Logistikos metų ženklai: aukso amžiaus pabaiga, pergalės ir bankrotai

Pagrindinė arterija, per kurią Europa aprūpinama iš Azijos šalių gabenamomis prekėmis ir žaliavomis, 2024-uosius pasitiko užkišta hučių, nedidelės arabų šalies – Jemeno – sukilėlių. Dar 2023 m. pabaigoje jie nusprendė protestuoti prieš Gazos ruože Izraelio vykdomą kovą su tų metų spalį skerdynes surengusiais „Hamas“ kovotojais, atakuodami Raudonąja jūra plaukiančius laivus. Pradžioje deklaravę siekiantys stabdyti tik su Izraeliu susijusius laivus, sukilėliai vėliau tvirtino praleisiantys rusų ir kinų valdomą jūrų transportą.

Nepaisant įvairių šalių pastangų nuslopinti Irano palaikomus hučius, per Sueco kanalą einantis artimiausias jūrų kelias tarp Europos ir Azijos iki šiol tebėra labai pavojingas. Dėl to pagrindinė tarptautinė laivyba buvo nukreipta aplink Afriką, maždaug 10–15 dienų pailginant kelionę ir kiek padidinant jos kaštus.

Toks pokytis kuriam laikui sutraukė dalį tarptautinių tiekimo grandinių, priversdamas netgi stabdyti kai kurias Europos gamyklas, tačiau vėliau stojo į vėžes, kuriose tebėra iki šiol.

Pailgėję jūrų maršrutai privertė padidinti lėktuvais iš Azijos į Europą gabenamų krovinių dalį, o tai savaime papildomai užkrovė lėktuvus ir padidino jų įkainius.

Klaipėdos uostas praėjusius metus pradėjo po 2023 m. užfiksuoto 9% apyvartos nuopuolio ir metų pradžioje apie krovos didinimą dar niekas nedrįso svajoti, nors Algis Latakas, uosto direkcijos vadovas, svarstė, kad dėl sudėtingų jungčių su Azijos šalimis gali aktyvėti Lietuvos prekyba su Europos šalimis. Viltis grįžo jau po pirmųjų dviejų mėnesių, užfiksavus 9% krovos augimą, kurį palaikė eksportas į Skandinaviją ir išaugusi keltų paklausa. Vėliau uosto įmonės sugebėjo palaikyti šią tendenciją dar bent 11 mėnesių.

„Rail Balticos“ klystkeliai

Strateginės reikšmės Europinis projektas „Rail Baltica“, turintis siaurąja geležinkelio vėže sujungti Europą su trimis Baltijos šalimis, buvo įvertintas kaip vėluojantis 5 metus ir pabrangęs 4 kartus. Šiuo metu Lietuvoje įsibėgėjus projekto statyboms, Latvijoje prašoma daugiau finansavimo, Estijoje – dar ir papildomo laiko.

Marius Skuodis, buvęs susisiekimo ministras, praėjusią vasarą sakėsi reikalausiantis atsakomybės asmenų, dėl kurių strigo projektas, tačiau dabar lieka stebėti, kaip į tokias idėjas ir siekį iki 2030-ųjų pabaigti statybas žiūrės naujoji Vyriausybė.

Kol „Rail Balticos“ vėžės perspektyva neišnyra iš miglos, „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2024-ųjų pradžios siūlo keliauti keleiviniu traukiniu iš Vilniaus į Rygą. Operatorius tvirtina, kad šis, plačiąja vėže vykdomas maršrutas sulaukia pasisekimo ir šiuo metu planuojamas maršrutas tarp Vilniaus ir Talino. Tiesa, su dviem persėdimais.

Infrastruktūros naujienos

Tačiau per metus baigta arba pradėta nemažai reikšmingų infrastruktūros objektų.

Lapkričio pabaigoje visiškai baigta Kleboniškio (A. Meškinio) tiltų rekonstrukcija. Šie Kaune esantys tiltai yra intensyviausio transporto eismo visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu automobilių srautas siekia iki 78.000 automobilių per parą.

Spalį atidaryta viena paskutinių rekonstruojamos „Via Balticos“ atkarpų, siekiant visa atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos paversti į keturių juostų magistrale. Šiuo metu rekonstruojami likę 12 km.

