Lietuvių gamintojas, pasiruošęs aprūpinti Europą išskirtiniais elektriniais autobusais
Rado savo nišą ir ruošiasi proveržiui
Europos žaliasis kursas skatina reikšmingus pokyčius transporto sektoriuje. Tarp svarbiausių priemonių – subsidijos žaliajam transportui, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra bei visuomenės sąmoningumo didinimas. Šios iniciatyvos jau duoda rezultatų: miestų oro kokybė gerėja, o taršos lygis mažėja.
Pasak Altas Auto direktoriaus Igno Pranskevičiaus, rinkos transformacija kol kas vyksta lėčiau nei tikėtasi, bet į ateitį įmonė žiūri optimistiškai.
„Valstybės vis dar skiria per mažai finansinių paskatų ir nesiima ryžtingų veiksmų dėl viešojo transporto elektrifikacijos. Dėl to rinkos paklausa išlieka vangoka. Tačiau esame įsitikinę, kad tai laikina – požiūris keičiasi, o mes jau dabar esame pasirengę augimui“, – teigia Ignas Pranskevičius, viena iš lyderiaujančių įmonių Europos mažųjų elektrinių autobusų segmente.
Ši nišinė, bet sparčiai auganti rinka reikalauja aukštos inžinerinės kompetencijos ir inovatyvių sprendimų. Visoje Europoje tik kelios įmonės gamina šias sudėtingas transporto priemones. Viena jų – lietuvių bendrovė „Altas Auto“, kuri pandemijos metu sėkmingai įgyvendino mažojo elektrinio autobuso projektą ir šiandien aktyviai plečia savo veiklą tarptautinėse rinkose.
Didžiulis potencialas viešojo transporto transformacijai
Jau keletą metų „Altas Auto“ sėkmingai gamina pilnai elektra varomus mažus autobusus, kurie neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir ženkliai prisideda prie triukšmo bei oro taršos mažinimo miestuose. Kiekvienas modelis yra individualiai pritaikomas klientui, aprūpintas pažangiomis technologijomis ir inovatyvia įranga. Įmonė taip pat vysto naujus projektus, siekdama pasiūlyti dar efektyvesnius, talpesnius ir patrauklesnius elektrinius sprendimus. Nuolat diegiamos technologinės naujovės, ypatingą dėmesį skiriant vienu įkrovimu įveikiamo atstumo didinimui.
Nuo 2012 m. „Altas Auto“ finansinis partneris yra bankas „Swedbank“, kuris užtikrina apyvartinio kapitalo finansavimą gamybos procesams.
Anot I. Pranskevičiaus, nepaisant ES žaliųjų skatinimo iniciatyvų, kol kas rinkos aktyvumas išlieka ribotas. Nors jau paskelbtos finansavimo programos, kuriomis numatyta skirti daugiau nei 100 mln. eurų elektrinių autobusų įsigijimui, realus įgyvendinimas galėtų vykti ir greičiau.
Jis pabrėžia, kad efektyviai išnaudojus esamas paramos priemones, vis daugiau savivaldybių galėtų pereiti prie elektrinio viešojo transporto ir plėtoti reikiamą infrastruktūrą. „Altas Auto“ aktyviai ruošiasi šiam etapui – šiuo metu atliekamas verslo vertinimas, skaičiuojamas įmonės veiklos ir gaminių CO₂ pėdsakas, siekiant užtikrinti atitiktį ES taksonomijos reikalavimams ir padėti klientams pagrįsti savo investicijas.
Padeda ir ieškant finansavimo, ir optimizuojant kaštus
Pasak Pauliaus Atkočiūno, „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktoriaus, transporto ir susisiekimo sektoriui keliami itin ambicingi ŠESD mažinimo tikslai. Verslas susiduria su būtinybe investuoti į alternatyvius degalus, elektrifikaciją ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau šie pokyčiai – tai ne tik atsakas į reguliavimą, bet ir galimybė optimizuoti ilgalaikius veiklos kaštus.
„Pokyčiai apima tiek gamintojus, tiek vartotojus. Gamintojai skatinami kurti efektyvesnes, mažiau taršias technologijas – tai apima ne tik elektrinių transporto priemonių kūrimą, bet ir pažangių energijos valdymo sistemų, lengvesnių medžiagų bei mažesnį energijos suvartojimą turinčių komponentų diegimą. Šie sprendimai tampa ne tik atsaku į reguliacinius reikalavimus, bet ir konkurenciniu pranašumu rinkoje, kurioje vis svarbesnis tampa tvarumo aspektas.
Tuo tarpu vartotojai – tiek verslo, tiek individualūs – susiduria su vis labiau juntamais ekonominiais svertais, skatinančiais keisti elgseną. Kuro kainos, didėjantys kelių mokesčiai, taršos mokesčiai bei ribojimai taršioms transporto priemonėms miestuose verčia ieškoti alternatyvų. Be to, vis daugiau miestų Europoje įveda žemų emisijų zonas, kuriose leidžiama važinėti tik mažai taršiomis ar visiškai netaršiomis transporto priemonėmis.
Šie pokyčiai, nors ir reikalaujantys pradinių investicijų, ilgainiui leidžia optimizuoti veiklos kaštus, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti didesnį veiklos atsparumą reguliaciniams bei rinkos svyravimams“, – teigia P. Atkočiūnas.
Finansų institucijos šioje transformacijoje atlieka svarbų vaidmenį. Jos ne tik mažina taršių projektų finansavimą, bet ir aktyviai skatina investicijas į tvarius pokyčius. Pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo žaliojo finansavimo sprendimus, įskaitant lizingą žemų emisijų asmeniniams ir komerciniams automobiliams.
Vis dėlto, banko patirtis rodo, kad dalis įmonių vis dar nėra pasirengusios – nežino apie artėjančius reikalavimus. „Ypač svarbu, kad įmonės, kurių veikloje transportas sudaro reikšmingą dalį, pradėtų skaičiuoti savo ŠESD emisijas, išsikeltų jų mažinimo tikslus bei nusimatytų konkrečias priemones. Tai ne tik padės užtikrinti atitiktį, bet ir taps pagrindu efektyvesniam kaštų valdymui bei konkurenciniam pranašumui“, – pabrėžia P. Atkočiūnas.
Žalioji transformacija – verslo galimybė
Transporto sektoriaus žalinimas tampa neatsiejama Europos ekonomikos transformacijos dalimi. Tai ne tik atsakas į klimato kaitos iššūkius ar reguliacinius reikalavimus, bet ir strateginė galimybė verslui kurti ilgalaikę vertę. Įmonės, kurios jau dabar investuoja į tvarius sprendimus – elektrinį transportą, alternatyvius degalus, efektyvesnę logistiką – įgyja konkurencinį pranašumą tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.
Auganti paklausa tvariems sprendimams skatina inovacijas ir atveria naujas nišas – nuo elektromobilių infrastruktūros kūrimo iki programinės įrangos, skirtos emisijų stebėsenai ir optimizavimui. Be to, vis daugiau viešųjų ir privačių pirkėjų įtraukia tvarumo kriterijus į savo tiekimo grandines, todėl žaliųjų sprendimų tiekėjai tampa geidžiamais partneriais.
Investicijos į žaliąjį transportą taip pat leidžia verslams diversifikuoti rizikas, susijusias su iškastinio kuro kainų svyravimais, ir geriau pasiruošti būsimiems reguliaciniams pokyčiams. Be to, tvarumas vis dažniau tampa svarbiu kriterijumi vertinant įmonės reputaciją, investicinį patrauklumą ir prieigą prie finansavimo.
