Kas tai? Veiklos sukaktis

Pirmųjų investuotojų uždavinys Lietuvoje – rasti angliškai kalbančių žmonių

Publikuota: 2017-11-06

Po Sovietų Sąjungos griūties Vakarų Europos verslas smalsiai ir įdėmiai ėmė tyrinėti buvusių bloko valstybių rinkas. Tarptautines kompanijas viliojo gyventojų skaičius, tačiau menka perkamoji galia šaldė optimizmą. Valstybėse siautė „laukinis kapitalizmas“ – visuomenė mokėsi gyventi laisvosios rinkos sąlygomis. Naujiesiems investuotojams Lietuva atrodė kaip vieta, kurioje pilna laisvės kūrybai ir naujai pradžiai. Tarptautinių kompanijų Lietuvoje laukė ir įvairūs netikėtumai, ir ambicingi profesionalai, pasiryžę savo darbu priartinti mūsų verslo aplinką prie vakarietiškų standartų.

Idėjų netrūko

„Pirmiausia pajutome didelį Šiaurės šalių susidomėjimą mūsų rinka. Užsienio verslas turėjo įvairiausių planų ir idėjų. Vieni planavo Lietuvoje auginti ponių veislės arklius, antri – užmegzti partnerystes su Lietuvoje veikiančiomis gamyklomis, o treti – pradėti skrydžius iš Vilniaus. Daliai investuotojų pavyko ir jie sėkmingai dirba iki šiol, o kitų sumanymai nepasiteisino“, – teigia didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas. 25 metus skaičiuojanti advokatų kontora prisidėjo prie daugelio užsienio investuotojų atėjimo į mūsų rinką.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais garsūs užsienio kompanijų vardai Lietuvos gyventojams simbolizavo svajonę, apie kurią jie buvo girdėję ir regėję, tačiau dauguma niekada nebuvo asmeniškai pajautę. Su „Coca-Cola“, „McDonald‘s“, Skandinavijos avialinijomis SAS ir kitais prekiniais ženklais į Lietuvą žengė vakarietiška verslo kultūra ir nauji standartai. „Prieš 25 metus vienas iš mūsų privalumų buvo anglų kalbos mokėjimas“, – prisimindamas šypsosi p. Valiūnas, mat anuomet dažnam investuotojui kildavo nemažai rūpesčių, kai tekdavo ieškoti gerai anglų kalbą mokančių konkrečios srities profesionalų.

Laikas sustiprino ryšius ir pasitikėjimą

Bėgant metams išaugo Lietuvos specialistų kompetencijos, paslaugų kokybė, pasikeitė ir mūsų šalyje investuojančių, veiklą plėtojančių tarptautinių kompanijų, rūpesčiai. O dalis pirmųjų „Ellex Valiunas“ klientų tapo ilgalaikiais.

„Dar ir šiandien konsultuojame ne vieną užsienio kompaniją, su kuria ryšius užmezgėme nepriklausomai valstybei žengiant pirmuosius žingsnius. Padėjome užsienio kompanijoms atverti Lietuvą Vakarams, pavyzdžiui, nuo pat pradžios iki šiol dirbame su gėrimų gamintoja „Coca-Cola“, taip pat skrydžių bendrove SAS, sujungiančia Vilnių su įvairiais pasaulio miestais. Konsultavome korporaciją „TeliaSonera“, kurios sprendimai lemia mūsų šalies informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus pažangą. Mūsų paslaugomis naudojosi svarbų postūmį Lietuvos biotechnologijų sektoriui suteikiančios „Teva Corporation“ ir „Thermo Fisher Scientific“ bendrovės. O kur dar energetikos, finansų, nekilnojamojo turto įmonės – vien iš mūsų ilgalaikių klientų sąrašo galime matyti, kaip Lietuvoje augo ir tvirtėjo užsienio verslo medis“, – teigia „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris.

Anot p. Valiūno, stambių ir žinomų užsienio investuotojų sprendimai Lietuvai buvo labai svarbūs, nes jų atėjimas atvėrė daugiau galimybių vietiniam verslui, atnešė vakarietišką įmonių valdymo kultūrą, taip pat kūrė Lietuvos, kaip perspektyvios šalies, reputaciją kitų potencialių investuotojų akyse“, – teigia p. Valiūnas.

Pirmiesiems teko rizikuoti

Investuotojams, kuriuos domino vietinė vartotojų rinka, teko nagrinėti įvairius transformaciją patiriančios valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus, įpročius ir lūkesčius. Juk, pavyzdžiui, tuo metu žmonės nustojo lankytis kino teatruose, nes įsigijo vaizdo magnetofonus ir draugų rate keisdavosi kasetėmis su filmais, suklestėjo prekyba naudotais automobiliais, o lyginant su šiandiena – miestų gatvėse niekas negurkšnojo „latte“ kavos iš vienkartinių puodelių. 

nuotrauka::2 left

Pirmieji Lietuvoje pagal tarptautinius standartus verslus pasišovę kurti žmonės mokėsi taisyklių, pagal kurias veikia franšizavimas – verslo organizavimo būdas, kai vienas subjektas (franšizės davėjas) laikinai perleidžia teisę naudotis savo sukurto franšizuojamo verslo modeliu, „know-how“ ir verslo identiteto elementais kitam subjektui (franšizės gavėjui) apibrėžtoje teritorijoje ir už apibrėžtą mokestį.

