Logistikos metų ženklai: aukso amžiaus pabaiga, pergalės ir bankrotai

Trukdžiai pasaulinėse tiekimo grandinėse nesutrukdė Klaipėdos uostui auginti krovą, o vežėjams teko išgyventi dar vienus išbandymų metus. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Prasidėję su daug nežinomųjų, su žemais paslaugų įkainiais, brangiais kreditais ir liepsnojančiomis karų zonomis ekonomikai reikšminguose regionuose, 2024-ieji atnešė Raudonosios jūros krizę, Europos kelių transporto įmonių bankrotus ir sušvelnintus Mobilumo paketo reikalavimus, pokyčius valstybės institucijose, apnuogino stringančius ir atskleidė baigiamus infrastruktūros projektus, aviacijai leido pranokti ikipandeminį laikotarpį.

Pagrindinė arterija, per kurią Europa aprūpinama iš Azijos šalių gabenamomis prekėmis ir žaliavomis, 2024-uosius pasitiko užkišta hučių, nedidelės arabų šalies – Jemeno – sukilėlių. Dar 2023 m. pabaigoje jie nusprendė protestuoti prieš Gazos ruože Izraelio vykdomą kovą su tų metų spalį skerdynes surengusiais „Hamas“ kovotojais, atakuodami Raudonąja jūra plaukiančius laivus. Pradžioje deklaravę siekiantys stabdyti tik su Izraeliu susijusius laivus, sukilėliai vėliau tvirtino praleisiantys rusų ir kinų valdomą jūrų transportą.

Nepaisant įvairių šalių pastangų nuslopinti Irano palaikomus hučius, per Sueco kanalą einantis artimiausias jūrų kelias tarp Europos ir Azijos iki šiol tebėra labai pavojingas. Dėl to pagrindinė tarptautinė laivyba buvo nukreipta aplink Afriką, maždaug 10–15 dienų pailginant kelionę ir kiek padidinant jos kaštus.