojų bei įmonių tvariems projektams finansuoti. Kaip investuojami pinigai „Citadele“ klientai gali matyti išsamiose ataskaitose – taip bankas siekia užtikrinti skaidrumą.
Žalioji būsto paskola
„Nuo šių metų išplėtėme savo būsto paskolų asortimentą ir pradėjome gyventojams teikti vadinamąją žaliąją būsto paskolą – paskolą energiškai efektyviam būstui įsigyti“, – apie dar vieną iniciatyvą pasakoja „Citadele“ banko valdybos narė. Ši paskola suteikiama gyvenamajam būstui, kuris yra pastatytas nuo 2021 m. ir vėliau ir atitinka A++ energinę klasę, kuri nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. Jei norimas įsigyti būstas pastatytas iki 2021 m., jis turi atitikti ne žemesnę nei A energinę klasę pagal ES Taksonomijos reglamento kriterijų.
„Šiuo metu iš visų naujų projektų, dėl kurių bendradarbiaujame ir kurie parduodami pirmą kartą rinkoje, daugiau kaip du trečdaliai atitinka A arba aukštesnio energinio naudingumo klasę, – pažymi R. Ežerskienė. – 2023 metais pradėti statyti projektai tokią klasę atitinka beveik visi. Be to, žaliąja būsto paskola pasinaudoti gali ir gyventojai, norintys atnaujinti nuosavą būstą. Jį bus galima perkvalifikuoti ir refinansuoti iš žaliosios būsto paskolos.“
Sąmoningumas auga
Gyventojai vis labiau suvokia, jog įtaką aplinkai galima daryti ir renkantis tam tikrus taupymo ar investavimo būdus. Būstą planuojantys įsigyti gyventojai vis dažniau domisi ne tik jo energine klase, bet ir įgyvendinamo projekto technologijomis bei šildymo sprendimais. Žmonės supranta, kad tvaresni būstai dažniausiai lemia mažesnes eksploatavimo išlaidas, turi geresnę garso izoliaciją ir pan.
„Klimato kaitos klausimai ypač aktualūs jaunesnio amžiaus žmonėms, kurių pažiūros formavosi būtent tuo metu, kai sustiprėjo tvarumo ir socialinės atsakomybės diskursas visuomenėje. Jie principingai laikosi savo vertybinių įsitikinimų įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant ir finansines paslaugas“, – teigia R. Ežerskienė. Anot jos, kadangi poreikis tvariems sprendimams auga, rinkoje didėja ir tvarumo principais grindžiamų finansinių paslaugų pasiūla. Dėl didėjančios paklausos žaliosios investavimo ir taupymo priemonės turi didelį potencialą ateityje uždirbti didesnę grąžą klientams.
Keičiasi banko samprata
„Mūsų tvarumo principais pagrįstas finansavimas atitinka Europos investicijų banko žaliuosius standartus, kurie yra pagrįsti reikšmingo poveikio kriterijais, nurodytais ES Taksonomijoje, – užtikrina „Citadele“ banko valdybos narė. – Esame užsibrėžę žaliųjų paskolų suteikimo tikslą ir nuo 2021 m. suteikėme tokių paskolų už daugiau nei 250 mln. eurų. Finansuodami šalies verslą, skatiname investicijas į atsinaujinančių energijos šaltinių projektus. Tvari ekonominė plėtra ir inovatyvių technologinių sprendimų diegimas yra mūsų verslo strategijos dalis.“
Didžiąją dalį paslaugų „Citadele“ bankas gali suteikti nuotoliniu būdu – taip siekiama didinti paslaugų prieinamumą, atsakingiau naudoti išteklius.
Rūta Ežerskienė pabrėžia, kad keičiasi suvokimas, jog bankas – ne tik pinigų operacijas atliekanti institucija. Šiais laikais bankas – partneris, siekiantis pasidalinti savo žiniomis finansų klausimais, įsigilinantis į konkrečią padėtį ir pasiūlantis geriausią sprendimą.