Garsiosios „betonkės“ – betoninės dangos kelio Vilnius–Utena – rekonstrukcija pernai fiksavo esminį pokytį. Po to, kai lapkritį atidarytas 30 km ilgio rekonstruotas Molėtų–Utenos kelio ruožas, didesnė dalis šio kelio jau rekonstruota. Likusio, dar neatnaujinto kelio ilgis yra 42,8 km, iš kurių 18-oje km nuo vasaros vyksta darbai.

Tarp ilgai lauktų statybų – užbaigta naujoji Panevėžio autobusų stotis. Nuo 1961 m. veikianti Aukštaitijos sostinės stotis buvo seniausia tarp Lietuvos didmiesčių ir jau senokai neatitiko šiuolaikinių keleivių ir vežėjų poreikių.

Naują infrastruktūrą savo poreikiams statė ir verslas. Rugsėjį paskelbta apie 42 mln. Eur vertės „Omniva LT“ logistikos centro statybos pabaigą. Gruodį Klaipėdoje buvo užbaigtas „Klaipėdos terminalo grupės“ (KTG) logistikos centras „Minijos 181“, kainavęs 8 mln. Eur.

Pirmieji kartai

Lietuvai ieškant būdų, kaip nuo krovininių automobilių eismo atlaisvinti šalies kelius, pirmąkart iš Kauno į Klaipėdos uostą Nemunu buvo plukdytas grūdų krovinys. Žemės ūkio bendrovė „Akola Group“ nurodė, kad taip ketina plukdyti mažiausiai 30.000 tonų grūdų per metus. Tiesa, praėjusių metų spalį buvo pranešta, kad planus kiek koregavo nusekęs Nemunas.

Geros žinios sulaukė ir gana nusistovėjęs jūrinių keltų sektorius – naują maršrutą į Vokietijos uostą Travemiundę pristatė keltų kompanija „TT-Line“. Gali būti, kad kitų naujų maršrutų iš Klaipėdos teks palaukti bent keletą metų.

Tuo tarpu „LTG Cargo“ rudenį paskelbė savo vienu reisu pakeitusi iki 30 autovežių – iš Čekijos, pasinaudojant Lietuvoje nutiesta „europinio“ standarto vėže, pirmąkart geležinkeliu atgabenti automobiliai.

Pernai rudenį Lietuvoje pirmąkart autonominiu viešuoju transportu vežti keleiviai. Per daugiau nei 2 mėnesius autobusas važiavo virš  216 valandų, juo pervežti 1.078 keleiviai. Vilniuje vykęs eksperimentas buvo finansuojamas ES lėšomis, jo rezultatai dar vertinami.

Tradicinio viešojo transporto fronte sostinė sulaukė gerų naujienų – vasarą į tinklą įsijungė pirmieji 20 naujų „Škoda 32 Tr“ troleibusų. Iki 2025 m. kovo tikimasi sulaukti visų jau užsakytų troleibusų, o ateityje planuojamu paskutiniu pirkimu visiškai pakeisti gerokai susenusius sostinės čekoslovakiškus troleibusus.

Viešojo transporto sektoriuje praėjusiais metais fiksuotas daug diskusijų sukėlusios tolimojo susisiekimo reformos poveikis. Viena žinia nudžiugino reformos rengėjus – po pertvarkos į tinklą įsijungė pirmasis naujas vežėjas. Vis dėlto praėjusį rudenį buvo paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas, kuriame ji pripažino, kad įvykdyta reforma turi rimtų trūkumų.

Išbandymų metai

Didžiausią pajamų dalį šalies transporto sektoriuje generuojantis kelių transportas 2024-uosius pradėjo su daugiau klausimų nei atsakymų. Tvyrojo nežinia dėl padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo poveikio veiklos kaštams, dėl išaugusių kelių mokesčių svarbiausioje transporto paslaugų eksporto rinkoje – Vokietijoje, dėl to, kiek bankrotų sukels nuo pandemijos likę įsiskolinimai valstybei ir didelės finansinės ištvermės reikalaujantis gebėjimas laikytis mažų maržų rinkoje.

