Užsienio knygynų lentynose – dar daugiau Lietuvos autorių knygų

LKI vykdomo Vertimų skatinimo konkurso lėšos paskirtos 28 knygų vertimams į 13 kalbų ir 24 iliustruotų knygų vertimams bei leidybai į 16 kalbų. 

Daugiausia – 11 – finansuota Prancūzijos leidyklų paraiškų. Lietuvos sezono Prancūzijoje metais šios šalies skaitytojai atras Jono Meko, Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Antano Škėmos, Tomo Vaisetos, Jaroslavo Melniko, Giedros Radvilavičiūtės ir kitų autorių kūrybą, paskelbė LKI. 

Lietuvos literatūros vertimų skatinimo konkurso laimėtojams paskirstyta 120.000 Eur, išsamūs finansuotų vertimų sąrašai skelbiami čia.  

Ne per vieną dieną

Julija Reklaitė, LKI direktorė, sako, jog Vertimų skatinimo programa yra viena prioritetinių ir tvariausių LKI veiklų, o toks didelis susidomėjimas konkursu rodo, kad dirbama kryptingai ir sėkmingai:

„Dirbame su Lietuvos literatūros vertėjais nuo pirmo jų sakinio, stengiamės jiems pagelbėti ir kartu nueiname labai daug žingsnių iki tol, kol tie sakiniai virsta išleistų knygų puslapiais“. 

Anot LKI vadovės, institucija daug dėmesio skiria ryšių su užsienio leidėjais mezgimui ir palaikymui tarptautinėse knygų mugėse, organizuodama jų vizitus Lietuvoje, kad šie sužinotų apie mūsų autorių kūrybą ir įsitrauktų ją į savo planus. Apie tokį gausų Prancūzijos leidyklų dalyvavimą konkurse ji sako, jog už tų „11 knygų yra ne vienas susitikimas mugėse, vertėjų meistriškumo dirbtuvės ir kiti su Lietuvos sezonu Prancūzijoje susiję paruošiamieji etapai. Prancūzijoje pasklidęs garsas apie sezoną padeda pralaužti ledus, lengviau užmegzti ilgalaikes partnerystes ir įrodo didelių šalies kultūros pristatymo projektų prasmę“. 

Dauguma į prancūzų kalbą išverstų lietuviškų knygų bus pristatomos Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiuose, taip suteikiant mūsų autoriams daugiau matomumo. 

LKI pranešimu, žurnalistė ir vertėja Marielle Vitureau, kurios išverstas Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ dvitomis neseniai pristatytas Prancūzijoje, prisidėjo prie dar kelių vertimų skatinimo konkurso finansuojamų knygų (kartu su grupe vertėjų dirbo ties Jono Meko poezijos rinktine, vertė Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“, Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitę su šautuvu“ ir kt.). 

Anot jos, šį rudenį prasidėjus Lietuvos sezonui, prancūzai turės galimybę susipažinti su mūsų šalimi ir tiek daug lietuvių autorių knygų bus tikrai į naudą: 

„Prancūzai galės parsinešti gabalėlį Lietuvos į savo namus. Įvairūs tekstai tikrai rezonuos su tuo, ką jie bus pamatę ar išgirdę sezono renginiuose“, – įsitikinusi vertėja.

Aktyvūs kaimynai

Pasak LKI, Vertimų skatinimo konkurso laimėtojų sąraše paraiškų kiekiu išsiskiria ir kaimyninės šalys: paremti 6 knygų vertimai į latvių kalbą, 5-ias iš jų verčia viena aktyviausių Lietuvos literatūros ambasadorių Latvijoje Dace Meiere. Anot vertėjos, ypač laiminga ji jaučiasi dėl paramos Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Mergaitė su šautuvu“, kuri kalba apie svarbius mūsų bendros istorijos puslapius. Knyga sudarys puikią porą su Linos Itagaki ir Jurgos Vilės „Sibiro haiku“, kurią mėgsta ir dideli, ir maži latvių skaitytojai ir kuri Latvijoje nusipelnė prizų, o praėjusią žiemą virto lėlių teatro spektakliu.

„Tikiuosi, kad Manto Adomėno intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ Latvijoje bus skaitomas taip pat aistringai kaip ir Lietuvoje. Ši knyga bus artima latvių skaitytojams – mūsų istorija panaši, o kaip Umberto Eco vertėja į latvių kalba esu tikra, kad šis daugiasluoksnis Adomėno kūrinys pritrauks daug protingų skaitytojų. Kotryna Zylė, Inga Dagilė, Evelina Daciūtė, Ignė Zarambaitė, Greta Alice, Tomas Dirgėla – visi jau yra latvių skaitytojams ir leidėjams gerai pažįstami kūrėjai. Puiku, kad į mažųjų latvių lentynas patenka vis daugiau lietuvių autorių kūrinių!“, – LKI pranešime cituojama D. Meiere. 

Penkios knygos bus verčiamos į lenkų kalbą, tris iš jų verčia Agnieszka Emilia Rembialkowska: Sauliaus Tomo Kondroto „Žalčio žvilgsnį“, Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodyną“ ir Gintaro Grajausko „Nykstamai menkų dydžių poveikį megastruktūroms“. 

Be šių, lenkų kalba pasirodys Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ ir Ievos Toleikytės „Raudonas slidus rūmas“.

Keturios knygos pasirodys Estijoje, tris jų verčia ištikima Lietuvos literatūros draugė Tiina Kattel (Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ I tomą, Ginos Viliūnės „Mirtiną arkebūzos šūvį“ ir M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki „Mergaitę su šautuvu“). Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ verčia Tiiu Sandrak.

Anot LKI, kaip niekad aktyvūs yra ir čekų leidėjai, pateikę 3 knygų vertimo paraiškas: Dalios Grinkevičiūtės „Lietuvių prie Laptevų jūros“, M. Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlio“ ir Tomo Dirgėlos bei I. Dagilės „Mano tėtis rašo knygą“.

Be išvardintųjų, Vertimų skatinimo konkursas finansuoja po vieną vertimą į armėnų, baltarusių (knygą leis Vilniuje veikianti leidykla „Pflaubaum“), danų, japonų, kinų, kroatų, serbų, slovėnų, suomių, turkų kalbas. 

Čia ir rekordai: M. Marcinkevičiaus ir I. Dagilės iliustruota knyga „Akmenėlis“ bus verčiamas iš karto į 5 kalbas (čekų, prancūzų, ukrainiečių, kinų ir makedonų). 

M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki grafinis romanas „Mergaitė su šautuvu“, šių metų Bolonijos vaikų knygų mugėje pelnęs „Bologna Ragazzi“ apdovanojimą – specialų paminėjimą komiksų kategorijoje, bus verčiamas iš karto į 4 kalbas (estų, latvių, prancūzų, italų). 

Į 15-ą kalbą bus verčiamas J. Vilės ir L. Itagaki grafinis romanas „Sibiro haiku“, šiuosyk paramos sulaukė vertimas į kroatų k. 

Bus finansuoti dar du Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimai – į estų ir vokiečių kalbą. LKI jau yra parėmęs šio romano vertimus į anglų, baltarusių, lenkų, makedonų, prancūzų, ukrainiečių ir suomių kalbas.

Pasak LKI, Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m., per šį laikotarpį finansuoti 564 knygų vertimai į 43 pasaulio kalbas.