Krematoriumai – senbuviai naujokams lengvo verslo nežada

Lapkritį Utenoje pradėjo veikti penktasis Lietuvoje krematoriumas. Taip pat po vieną krematoriumą įrengta Vilniuje ir Kėdainiuose, o Klaipėdoje stovi net du. Taip pat dar vienas šiuo metu statomas Kaune. 

Kaip išplatintame pranešime informavo Žilvinas Tumosa, Utenos krematoriumą įrengusios UAB „Amenus“ vadovas, itin modernaus krematoriumo statybos kainavo beveik 3 mln. Eur, jis yra visiškai automatizuotas ir atitinka ekologinius standartus. 

Utena „Amenus“ krematoriumo statyboms buvo pasirinkta dėl kelių veiksnių: Šiaurės Rytų Lietuvoje iki šiol buvo krematoriumų „akloji“ zona, čia strategiškai gera vieta dėl patogaus susisiekimo su kitais miestais, čia yra tinkama infrastruktūra, o ir šio rajono statistika yra specifinė – Utenos apskrityje tenka daugiausia mirčių 100.000 gyventojų. 

Taip pat įtakos turėjo tai, kad kasmet Lietuvoje didėja kremuojamų palaikų skaičius.

„Pastebėjome vis didėjantį mūsų klientų poreikį alternatyvioms laidojimo paslaugoms – anksčiau kremuojami buvo tik 2–3 pas mus pašarvoti velioniai iš dešimties, o dabar tokių jau būna apie 60%. Ir apskritai, pokytis visuomenėje akivaizdus, nes šiuo metu kas trečias žmogus Lietuvoje išreiškia tokį pageidavimą“, – sako Ž. Tumosa, taip pat dirbantis Tumosų šeimos valdomuose laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“.

Įmonės vadovo manymu, kremavimų skaičius ir toliau augs, nes kremavimo mastu vis dar atsiliekame nuo kitų šalių, pavyzdžiui, Japonijoje kremuojama apie 99% mirusiųjų, Švedijoje ir Danijoje – apie 80%, Jungtinėje Karalystėje – apie 78%, o JAV – apie 56%.

Koks kremuojamų mirusiųjų procentas Lietuvoje, nėra žinoma, nes tokia statistika nekaupiama. Pernai, pagal krematoriumų pateiktus skaičius, Lietuvoje kremuota apie 35% mirusiųjų, tačiau šis skaičius neatspindi realybės, nes dalis ritualinių paslaugų įmonių palaikus kremuoti veža į Lenkiją, kur ši paslauga gerokai pigesnė.

Pasak VŽ kalbintų krematoriumų bei ritualinių paslaugų įmonių atstovų, šiuo metu Lietuvoje kremuojama apie 60% mirusiųjų ir šis skaičius auga.

Pagal internete skelbiamas kainas dabar pigiausias kremavimo paslaugas teikia „Lietuvos krematoriumas“ – nuo 310 Eur, o kitų krematoriumų ir ritualinių paslaugų įmonių pasiūlymai, priklausomai nuo regiono, siekia ir iki beveik 700 Eur.

Daugiausia kremacijų – per karantiną

Seniausio šalyje Kėdainiuose įrengto „Lietuvos krematoriumo“ (AB K2 LT) vadovas Bernardas Vilkelis kremuojamų Lietuvos gyventojų skaičių vertina skeptiškiausiai. Pasak jo, prie pernai suskaičiuotų 35% kremuotų Lietuvoje verta pridėti dar apie 5%, kurie kremuojami Lenkijoje.

Nepaisant to, tai gerokai didesni skaičiai nei 2011 m. atidaryto krematoriumo veiklos pradžioje, kai vos keli procentai gyventojų kremaciją pasirinkdavo kaip laidojimo būdą.

Tuomet atidaryti krematoriumą buvo tikras iššūkis tiek derinant biurokratinius reikalus, tiek randant vietą, kur neprieštarautų aplinkiniai gyventojai, tiek įtikinant investuotojus, kad ši veikla bus pelninga. Nuo įmonės įkūrimo iki veiklos pradžios praėjo daugiau nei treji metai.

Šiandien, pasak B. Vilkelio, „Lietuvos krematoriumas“ – pajėgiausia tokio tipo įmonė Lietuvoje, galinti kremuoti 10.000 žmonių per metus ir turinti statybos leidimą statyti trečią kremavimo liniją, kuri padidintų pajėgumą dar 5.000 per metus.

Tačiau kol kas net turimas pajėgumas nėra išnaudojamas. 

„Mes galime kremuoti panašiai tiek, kiek visos kitos Lietuvos įmonės kartu sudėjus. Bet pernai kremavome 7.000, šiemet turėtų būti iki 8.000 kremacijų ir kol kas nematome, kad reikės panaudoti visą pajėgumą“, – atvirauja K2 LT vadovas.

Pasak jo, tik COVID-19 pandemijos metu krematoriume buvo susidariusios ilgesnės eilės kremuoti palaikus, nes dėl įvairių ribojimų ne tik išaugo tokių laidotuvių norinčių skaičius, bet ir buvo apribotos galimybės keliauti į užsienį, tad tuo metu sustota vežti palaikus kremuoti į Lenkiją.

Šiuo metu „Lietuvos krematoriumo“ pajamos kelerius metus iš eilės mažėja. Nuo 2021-ųjų, finansiškai geriausių įmonės metų, kai pajamos siekė 2,5 mln. Eur, o pelnas – beveik 1,4 mln. Eur, rodikliai 2023 m. krito iki 1,85 mln. Eur pajamų ir 634.000 Eur pelno.