Pirmomis pavasario dienomis Lietuvos vežėjams teko patirti neįtikinančiai argumentuotą lenkų ūkininkų iniciatyvą blokuoti Lietuvos–Lenkijos pasienį, kuriuo esą į Lenkiją vežami ukrainietiški grūdai. Po savaitės akcija buvo nutraukta, nenustačius nei vieno pažeidėjo ir nesukėlus jokių rimtesnių pasekmių tiekimo grandinėms.

Pavasarį naujų ar padidintų mokesčių vežėjams pažėrė dar kelios Europos šalys, o Lietuvoje pradėjo daugėti kelių transporto įmonių bankrotų. Ėmė trauktis ne tik „zombiais“ vadinamos anksčiau vegetavusios įmonės, bet ir ilgametę sėkmingos veiklos istoriją turėjusios bendrovės.

Didžiausią griūtį patyrė vienas didžiausių šalies vežėjų, Vilniuje registruota, maždaug 1.500 vilkikų parką turėjusi „Integre Trans“. Ši bendrovė buvo vienintelė šalies transporto įmonė, išdrįsusi skolintis obligacijomis ir šis bandymas buvo dar viena vinis į anksčiau labai sparčiai augusios bendrovės karstą.

Transporto įmonių bankrotai šluoja ir kitas Europos valstybes, taip mažindami bendrą transporto pajėgumą ir natūralios atrankos būdu reguliuodami krovinių ir transporto pasiūlos balansą.

Viena pergalė – daug iššūkių

2024 m. pasiekta svarbi vežėjų lobistų pergalė, kai buvo panaikinta viena daugiausiai susipriešinimo kėlusių ES Mobilumo paketų nuostatų. Ji reikalavo, kad vilkikai bent kartą per aštuonias savaites grįžtų į registracijos šalį. Dėl geografinių aplinkybių tokia nuostata buvo labai nepalanki Vakarų Europoje dirbantiems Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių verslams. Norėdami išlaikyti konkurencingumą, lietuviai kūrė savo bazes Lenkijoje, tačiau po Europos Teisingumo Teismo atšaukimo minėtos nuostatos, įmonėms nebebus spaudimo perkelti savo veiklą.

Automobilių vežėjai pernai užbaigė porą metų trukusį aukso amžių, kurio metu sugebėjo veikti ypač sėkmingai, ikimokestiniam pelningumui gerokai viršijant 30%. Didžiausio šalyje automobilių vežėjo, UAB „Bleiras“ paskelbti finansiniai rezultatai rodė, kad ši bendrovė 2023 m. buvo antra didžiausia šalyje kelių transporto įmonė po Europinio milžino – „Girtekos“ grupės.

Dar 2024-ųjų pavasarį automobilių vežėjai konstatavo besibaigiančius istoriškai geriausius metus ir ėmė ruoštis naujam išbandymų laikotarpiui, kurį turėtų atnešti smarkiai šlubuojanti automobilių pramonė.

Augti ketinantys vežėjai sulaukė jiems nemalonių žinių iš valstybės institucijų. Gausiai darbuotojus iš trečiųjų šalių atsivežantys vežėjai pirmiausia sulaukė rimtų geografinių apribojimų dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo, tada negavo norėtų darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos, o galiausiai priimta tvarka, uždrausianti vairuotojams egzaminus „Regitroje“ laikyti ne ES kalbomis. Tiesa, pastarąjį reikalavimą naujasis vidaus reikalų ministras ketina atšaukti. Naujoji Vyriausybė taip pat prakalbo apie planus apmokestinti gerokai daugiau šalies kelių.

Metų pabaigoje buvo įvesta iki šiol netaikyta praktika – privaloma elektroninė eilė pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Neapibrėžtumo į vežėjų veiklą įneša ir nesibaigianti e. tollingo sistemos drama, kuri 2024 m. įgijo naujų spalvų. Gruodį priimtas sprendimas jos įsigaliojimo terminą atidėti iki 2026 m. sausio 1 d. „Via Lietuva“ (iki vasario mėnesio buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl e. tollingo konkursų dalyvauja net keliose bylose. Padėtį dar labiau komplikavo vasarą inicijuotas naujas e.tollingo sistemos nuomos konkursas – po jo skundą dėl „Via Lietuvos“ padavė pirmojo konkurso laimėtojai, nurodydami, kad naujasis nuomos ir jų laimėtas pirkimo konkursai vienas kitą dubliuoja. Kol kas teismai pirmojo konkurso laimėtojai yra palankūs.

