Turistų registracijos niuansai: vieni investuoja tūkstančius, kiti trauksis į šešėlį

Nuo pirmosios 2025 m. dienos Lietuvoje pradeda veikti Nacionalinė turizmo informacijos sistema (NTIS), per kurią visi fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, per 24 valandas turės pranešti apie visus apsinakvojusius pilnamečius gyventojus. Maža išimtis padaryta kaimo turizmo sodyboms, kurios informaciją galės pateikti kartą per mėnesį.

Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir Vidaus reikalų ministerijos parengtą klausimyną į sistemą turės būti įkelti kiekvieno nakvojančio žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, šalis, kurioje jis gyvena, registruojantis pateikto dokumento numeris ir jį išdavusi šalis, nakvynių skaičius ir kita informacija. 

Nakvynės paslaugas teikiančių įstaigų vadovus piktina ne tik tai, kad dar neatsigavus turizmo sektoriui reikia investuoti tūkstančius į naujas sistemas, bet ir nežinia, kaip reikės surinkti norimus duomenis, jei gyventojai nenorės jų teikti.

NTIS administruojanti „Keliauk Lietuvoje“ sako, kad didelės investicijos nebūtinos, nes duomenis galima kelti tiesiai per NTIS posistemį „E. turistas“ nemokamai.

Trauksis į šešėlį

Per „Booking“ ir kitas platformas klientų ieškanti vienų kurortiniame mieste įkurtų apartamentų savininkė žada dalį veiklos traukti į šešėlį.

„Aš sezono metu turiu tvarkyti savo buhalteriją, tvarkyti kambarius, spręsti turistų kasdienes problemas, pasirūpinti skalbikliais, balikliais, užsikišusiomis kriauklėmis, patalynės skalbimu ir dar tūkstančiu dalykų. Kada man reikia pildyti tą sistemą? Aš neturiu laiko, esu viena. Tiesiog deklaruosiu minimumą nakvynių, kiek reikia pensijai ir minimaliems mokesčiams, iš kitų imsiu grynais ir nedeklaruosiu“, – žada VŽ žinoma, bet nenorėjusi viešinti tapatybės moteris.

Jos manymu, reikalauti iš smulkių įstaigų kasdien deklaruoti informaciją apie gyventojus yra perteklinė prievolė, nes tai, ko reikia statistikai, ji ir anksčiau kartą per ketvirtį pateikdavo. Be to, ir nelabai įgyvendinama, nes ji savo klientų dažniausiai nemato – duomenis pateikia tas, kuris užsako būstą, paskui grupė žmonių atvyksta, pasiima raktą iš dėžutės su kodu ir praneša, kai išvyksta.

Moters turimuose apartamentuose gali nakvoti iki 6 žmonių, tad ji nėra tikra, ar visuomet kiti gyventojai sutiktų pateikti savo duomenis, įskaitant dokumento numerį.

„Rasti tuos, kurie gyvens, nėra taip paprasta. Vieniems per brangu, kiti su gyvūnais, trečių reikalavimai neįgyvendinami. Ar man reikia atsisakyti tų, kurie nenorės atskleisti visų duomenų, tik todėl, kad reikia atsiskaityti „Keliauk Lietuvoje“, – piktinasi pašnekovė.

Kvepia policine valstybe

Artūras Vainora, viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ vadovas, skaičiuoja, kad vienam viešbučiui prisijungti prie sistemos kainuos apie 1.000 Eur, tačiau skaudžiausia, kad teks skirti gerokai daugiau laiko, be to, jau dabar aišku, kad kils nemažai nesklandumų.

„Tai bus nemenkas papildomas darbas. Sistema sukurta idealiam pasauliui, kur viskas vyksta pagal planą. Bet yra žmonių, kurie atvažiuoja penkioms dienoms, o išvažiuoja po trijų. Kai atvyksta šeima, užtekdavo registruoti vieną, o dabar reikės abu. O atvyksta ir 40 žmonių grupės. Ir tikrai bus atvejų, kai žmonės nenorės pateikti tiek informacijos, ką mums tada daryti?“ – sako verslininkas.

Pasak jo, nors „Keliauk Lietuvoje“ organizavo susitikimus su viešbučių savininkais, tai buvo daugiau informavimas apie naują tvarką, o ne derinimas, kad visiems būtų patogu.

„Prašoma daug perteklinių duomenų, kurie atims registracijos laiką, ir vargu ar jie reikalingi. Kaip tai derinti su duomenų apsaugos įstatymais? Anksčiau užtekdavo gimimo datos, vardo, pavardės, iš kur atvykęs, ir taip toliau. Dabar reikės ir asmens dokumento numerį įvesti, ne tik šalį, iš kur atvyko, bet miestą, gyvenvietę. Ar reikia šito? Čia jau policine valstybe kvepia“, – piktinasi A. Vainora.

„Centrum Hotels“ šiuo metu diegiasi sistemas, kurios leis automatizuoti registraciją, tačiau kyla tiek daug klausimų, kad pašnekovas neabejoja, jog NTIS sklandžiai neveiks mažiausiai pusmetį.

Teks priimti naujų darbuotojų

Rasa Tamošiūnaitė, UAB „Kempingas slėnyje“, valdančios Trakuose įkurtą kempingą „Slėnis Trakuose“, vadovė, pasakoja, kad investicijos automatizuoti registraciją bei kasos aparatus įmonei atsieis apie 6.000 Eur. 

„Kadangi nuo Naujųjų metų yra ne tik „E. turisto“, bet ir VMI reikalavimas dirbti su naujomis kasomis, radome sprendimą, kuris apims abi funkcijas. Tik tai kainuoja, o pinigų nėra, nes turistų srautai dar neatsistatė. Kad ir kas ką kalbėtų, užsieniečiai vis dar bijo važiuoti į Lietuvą dėl karo Ukrainoje“, – pasakoja R. Tamošiūnaitė.

Išlaidos tuo nesibaigs, nes greičiausiai vasarą teks vietoj dviejų administratorių samdyti tris, taip pat reikės įsigyti planšečių, kuriose klientai pildys savo duomenis.

„Pas mus vasarą ir taip eilės susidarydavo, kai registruodavome tik vieną žmogų iš grupės, o kai reikės visus, darbo padaugės kelis kartus“, – guodžiasi „Slėnio Trakuose“ vadovė.

Pasak jos, pikčiausia, kad nors kalbama, kad tai naudinga patiems turizmo rinkos dalyviams, kokia bus ta nauda – visai neaišku. 

„Mes sistemingai teikdavome informaciją, kiek iš kur turistų pas mus apsigyvendavo, jos statistikai turėtų pakakti. Savo statistiką mes turime. Žinot, jei valdžia ko nors reikalauja, turėtų būti aišku, kokia mums iš to nauda. Dabar visai neaišku“, – sako R. Tamošiūnaitė.

Nereiks popierinių kortelių

„Keliauk Lietuvoje“ teigimu, naujoji sistema kaip tik turėtų supaprastinti registracijos procedūras. 

„Iki šiol apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėjo prievolę pildyti popierines turistų korteles ir jas saugoti 5 metus. Visgi, kortelės nebuvo niekur centralizuotai kaupiamos ir informacija nebūdavo perduodama“, – pasakoja Olga Gončarova, „Keliauk Lietuvoje“ direktorė.

NTIS sistema, o kartu posistemis „E. turistas“, pradėjo veikti 2024 m. liepą, apgyvendinimo paslaugų teikėjai buvo kviečiami naudotis, teikti duomenis, komentuoti ir padėti identifikuoti silpnąsias sistemos vietas. Iki šiol naudotis sistema pradėjo iki 100 apgyvendinimo paslaugų teikėjų.

Nuo kitų metų sausio 1 d. kelti duomenis apie visus pilnamečius nakvojančius asmenis privalės visos įmonės ir asmenys, kurie turi licenciją teikti apgyvendinimo paslaugas.

„Pažeidimų atvejais pirmiausia bus siekiama situaciją išspręsti taikiu būdu, bendradarbiaujant ir konsultuojant duomenų teikėjus. Administracinės atsakomybės taikymas būtų svarstomas tik kaip kraštutinė priemonė, jei pažeidimai būtų sistemingi ir rodytų piktnaudžiavimo požymius“, – informuoja O. Gončarova.

Dėl administracinių priemonių taikymo tiems, kas piktybiškai nesilaikys tvarkos, spręs apgyvendinimo įstaigas prižiūrinti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

„Keliauk Lietuvoje“ manymu, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, pradėjusios naudotis sistema, pačios pamatys, jog tai yra patogiau nei pildyti popierines turistų korteles. Be to, sistema suteiks daugiau įrankių savo veiklai efektyviai analizuoti, planuoti.

Panašios turistų registracijos sistemos yra įdiegtos ir kitose Europos valstybėse: Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, kitose.

Automatizuoti veiklos neskuba

Ilona Žilinskytė, programinės įrangos „SabeeApp“, skirtos apgyvendinimo įstaigų operacijoms valdyti, atstovė, nurodo, kad panašių baimių kaip Lietuvoje buvo ir kitose Europos valstybėse, kurios įsivedė turistų registracijos sistemas.

Bendra tendencija – didieji viešbučiai pokyčius priima lengvai, mažieji net linkę mokėti baudas, bet nesikeisti. 

„Duomenys tiek turizmo, tiek kituose sektoriuose šiais laikais yra itin svarbūs. Remiantis jais, galima ne tik mažinti kaštus, bet ir didinti pardavimus. Visgi Lietuvoje šis projektas įgyvendinamas gana greitai, o tai kelia iššūkių turizmo sektoriaus atstovams. Akivaizdu, kad bendradarbiavimui tarp įstatymų kūrėjų ir turizmo atstovų dar yra kur tobulėti“,  – sako I. Žilinskytė.

Pavyzdžiui, Vengrijoje prievolė Nacionaliniam turizmo duomenų teikimo centrui įsigaliojo 2019 m., bet buvo įvesta keliais etapais: iš pradžių duomenis teikti turėjo didieji viešbučiai, po kelių mėnesių – svečių namai ir dar vėliau – visi kiti. 

Šveicarijoje 2019 m. startavo pradinis registravimo etapas, kurio metu sistema buvo testuojama su atrinktais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, vėliau paskirtas pusmečio pereinamasis periodas, skirtas prisitaikyti prie naujų reikalavimų, renkamas grįžtamasis ryšys, skirtas sistemai tobulinti.

„Pasimokę iš vengrų, turkų klaidų, matome, kad svarbiausias dalykas – verslų edukacija. Jie turi suprasti, kam ši sistema reikalinga, kuo ji naudinga, kokia taikoma atsakomybė nesilaikant įstatymo. Tai padeda išvengti chaoso ir paskutinės minutės darbų“, – sako I. Žilinskytė.

Taip pat ji pastebi, kad pačios Lietuvos įstaigos pasiruošimui skiria per mažai dėmesio. Šiuo metu tik apie 35% „SabeeApp“ klientų įsidiegė automatizuotą sprendimą, leisiantį pateikti informaciją NTIS.