„Iš viešai prieinamų duomenų matome, kad kai kurie krematoriumai dirba nuostolingai. Kaip viskas atrodys po 5 metų, nedrįsčiau prognozuoti, bet gali būti, kad krematoriumų liks mažiau, o kol kas vyksta savo pozicijos rinkoje ieškojimai“, – sako B. Vilkelis.

Pasak jo, užsienyje krematoriumų situacija yra skirtinga. Didžiojoje Britanijoje veikia daug mažų krematoriumų, jie pasirenkami pagal vietovę, paprastai pasirenkamas arčiausiai esantis paslaugos teikėjas. Vokietijoje kiekviename regione įrengiami dideli kremavimo centrai ir esant poreikiui tiesiog didinamas jų pajėgumas. Lietuvoje rinka dar tik formuojasi, tad ateitis parodys, koks modelis prigis pas mus. 

Ieško papildomų veiklų

„Lietuvos krematoriumas“ plėtrą vykdo ne statydamas naujus krematoriumus – per antrinę įmonę „Rekviem“ pradėjo teikti laidojimo paslaugas. 

2021 m. atidaryti ritualinių paslaugų namai Kaune, šiuo metu vykdomos statybos Šiauliuose.

„Matome nišą teikti šiek tiek kitokias ritualines paslaugas, kur akcentuojamas ne skausmas, o šviesesnis požiūris, kai susirenka draugai, prisimena mirusįjį, gal klauso jo mėgtos muzikos, bendrauja“, – pasakoja „Lietuvos krematoriumo“ vadovas.

Papildomų uždarbio šaltinių ieško ir Klaipėdoje veikiantį „Vakarų Lietuvos krematoriumą“ valdanti UAB „Gvatosta“. 

2022 m. duris atvėrusio krematoriumo pajamos pernai siekė beveik 373.000 Eur, nuostolis buvo 282.000 Eur.

Netrukus įmonė šalia krematoriumo ketina įrengti ir kolumbariumą, tad čia bus galima ne tik kremuoti, bet ir palaidoti urną.

Taip pat įmonė siūlo deimanto gamybos iš velionio pelenų paslaugą. Brangakmenį pagal sutartį su „Vakarų Lietuvos krematoriumu“ pagamintų sertifikuota memorialinių deimantų gamintoja Šveicarijos įmonė „Algordanza“.

Kaip informavo Sigitas Lidekauskas, „Vakarų Lietuvos krematoriumo“ vadybininkas, 0,25 karato deimanto gamyba kainuotų 4.000 Eur, o pagaminti galima iki 1 karato deimantą, kuris atsieitų 23.000 Eur.

„Kol kas dar nė vieno užsakymo neturėjome, bet žmonės domisi“, – sako S. Lidekauskas.

Jis pripažįsta, kad šiuo metu krematoriumų skaičius Lietuvoje jau gal kiek per didelis, tačiau norinčiųjų šios paslaugos skaičius taip pat auga, tad vietos turėtų užtekti visiems.

„Žmonės keičiasi, keičiasi tradicijos. Dabar dažnai pats kremavimas ir laidotuvės vyksta ne kuo greičiau, žmonės pritaiko laidotuves prie poreikių, daro jas savaitgalį, kai visi gali atvažiuoti ir pagerbti mirusį. Ir kremavimas šiuo atveju labai patogus“, – pasakoja S. Lidekauskas.

Lenkijoje dvigubai pigiau

Dariaus Telšinsko, su prekių ženklais „Kremavimas.eu“ ir „Ramuma“ dirbančios ritualinių paslaugų įmonės UAB „Laidojimas“ komercijos direktoriaus, skaičiavimu, šiandien kremavimą renkasi apie 60% žmonių. 

„Rajonuose, kur nors kaimuose kremavimas dar retas atvejis. Sena karta renkasi karstus. Bet Vilniuje jau dauguma renkasi kremaciją“, – dalinasi 14 metų laidotuvių versle dirbantis pašnekovas.

Jo įmonė dažniausiai palaikus kremuoti veža į Suvalkuose esantį krematoriumą, kur kaina yra maždaug du kartus mažesnė nei Lietuvos krematoriumuose.

„Dirbame su visais, jei kas nors nori būtent Lietuvos krematoriumo, galime tai daryti Lietuvoje. Bet su mūsų krematoriumais sudėtinga: jei per mėnesį atveži 20 – viena kaina, jei 10 – kita. O Lenkijoje turime žodinį susitarimą dėl kainos, atvežame, jie mums išrašo faktūrą ir viskas“, – pasakoja D. Telšinskas.

Andrius Česnavičius, su prekių ženklu „Paskutinė akimirka“ dirbančios ritualinių paslaugų bendrovės UAB „Fandri“ vadovas, sako, kad jų įmonėje kremuojama jau apie 80% palaikų. Ypač augimas pasijuto šiemet.

„Fandri“ naudojasi visų Lietuvos krematoriumų paslaugomis, priklausomai nuo to, kur vyksta šarvojimas, o į Lenkiją veža tik iš Dzūkijos, kai iki Suvalkų būna trumpesnis kelias nei iki kurio nors Lietuvos krematoriumo. 

Kremacijos ir su ja susijusių paslaugų paketas šioje įmonėje, priklausomai nuo vietovės, kur vyksta laidotuvės, skiriasi smarkiai – Kauno rajone paslauga kainuos nuo 440 Eur, o štai Klaipėdos ir Telšių apskrityse – nuo 680 Eur.

Ar kremacijų procentas dar augs, vyras prognozuoti nedrįsta.

„Kas čia žino, kaip bus. Gal nauja mada ateis. Anglijoje dabar madinga kremuoti su vandeniu, kai jo paveiktas kūnas virsta pelenais, nes taip ekologiškiau. Manau, ir pas mus tai ateis“, – sako A. Česnavičius.