Strateginės vadybos konsultacijų bendrovės „Advanced Advice“ vadovas Ilja Malkin sako, kad prieš 20-25 metus tarptautiniai užsienio tinklai į Lietuvą žvelgė atsargiai ir nuogąstavo dėl verslo rizikų – tokios buvo pradinio franšizavimo raidos etapo, trukusio iki maždaug 1999 metų, nuotaikos.

Tačiau tuo metu Lietuva ir jos verslūs žmonės sugebėjo įtikinti tarptautinius tinklus mūsų šalies perspektyvomis ir atvedė tokius prekių ženklus kaip „McDonald‘s“, „United Colors of Benetton“, „Avis“ ir kitus.

Mokė valgyti ne namuose

nuotrauka::1 left

1996 metais „McDonald’s“ buvo viena iš pirmųjų legendinių tarptautinių kompanijų, įžengiančių į Lietuvos rinką. Daugeliui „McDonald’s“ buvo Vakarų kultūros, idėjų ir gyvenimo būdo simbolis, įkūnijęs pokyčius, kurių visi laukė.

Pasak Vladimir Janevski, „McDonald’s“ generalinio direktoriaus Baltijos šalyse, per daugiau negu du veiklos dešimtmečius Lietuvoje daug kas pasikeitė. „Juk prieš 20 metų Lietuvoje apskritai nebuvo išsineštinio maisto bei valgymo ne namuose kultūros – žmonės valgė savo virtuvėse arba valgyklose, o į restoranus užsukdavo retai, tik ypatingomis progomis. Apskritai, nebuvo daug vietų, kur žmonės galėtų pavalgyti.

Šiandien Lietuvos gyventojai gali rinktis iš šimtų vietinių ir tarptautinių restoranų, kavinių ir užkandinių. Daugumai žmonių išeiti pavalgyti į miestą tapo įpročiu – jeigu ne kasdien, tai bent kartą per savaitę“, – konstatuoja p. Janevski.

Pono Janevski teigimu, auganti Lietuvos gyventojų gerovė vis dar formuoja naujus poreikius ir lūkesčius. „Todėl šiandien mes, „McDonald's“ atstovai, Baltijos šalyse ir Lietuvoje matome didžiulį potencialą, kurį pirmiausia siejame su gyventojų skaičiumi. Taip pat matome, kad regiono ekonomika stabiliai auga, gyventojų išlaidos vartojimui didėja. Verslo sąlygos Lietuvoje gerėja, puikiai veikia transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra. Be to, pastebime iniciatyvas, gerinančias darbo rinkos lankstumą. Tai stiprina Lietuvos pozicijas pasaulinėje verslo aplinkoje ir padeda pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų, – dėsto p. Janevski ir pažymi, kad „McDonald’s“ toliau investuoja Lietuvoje ir išlaiko savo pozicijas kasdienių restoranų sektoriuje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 „McDonald’s“ restoranų ir netrukus planuojama atidaryti dar vieną.

Franšizavimas prigijo greitai

Anot ekspertų, Lietuvoje po 1999 m. sekė dar du franšizavimo plėtros etapai, kurių lūkesčiai buvo kur kas didesni ir drąsesni. Tam įtakos turėjo 2001 metais įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas, kuriame pirmąsyk per valstybės teisės istoriją buvo nustatytas atskiras franšizavimo teisinis reguliavimas.

„2000-2010 m. vykę franšizavimo sandoriai Lietuvoje siejami su stambesnių užsienio franšizės tinklų plėtra Lietuvoje. Tuo metu rinkoje atsirado tokie prekiniai ženklai, kaip „The Body Shop“, „Mango“, „Hugo Boss“, „Zara“, „KFC“, „Holiday Inn“, „JYSK“, „RE/MAX“ ir daugelis kitų. Užsienio pavyzdžių įkvėpti franšizes ėmė kurti ir lietuviai – „Kesko Senukai“, „Čili pica“, „Kemi“, „Audimas“ ir kiti“, – dėsto I. Malkin.

Pasak jo, trečiojo franšizavimo plėtros etapo pradžia galima laikyti Lietuvos franšizės centro įkūrimą 2008 metais. „Per nepilną dešimtmetį dėl aktyvios Franšizės centro veiklos apie šį verslo modelį Lietuvoje sužinojo ne tik stambių įmonių, bet ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai. Nedidelių, bet sėkmingų lietuviškų verslų atstovai, žavėdamiesi užsienio franšizių sėkmės istorijomis ir puoselėdami savo tarptautinės plėtros ambicijas, ėmėsi franšizės davėjo verslo kūrimo“, - pastebi p. Malkin.

Taip Lietuvoje atsirado franšizės davėjai, kaip „Paysera“, „Drama Burger“, „Capital Realty“, „Caffeine Roasters“, „Donut Lab“ ir kiti.

Franšizės centro duomenimis, pagal franšizę Lietuvoje veikia daugiau negu 750 verslo padalinių, t.y. viešo maitinimo įstaigų, parduotuvių ar paslaugų teikimo centrų. Daugiausiai Lietuvoje skirtingų franšizių yra įsigijusi „Apranga“, o „Kesko Senukai“ turi daugiausiai franšizės gavėjų.

Panašia trajektorija augo ir stambių užsienio investuotojų dėmesys Lietuvai – iš pradžių rizikas atsargiai apsvarstę ir verslo aplinką tyrinėję tarptautiniai vardai ilgainiui rado patikimų partnerių Lietuvoje – nuo teisės iki finansų, kurių paslaugos atitinka aukštus vakarietiškus standartus ir leidžia sėkmingai kurti bei plėtoti verslą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

infogr.am::infogram_0_64340be5-8824-4e2f-823d-b1e163502891

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau