Nenorėjo lipti ant galvos konkurentams Vilniuje – pasuko į regioną

Arnas Marčiulaitis, MB „Parlis“, valdančios „ShakeSnack“ prekių ženklo sušių restoranus, įkūrėjas ir vadovas, patvirtina, kad, turint vieną restoraną, jame privalo dirbti pats savininkas. Pirmąjį sušių restoraną atidaręs 18-os, tuomet pats dirbo visus darbus nuo remonto iki sušių sukimo. Verslą išauginęs iki 7-ių taškų, dvi dienas per metus – Kūčių dieną ir Naujųjų išvakarėse – į restoraną vis tiek eina dirbti pats.

„Šiomis švenčių dienomis būna didžiausias pikas, todėl visi administracijos darbuotojai dirba restoranuose. Stengiamės priimti kuo daugiau užsakymų, nes žinome, kad sausis bus minusinis, – paaiškina A. Marčiulaitis. – Švenčių, galima sakyti, neturiu, visuomet esu pasinėręs į darbą. Žmona ir draugai stengiasi suprasti, bet klausia: „Kiek gali dirbti per šventes?“  Mano atsakymas visada toks pat: „Neturiu pasirinkimo. Privalau.“

2017 m. įkurta MB „Parlis“ pirmąjį sušių restoraną „ShakeSnack“ atidarė 2018 m. Vilniuje, Baltupių rajone. A. Marčiulaitis sako, kad tada suspėjo laiku, nes sušių išsinešti banga jau buvo pradėjusi kilti. Per savo darbo metus verslininkas sako prisimintų bent 2–3 prekių ženklus, kurie irgi buvo atidarę bent vieną sušinę, bet po kurio laiko išnyko.

„Su tendencijomis svarbiausia įšokti į traukinį laiku. Jeigu suspėsi, jeigu skirsi verslui daug dėmesio, jeigu pakankamai dirbsi ir daugiau dirbsi pats, o ne viską paliksi samdomiems darbuotojams, tada pavyks“, – apibendrina jis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2932?placement=

Per kelerius metus „ShakeSnack“ išaugo iki 6 sušių restoranų skirtinguose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose. Tačiau miestas per tą laiką persipildė populiariausių virtuvių maitinimo įstaigų, todėl tolesnei plėtrai vietos ieškota, kur laisviau, – už Vilniaus.

„Greitojo maisto pasirinkimas Vilniuje yra platus: picos, sušiai, kebabai ir burgeriai. O išmąstyti ką nors nauja – sudėtinga, ir neaišku, ar prilips. Manau, kad visos šios pozicijos Vilniuje yra visiškai perpildytos. Man nesinori lipti kitiems ant galvų arba kad kiti tau liptų ant galvos, nes tada tiesiog pešimės. O peštynės niekada neišeina į naudą“, – sako A. Marčiulaitis.

Visgi konkurentais jis laiko tik sušių restoranus. Pavyzdžiui, jeigu prekybos centre yra sušinė, picerija ir burgerių užkandinė, tokia sinergija pritrauks didesnį žmonių srautą. Visi „ShakeSnack“ restoranai atidaromi prekybos centruose.

„Pats prekybos centras jau traukia žmones, todėl apie tave greičiau sužino ir verslas greičiau įsisuka, – sako pašnekovas. – Žinoma, labai svarbu ir reklama, aišku, skaniai gaminti maistą ir užtikrinti kokybę. Jeigu pritrauksi svečią, jis pas tave pavalgys, tačiau nesugrįš, jeigu neužtikrinsi kokybės.“

Plėtra – iš taupymo

2024 m. lapkritį septintąjį restoraną „ShakeSnack sushi & wok“ bendrovė atidarė Kėdainiuose. A. Marčiulaitis sako, kad gal būtų verta ir toliau plėtrai rinktis regionų kryptį, bet viskas priklauso nuo sąlygų: nuo konkretaus miesto ekonominės ir demografinės situacijos iki konkrečios lokacijos tame mieste.

„Rinkdamiesi miestą, vertinome, kiek yra gyventojų, kiek gamyklų, kiek darbo vietų. Faktas, kad jeigu žmonės neturi, kur dirbti, jie neturės už ką pirkti sušių, kurie nėra pigūs. Sušiai gaminami iš brangių ingredientų“, – sako jis.

Plėstis į Kėdainius bendrovė pasirinko restoranų sektoriui sudėtingu metu, kai dalis šio verslo atstovų veiklą nutraukia ar bankrutuoja, mažina maitinimo įstaigų skaičių ar bent jų nedidina. A. Marčiulaitis sako, kad, pavyzdžiui, PVM lengvata, kurią grąžinti prašo sektoriaus atstovai, padėjo atsistoti ant kojų po pandemijos ir uždirbti.

Prie įprasto 21% PVM tarifo sugrįžimo prisidėjo ir pabrangę produktai, kitų sąnaudų augimas. Pašnekovas sako, kad investuoti į plėtrą bendrovė gali tik todėl, kad skaičiuoja ir analizuoja kiekvieną išlaidų eilutę, rūpinasi kokybe ir taip sugeba dirbti pelningai.

„Visos kainos kyla, šis verslas nėra lengvas, kaip kai kurie įsivaizduoja. Naują restoraną atidarėme tik todėl, kad mokame taupyti, bet ne aukodami kokybę, – sako jis. – Lašišos privalai dėti tiek, kiek reikia kokybiškiems sušiams paruošti, nes kitaip pirkėjas nebesugrįš. Todėl, pavyzdžiui, stebime klientų srautus ir planuojame darbo valandas. Jeigu klientų nėra, vieną darbuotoją paleidžiame anksčiau. Tai – konkretus darbas tam, kad taupytume. Tik taip dabar galima uždirbti.“

Kaip sutaupyti

Daug sutaupoma ir dėl nedidelės administracijos: „ShakeSnack“ vadovauja įkūrėjas ir jo mama, sukaupusi patirties restoranų versle, taip pat įmonėje išaugęs kokybės vadovas, kuris yra atsakingas ir už personalą.

