Kelionės keltu – „ant bangos“

Augant keleivinių keltų maršrutų pasirinkimui iš Klaipėdos uosto, Lietuva pastaruoju metu tarsi priartėjo prie Švedijos, Danijos, Vokietijos. Susisiekti su šiomis šalimis tapo patogu jūrų keliais ir tą renkasi daugybė keliautojų grupių – nuo pramogautojų iki vykstančiųjų darbo reikalais ar norinčiųjų aplankyti kitose šalyse gyvenančius artimuosius.

„Kelionės keltu – vienas iš keliavimo būdų, kurį žmonės renkasi atsižvelgdami į savo poreikius, pomėgius, tikslus. Puiku, kad galime pasiūlyti būtent tai, ko keliautojams reikia“, – sako kelionių jūra organizavimo IĮ „Laivė“ vadovė Neringa Grišonaitė.

Šalia kitų laivybos kompanijų siūlomų maršrutų, „Laivė“ siūlo ir bendrovės „TT-Line“ keliones keltais iš Klaipėdos į Švedijos uostus Treleborgą bei Karlshamną. Pasak N. Grišonaitės, „TT-Line“ dar 2018 m. visu greičiu įplaukė į Klaipėdą ir, nors tuo metu siūlė vieną maršrutą (Klaipėda-Treleborgas), tačiau šis reisas žaibiškai išpopuliarėjo tiek tarp apskritai keltais dažnai keliaujančių žmonių, tiek tarp įmonių, krovinių vežėjų.

Šiuo metu veiklos Lietuvoje penkerius metus mininti „TT-Line“ iš Klaipėdos kelia ir į Karlshamną. „Mūsų pastebėjimais, šiuo maršrutu kursuojantys keltai šį vasaros sezoną buvo pilni kiekvieną dieną. Išliko populiarus ir maršrutas į Treleborgą“, – pasakoja N. Grišonaitė.

Treleborgas: iš čia Kopenhaga – jau šalia

„TT-Line Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros specialistė Kristina Achenbachė nurodo, kad dabar kompanija siūlo iki šešių išvykimų per savaitę į minėtus du Švedijos uostus.

„Treleborgą renkasi keleiviai, vykstantys į pietinę Švedijos pusę arba tie, kurių kelionės tikslas – Danija. Keliaujant automobiliu, per vieną ilgiausių pasaulyje Eresundo tiltą Danijos sostinė Kopenhaga pasiekiama vos per valandą“, – pažymi pašnekovė.

„Laivės“ vadovė N. Grišonaitė pabrėžia, kad Treleborgas nuo Kopenhagos nutolęs 70 km, taigi, keliaujant iš Lietuvos tai – arčiausias taškas, į kurį galima patekti, norint automobiliu pasiekti Daniją: „Tai išskirtinis kelionės paskirties taškas ir, kaip įsitikinome nuo 2018-ųjų, jis labai reikalingas keliaujančiam iš Lietuvos transportui ir keleiviams.“

Vos už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Treleborgo – trečiasis pagal dydį Švedijos miestas Malmė, kuriame, beje, vyks ir kitas „Eurovizijos“ konkursas. Šis miestas patrauklus turizmui tiek dėl istorinio paveldo, tiek dėl modernių kultūros srovių, matomų architektūroje, mene ir kasdieniame švedų gyvenime.

Iki Karlshamno – per naktį

Kelionė keltu iš Klaipėdos į Treleborgą trunka 17 valandų, tuo tarpu Karlshamnas pasiekiamas per 12 valandų: šiuo maršrutu Švedija pasiekiama per naktį, išvykus iš Klaipėdos uosto vakare. Iki Švedijos sostinės Stokholmo ar Norvegijos sienos iš Karlshamno – apie 6 valandos kelio.

„Švedija, Danija ir Norvegija – turizmui labai patrauklios šalys, kuriose galima gėrėtis gamtos grožiu, tyrinėti istorinį paveldą. Be to, čia gausybė galimybių norintiems judriau leisti laiką: žygių takai per uolas ir miškus, dviračiams pritaikyti keliai ir miesto infrastuktūra, daugybė stovyklaviečių, žvejybos ir gyvūnų stebėjimo galimybės. Tokios kelionės patrauklios visais metų laikais“, – sako K. Achenbachė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2156?placement=

Iš abiejų Švedijos uostų – Treleborgo ir Karlshamno – galima tęsti keliones „TT-Line“ jungiamaisiais reisais iki Vokietijos ar Lenkijos uostų: Travemiundės, Rostoko (Vokietija), Svinouisčio (Lenkija). Maršrutus tarp Švedijos Treleborgo ir Vokietijos Travemiundės bei Rostoko uostų „TT-Line“ vysto jau 60 metų ir šiame segmente yra keltų paslaugų lyderė. Čia įdarbinti vos pernai pastatyti, SGD varomi dideli ir komfortiški bendrovės keltai-flagmanai: „Nils Holgersson“ ir „Peter Pan“.

Nuo ekonominio varianto iki komforto

Skirtingo tipo „TT-Line“ kompanijos keltai, kursuojantys Klaipėdos maršrutuose, gali gabenti nuo 200 iki 400 asmenų. Keleiviai gali rinktis tarp skirtingo standarto klasės kajučių: su dviaukštėmis lovomis, su langu arba be lango arba net komforto kajutes laivo priekyje su vaizdu į jūrą. Pats ekonomiškiausias kelionės variantas – atlošiamas krėslas sėdimų vietų salone.

„Net ir dažnai keliaujančius keltais gali maloniai nustebinti „TT-Line“ keltų „Robin Hood“ ir „Nils Dacke“ kajutės – jos erdvesnės nei įprasta kituose Baltijos jūros keliais kursuojančiuose keltuose. Ekonominės klasės kajutėse siūloma daugiau patogumų nei standartiškai – pavyzdžiui, „Robin Hood“ ir „Nils Dacke“ kajutėse yra minkštasuoliai ir rašomieji stalai“, – detalių atskleidžia „Laivės“ vadovė N. Grišonaitė.

Kelionėmis keltais ypač džiaugiasi vaikai – jiems jau pats keliavimo būdas suteikia daug naujų potyrių, be to, mažieji mėgsta išmėginti dviaukštes lovas kajutėse.

„TT-Line“ į mūsų regioną atnešta naujovė – tai, kad augintiniai keltuose gali keliauti visose kajutėse už papildomą valymo mokestį. Ankstesnė vyraujanti praktika buvo tokia, kad gyvūnus galima transportuoti tik automobilyje arba tam skirtose kajutėse“, - pažymi N. Grišonaitė.

Keltuose siūlomas maitinimas, yra vaikų žaidimo zonos, veikia laivo parduotuvės.

„TT-Line“ atstovė K. Achenbachė priduria, kad didžioji dalis keliautojų vyksta su savo transporto priemonėmis – kemperiais, motociklais, dviračiais: „Jie gali pasiimti su savimi tiek ir tokio bagažo, kokio reikia: palapinės, žvejybos įranga, įvairiam orui pritaikyti rūbai. Bagažas keliaujant keltu neribojamas, jo nereikia priduoti ir pasiimti, dėl to kelionė – dar patogesnė.“

Pagal poreikius ir galimybes

„TT-Line“ keltai puikiai tinka tiems, kurie atsakingai planuoja savo kelionių biudžetą. Keltų kompanija turi specialius pasiūlymus, kai keliauja vienas asmuo, kai keliaujama pirmyn ir atgal, kai reikia vykti su didesniu ir ilgesniu transportu. Keltuose didžiuliai deniai skirti kroviniams ir automobiliams, o patalpos keleiviams įrengtos aukštesniuosiuose deniuose, todėl perkelti krovinius, aukštus automobilius ar automobilius su priekabomis kainuoja pigiau, nei su kitomis keltų kompanijomis“, - sako N. Grišonaitė.

„Laivės“ įkūrėja ir vadovė apibendrindama sako, kad keltai leidžia rinktis kelionę, atitinkančią tiek kiekvieno žmogaus ar įmonės, tiek laiko diktuojamus poreikius. Be to, kelionių keltais į Švediją poreikį diktuoja ir nuolat gerėjantys prekybiniai bei kultūriniai Lietuvos santykiai su šia šalimi. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. Švedija pagal prekybos apimtis buvo septintoji mūsų šalies partnerė, o pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje – antroji.

„Patogus susisiekimas tarp abiejų valstybių jūriniu keliu – vis svarbesnis vykdant įvairius projektus, atliekant verslo užsakymus, transportuojant produkciją“, – pabrėžia N. Grišonaitė.

Komentarai