Statuso ir vadovų pokyčiai

2024 m. dar viena valstybės įmonė – transporto priemonių registrą prižiūrinti ir vairuotojus egzaminuojanti „Regitra“ tapo akcine bendrove.

Lapkritį netikėtai paskelbta, kad iš Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigų traukiasi Rolandas Zukas, bendrovei pradėjęs vadovauti 2023 m. vasarį. Tokio sprendimo motyvai viešai nebuvo paaiškinti. Naujam vadovui išrinkti bus rengiamas konkursas.

Itin dramatiškai klostėsi kova dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus kėdės. Nuo 2020 m. asociacijai vadovavęs Zenonas Buivydas prezidiumo sprendimu buvo atleistas kovo mėnesį, tačiau gegužę į pareigas grąžintas teismo sprendimu. Prezidiumui kone iškart ir vėl atleidus Z. Buivydą, šis darkart kreipėsi į teismą. Spalį Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kad abu atleidimai buvo teisėti. Šiuo metu „Linavos“ generalinio sekretoriaus pareigas eina Narūnas Raulinaitis.

Kaip minėta, po 2024 m. Seimo rinkimų pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, naujuoju susisiekimo ministru, pakeitęs Marių Skuodį, tapo socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Matomi ir nematomi įvykiai

Aviacijos sektoriuje virė įvairaus pobūdžio veiksmas: birželį Seimas ratifikavo šalies aviacijos verslui reikšmingą Keiptauno konvenciją, Vyriausybė viešai svarstė galimybę įsigyti ketinamų platinti Latvijos oro linijų „air Baltic“ akcijų. Vėliau ši idėja buvo galutinai atmesta E. Sabučio, naujai paskirto susisiekimo ministro.

Kaune naują lėktuvų remonto angarą atidaręs Airijos pigių skrydžių milžinas „Ryanair“ VŽ tvirtino šalyje svarstantis investuoti dar 500 mln. USD ir statyti variklių remonto cechą, tačiau vėliau pranešė pasirinkęs kuklesnį projektą.

Metų pradžioje iš Šiaulių oro uosto pakilo du Lietuvoje suremontuoti „Airbus A340“ plataus fiuzeliažo orlaiviai, pateikę skrydžio planus į Filipinus ir Šri Lanką. Tačiau jie netikėtai nusileido Irane, taip papildydami šios, tarptautinėmis sankcijomis suvaržytos valstybės naudojamą oro laivyną.

Vilniaus oro uoste pernai spalį buvo pasiektas dienos keleivių rekordas (19.500), o dieną prieš Kalėdas – metinis visų trijų oro uostų aptarnautų keleivių rekordas (daugiau nei 6,49 mln). Rudenį užbaigtas ir Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, leisiantis dar labiau padidinti keleivių skaičių.

Praėjusio lapkričio 25 d. visas naujienas nustelbė šalia Vilniaus oro uosto nukritęs DHL krovinius gabenantis kompanijos „Swiftair“ lėktuvas „Boeing 737-476“. Skelbta, kad žuvo lėktuvo pilotas, tačiau kiti trys juo skridę asmenys per incidentą liko gyvi, jie patyrė skirtingo lygio sužalojimus.

Ši katastrofa priminė ir anksčiau praėjusiais metais įvykusius incidentus, kai iš Lietuvos sabotažo tikslais buvo siunčiami užsidegantys paketai. Vis dėlto preliminariais duomenimis, „Boeing“ katastrofos atveju tyrėjai išorinių veiksnių įtakos nelaimei nenustatė.

Blogų naujienų sulaukė viena iš šalies MRO įmonių – bendrovei „Avia Baltika“ teismo sprendimu uždrausta toliau vykdyti veiklą Kauno oro uoste, ji įpareigota savo statinius nugriauti. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pasibaigus sklypų nuomos terminui, „Avia Baltika“ vyriausybės buvo pripažinta neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų.