„LTG Infra“: karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026 m. pabaigoje

Pasak įmonės, darbai turėtų būti pradėti kitų metų liepą–rugsėjį.
Pasak Vyčio Žalimo, „LTG Infra“ vadovo, būsima nauja teritorija Palemone, kokių šiuo metu Lietuvoje nėra, suteiks daugiau galimybių verslui į Vidurio bei Vakarų Europos šalis transportuoti įvarius krovinius, priimti daugiau ir ilgesnių traukinių sąstatų.
„Teritorija suprojektuota taip, kad atitiktų ir Krašto apsaugos ministerijos reikalavimus. Tiek dangos, tiek ir kiti specialūs sprendiniai leis joje aptarnauti visų tipų NATO krovinius. Verslui teritorija taip pat suteiks galimybę atvežti ir pakrauti ar perkrauti krovinius tarp skirtingo pločio vėžių“, – komentare BNS teigė V. Žalimas.
Šiuo metu kariniams kroviniams Lietuvoje naudojama 10 krovos aikštelių ir terminalų. Anot „LTG Infra“ vadovo, be aikštelės Palemone, ateityje planuojama įrengti dar keturias jiems pritaikytas krovos aikšteles.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl vėžės, kuri yra sudėtinė viso Palemono aikštelės projekto dalis, rangovo konkurso. Anot „LTG Infra“, konsultaciją dėl aikštelės, naujų krovos kelių statybos bei rekonstrukcijos ketinama skelbti lapkritį.
Vėžės, aikštelės bei su ja susijusios infrastuktūros darbų konkursus numatoma skelbti metų pabaigoje.
Pagal pernai rudenį pasirašytas sutartis aikštelę bei siaurąją europinę vėžę Palemone už daugiau nei 1,8 mln. Eur suprojektavo transporto infrastruktūros projektavimo įmonės „SRP projektas“ bei „Tyrens Lietuva“ (buv. „Kelprojektas“).
Susisiekimo ministerija anksčiau skelbė, kad Palemone bus įrengta dvejopos paskirties 300 karinės ir civilinės technikos vietų sunkiasvorės technikos krovos aikštelė ir nutiesti trys papildomi geležinkelio keliai, o tai leis vienu metu atvykti trims traukiniams, gabenantiems karinę techniką.
Kokia bus objekto vertė, „LTG Infra“ nenurodo. Tačiau anksčiau įmonė skelbė, kad tiek karinės technikos, tiek prekinių traukinių krovai pritaikytai infrastruktūrai Palemone bus skirta 26,5 mln. Eur, iš jų pusė – 13,3 mln. Eur bus europinė parama.