„Yra verslininkų, kurie samdo rinkodaros specialistus, mes jų neturime, nes tai darau aš. Suprantu, kad kitur valdymo mechanizmas didesnis, – sako jis. – Bet mes daug sugebame patys ir taip sutaupome. Aš pats nuo pat pradžių buvau ir santechnikas, ir kasininkas, vėliau išmokau gaminti sušius, todėl viską ir žinau. Juk ir Japonijoje sušių meistrais tampama pradėjus nuo valytojo darbo – tokia tradicija.“

Maždaug trečius metus MB „Parlis“ samdo darbuotojus, atvykusius iš Vidurinės Azijos šalių. Bendradarbiaujama su personalo paieškos agentūra, kuri ieško užsieniečių, savo šalyse jau dirbusių sušių restoranuose. A. Marčiulaitis sako, kad jie dirba gerai ir greitai pramoksta lietuviškai tiek, kad galėtų priimti užsakymus. Bet būtų lengviau, jeigu norėtų dirbti daugiau lietuvių. MB „Parlis“ turi 35 darbuotojus, užsieniečiai sudaro apie 60%.

Taip pat bendrovė pati atsiveža dalį produktų tiesiai iš Azijos tiekėjų, apeidama tarpininkus ir jų antkainį. A. Marčiulaitis sako, kad tam reikia daugiau apyvartinių lėšų, pasiekti tam tikrą restoranų skaičių, kai užsakoma pakankamai daug produktų, taip pat – rasti tiekėjus ir su jais sutarti.

„Pradėjome nuo vieno konteinerio mikso ir dabar tikrai nemažai daugiausia naudojamų produktų importuojamės patys, išskyrus šaldytą produkciją. Bet ateityje planuojame atsivežti ir ją, kad nuimtume, kaip sakoma, vieną ranką ir galėtume daugiau uždirbti bei pasiūlyti galutinį produktą pigesnį vartotojui, o tai skatintų jį dažniau eiti pas mus“, – paaiškina verslininkas.

Restoranų tinklo efektyvumą padidino ir nauja interneto svetainė, kurioje įdiegta verslo valdymo sistema. Ja skatinamas ir klientų lojalumas: užsakant internetu, dalis sumos grįžta.

„Tarsi žaidimas: kam klientui užsakinėti kitur, jeigu čia jam kaupiasi pinigai, – paaiškina jis. – Interneto svetainė kainavo daug, bet ten ir daug galimybių – visas verslo valdymas, užsakymai internetu tiesiai krenta į kasą ir t. t.“, – vardija pašnekovas.

Tam bendrovė pasinaudojo ir ES investicijomis pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Bendra projekto vertė – per 20.500 Eur, ES lėšos sudarė apie 15.000 Eur.

Uždirbtų pinigų vertė

„ShakeSnack“ įkūrėjas pasakoja, kad norint sutaupyti kiekvienoje srityje reikia įdėti darbo, analizuoti ir skaičiuoti, taip pat nusiteikti, kad iškart gali ir nepavykti. Tačiau gelbsti tai, kad visada buvo labai įdomu, kaip uždirbti. Padeda net ir ankstyvoji verslininko patirtis, kai būdamas 14–15-os metų parsisiųsdavo laikrodžių ir kitų smulkmenų parduoti.

„Pinigų vertę padėjo suprasti ir tėvai, nes niekada neduodavo man pinigų šiaip sau, tik už kokį nors atliktą darbą. Žinoma, buvo dienpinigiai, bet juos leisdavau ne valgykloje ar saldainiams, o atsidėdavau taupymui ir namie pasidarydavau sumuštinių. Nenorėjau mėtyti pinigų, norėjau nusipirkti, pavyzdžiui, naują kompiuterį. Bet kai sutaupiau didesnę sumą, pagalvojau, tiek laiko taupiau, ar tikrai man to reikia, – dalijasi jis. – Ir dabar tas pats. Svarbu ne tik taupyti, bet ir išmokti išleisti pinigus, nes gali kaupti visą gyvenimą ir nieko neturėsi.“

Aštuoniolikmečiui pradėti maitinimo verslą padėjo šeimos nariai, turintys patirties šioje srityje. Todėl tiems, kurie nori pradėti verslą, jis patartų apsidairyti aplink – gal kas nors iš artimųjų turi žinių kurioje nors srityje.

„Patarčiau patarimų teirautis specialistų, o ne šiaip protingų žmonių, – sako A. Marčiulaitis. – Startuoti maitinimo versle galėjau tik todėl, kad turėjau didelę pagalbos iš šeimos narių.“

Bet iššūkius turėjo spręsti pats.

„Man buvo 18-a metų, įsivaizduokite, kaip į mane žiūrėjo darbuotojai, vyrai 30-ies metų ir daugiau? Pats ir gaminau, ir prie kasos stovėjau – viską dariau. Turėjau išsikovoti vietą po saule, kad jie pradėtų mane gerbti kaip vadovą, – prisimena „ShakeSnack“ įkūrėjas. – Kituose sektoriuose galbūt kitaip, bet tokiame versle negali būti plevėsa, reikia pačiam būti pavyzdžiu, laikytis standartų ir to paties reikalauti iš darbuotojų. Esu griežtas ir reiklus. Jau tuomet supratau: arba aš valdau įmonę, arba už mane ją valdys kiti. Kartais tikrai reikia griežto žodžio.“