Dėl lėšų trūkumo raginama metams įšaldyti „Rail Baltica“ statybas Latvijoje
Jo žodžiais, „Rail Baltica“ projekto planavimas valstybiniu lygmeniu yra neteisingas – jei anksčiau projekto sąnaudos buvo planuotos 1,9 mlrd. Eur, tai dabar ši suma siekia jau 10 mlrd. Eur.
„Suprantu, kad infliacija. Bet akivaizdu, jog nebuvo tinkamo projekto planavimo ir vystymo. Aš asmeniškai nesuprantu, kaip dabar galima pritarti beveik 10 mlrd. Eur išlaidoms“, – pabrėžė ministras.
A. Krauzė akcentavo, jog Latvija tokių pinigų biudžete neturi ir jai tektų skolintis, o pradinis finansavimo 85% iš Europos Sąjungos fondų ir 15% iš Latvijos iždo santykis dabar virto priešingu.
„Negaliu sutikti, kad už „Rail Baltica“ mokėtų mano vaikai ir anūkai. Be to, kol kas neaiškios ir traukinių šiam geležinkeliui įsigijimo perspektyvos“, – sakė ministras.
Užsiminęs apie „Rail Baltica“ svarbą kariniam mobilumui, A. Krauzė išsakė nuomonę, jog tam pakanka turėti gerai išvystytą automobilių kelių tinklą.
„Rail Baltica“ projektą, geležinkeliu sujungiant tris Baltijos valstybes su likusia Europa, numatyta užbaigti 2030 metais, o vien tik Lietuvos ir Lenkijos vėžių sujungimas planuojamas anksčiau – 2028-aisiais.
Įgyvendinus visą „Rail Baltica“ projektą, bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto (1.435 mm pločio) dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
2017 m. visam projektui Baltijos šalyse buvo numatyta 5,8 mlrd. Eur. Dabar vien pirmajam etapui, per kurį siekiama iki 2030 m. nutiesti vieną eksploatuojamą „Rail Balticos“ liniją per tris Baltijos valstybes ir sujungti ją su Lenkija, reikės 15,3 mlrd. Eur. Antrojo etapo terminas ir sumos kol kas neaiškios.
Ilgai „Rail Baltica“ statybas atidėliojusioje Estijoje – priešingos nuotaikos nei Latvijoje. Spalio pradžioje rašėme, kad valstybinė „Rail Baltica“ projektą koordinuojanti Estijos įmonė „Rail Baltic Estonia“, paskelbė svarbų infrastruktūros konkursą dėl vėžės tiesimo per šalies teritoriją. Bendra jo vertė siekia 932 mln. Eur.
Konkurso metu bus sudarytos dvi sutartys: dėl geležinkelio tarp Talino pietryčiuose esančio Ilemistės rajono ir ketvirto pagal dydį šalies miesto Pernu, taip pat dėl vėžės nuo Pernu iki šalia Latvijos sienos esančios Iklos tiesimo.
Pirmoji sutartis, kurios numatoma vertė yra 394 mln. Eur, bus sudaryta dėl Ilemistės-Pernu ruožo geležinkelio viršutinės infrastruktūros dalies (superstruktūros) įrengimo ir Tootsi-Pernu ruožo bazinės vėžės dalies (substruktūros) įrengimo.
Antroji sutartis, kurios vertė apie 332 mln. Eur, apims Pernu-Ikla ruožo projektavimą ir statybą, taip užbaigiant „Rail Baltica“ vėžę per Estiją. „Rail Baltic Estonia“ generalinis direktorius Anvaras Salometsas nurodė, kad konkurse laukia tarptautinių dalyvių.
Pozityvių naujienų spalį būta ir Lietuvoje – Vyriausybė trečiadienį, spalio 9 d. pritarė, kad europinės geležinkelių vėžės „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos būtų įrengtos naujos stotys ir stotelės su inžinerine infrastruktūra.
„Ateityje, pagal poreikį, prioritetus ir turimą finansavimą, bus galima įrengti iki 7 regioninių geležinkelio stočių ir stotelių: Vaškų keleivinę stotį, Joniškėlio prekinę ir keleivinę stotį, Ramygalos keleivinę stotelę, Pasraučių keleivinę stotelę, Ručiūnų keleivinę stotelę, Jonavos prekinę stotį ir keleivinę stoteles. Regioninių geležinkelio stočių ir stotelių įrengimas užtikrins nepertraukiamą infrastruktūros plėtrą tolimesniuose etapuose“, – pranešime cituotas Justas Vyžintas, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Ministrų kabinetas pritarė „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtros nuo Kauno iki sienos su Latvija specialiajam planui, todėl Susisiekimo ministerija galės pradėti numatytiems objektams reikalingos 130 ha ploto žemės paėmimo procedūras.
