Seno gero kino mėgėjams: ir vėl „Pirmoji banga“

9-osios „Pirmosios bangos“ programoje dominuoja įvairių šalių kūrėjų darbai, pabrėžiantys emigracijos vaidmenį formuojant pasaulio kiną. 

Pasak festivalio rengėjų, vienas svarbiausių jo akcentų – revoliucinį pokytį kino istorijoje žymintis „Džiazo dainininkas“ („The Jazz Singer“, 1927), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Lietuvoje gimęs Eizeris Jeolsonas, vėliau tapęs žinomu kaip Alas Jolsonas. 

A. Jolsonas gimė Seredžiuje. Jo tėvas, priklausęs ilgametės kantorių giminės atstovams, pats giedojo sinagogoje. Eizerio vaikystės aplinkos muzikalumą pabrėžia ir motinos pavardė – Kantor. Dėl Rusijos imperijos politikos Eizerio šeima emigravo į JAV, kur jo tėvas įsidarbino rabinu Vašingtone.

Eizeris paliko Seredžių būdamas aštuonerių metų, tačiau apie savo vaikystę Lietuvoje garsiai nekalbėjo. Daugiau prisiminimų išsaugojo jo brolis, kuris aprašė šeimos gyvenimą Lietuvoje ir patirtis persikėlus į Ameriką. Atvykę į didmiestį, jaunieji Jeolsonai greitai pasinėrė į miesto kultūrą, o po motinos mirties jų tėvas nebesugebėjo kontroliuoti vaikų sprendimų. Eizeris pasirinko ne kantoriaus karjerą, o šou pasaulį. 

A. Jolsonas greitai išgarsėjo, pradėjo vaidinti Brodvėjaus teatruose, tapdamas vienu geriausiai apmokamų JAV dainininkų. Holivudas taip pat susidomėjo jo karjera, tačiau A. Jolsonas turėjo sąlygą – jis norėjo, kad filmas, kuriame jis vaidintų, būtų garsinis. Šią sąlygą ryžosi įgyvendinti kino studija „Warner Bros.“, sukūrusi filmą „Džiazo dainininkas“ ir sykiu įgyvendinusi garsinę revoliuciją kine: „Džiazo dainininkas“, nors turėjo vos kelias garsines scenas, atvėrė naujų galimybių kino menui. 

Be to, šis filmas išprovokavo diskusijas Holivude apie žydiškąją tapatybę – jo sėkmė padėjo plėsti šią temą vėlesniuose kūriniuose ir skatino tautinės tolerancijos augimą. 

Festivalis pristatys ir mažiau žinomą, bet ne mažiau įdomią istoriją apie legendiniu vadinamą Panevėžio dramos teatro režisierių Juozą Miltinį, 1932-aisiais išvykusį į Paryžių studijuoti teatro meno, režisūros ir vaidybos. Ten jis pradėjo savo karjerą prancūzų kine. 

Filme „Vakarų akimis“ („Sous les yeux d'Occident“, 1936), kuris atidarys šių metų festivalį, J. Miltiniui buvo numatytas nedidelis vaidmuo, bet jaunasis aktorius atkreipė režisieriaus dėmesį ir šis suteikė jam daugiau ekrano laiko.

Viena ryškiųjų festivalio programos žvaigždžių – vokiečių ir JAV kino režisierius Fritzas Langas, geriausiai žinomas dėl klasika vadinamų jo filmų „Metropolis“ ir „M“. 

„Pirmoji banga“ parodys jo filmą „Lilijomas“, sukurtą Prancūzijoje, į kurią jis paspruko iš Vokietijos, ir pirmąjį Holivude sukurtą filmą „Įniršis“ („Fury“, 1936). Šie filmai atskleidžia F. Lango kūrybinį virsmą ir eksperimentus, kuriuos jis išbandė naujose kino rinkose. „Įniršis“ yra laikomas vienu svarbiausių jo karjeros antrosios pusės kūrinių. 

Kita festivalio žvaigždė – Douglas Sirkas, prieš tapdamas Holivudo režisieriumi, kūrė Vokietijoje Detlefo Siercko vardu. Jo filmai, sukurti nacių Vokietijoje, dažnai vertinami prieštaringai, festivalis parodys jo pirmąją melodramą „Paskutinis akordas“ („Schlußakkord“, 1936). 

Suomiai ir estai

Vėlyvuoju nebyliojo kino laikotarpiu Suomijoje iškilo režisierius Valentinas Vaala ir jo atrastas aktorius Teuvo Tulio. Gimęs Latvijoje, T. Tulio kartu su motina persikėlė į Helsinkį ir tapo svarbiu suomių kino istorijos veikėju. Į festivalio programą įtraukti jo filmai „Klajoklio kerai“ („Mustalaishurmaaja“, 1929) ir „Šlovės kelias“ („Laveata tieta“, 1931), atskleidžiantys unikalų V. Vaalos ir T. Tulio kūrybinį tandemą. 

Pasak festivalio rengėjų, 1930 m. Estijos kino pramonė sukėlė sensaciją su nuotykių filmu „Aistros bangos“ („Kire lained“), kurio centre – istorija apie suomių rašytoją, įsimylintį estų kontrabandininko dukterį. Didžiausias susidomėjimas kilo dėl kontrabandininko dukros vaidmens, kurį atliko Ita Rina. Gimusi Italijoje, ji tapo viena ryškiausių Europos kino žvaigždžių. Festivalyje bus rodomas ir kitas filmas su šia aktore – garsusis „Erotikonas“ („Erotikon“, 1929), lydimas specialios muzikinės programos.

Prancūzijoje kūręs režisierius Dimitri Kirsanoffas, kilęs iš Tartu, žinomas kaip vienas impresionistinio kino pradininkų. Jo darbai išsiskiria eksperimentiniu ir lyriškai poetišku stiliumi. D. Kirsanoffo trumpametražių filmų programai akomponuos pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius.

Šeimai skirtas festivalio seansas šiemet pasiūlys JAV mokslinės fantastikos ir specialiųjų efektų kūrėjo George’o Palo animacinių trumpametražių filmų programą. G. Palas, 7-erius metus iš eilės nominuotas „Oskarui“ ir galiausiai gavęs apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus, pradėjo savo karjerą Europoje, prieš persikeldamas į Ameriką. Jo animaciniai filmai, pilni fantazijos ir kūrybiškumo, yra puikus pavyzdys, kaip talentas gali rasti savo kelią net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.