VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Gegužės 24–26 d. Vilniuje, Nacionaliniame akademiniame teatre, tęsiasi festivalis „Vilnius Mama Jazz“. 

Gegužės 26-osios, sekmadienio, vakarą „Vilnius Mama Jazz“ užbaigs „vandenyno gilumo džiazo epų kūrėjas Immanuelis Wilkinsas“ – taip jį pristato festivalio rengėjai. Šią frazę į pasaulį paleido prestižinis muzikos portalas „Pitchfork“, pristatydamas jaunosios kartos alto saksofonininką ir kompozitorių I. Wilkinsą, kurio vadovaujamas kvartetas Vilniaus publikai pristatys naują savo albumą „The 7th Hand“ ir pagros niekur neskelbtų naujų kūrinių. 

Iki festivalio pabaigtuvių publikos laukia mokami ir nemokami koncertai, susitikimai su džiazo meistrais, pokalbiai, knygos pristatymas, „Vilnius Mama Jazz“ konferencija ir kt. Visa turininga festivalio programa skelbiama čia. 

Gegužės 24–26 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vyksta trečioji šiuolaikinio meno mugė „Art Compensa“. 

Nuo 2021 m. vykstantis renginys šiemet tęsia ambiciją vienoje erdvėje suburti daug skirtingų kūrėjų, patraukti publiką lydinčiųjų reginių gausa bei edukacijomis ir pristato 60 menininkų bei 500 jų kūrinių. Mugėje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Islandijos ir Ukrainos meno kūrėjai, jos meno vadovė – prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė.

„Šiemet nustebino rekordiškai didelis pretendentų dalyvauti parodoje skaičius, tai įrodo menininkų pasitikėjimą renginiu, norą pristatyti savo kūrybą, tiesiogiai bendrauti su žiūrovais ir galimais pirkėjais, ugdyti meno mėgėjus ir kolekcininkus“, – pranešime cituojama prof. Eglė Ganda Bogdanienė, atrankos komisijos narė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė. 

Ypatingas „Art Compensa“ išskirtinumas, kurį jau įvertino jos dalyviai ir lankytojai, tai galimybė pabendrauti su pačiais kūrinių autoriais, – savo darbus mugėje jie pristato patys. 

Be to, sako Gabija Lydytė, mugės projekto vadovė, „mugės organizatoriai nesiekia materialinės naudos, parduodamiems kūriniams netaikomi jokie antkainiai. Tad tikimasi, kad tai padės kūrėjams sulaukti ne tik plataus susidomėjimo, bet ir komercinės sėkmės“. 

Kartu su šių metų muge atsidaroma paveikslų pardavimo platforma, kurioje už prieinamą kainą galima įsigyti autorinių menininkų darbų. 

Daugiau apie „Art Compensa“ – čia. 

Gegužės 24–26 d. Kaunas švenčia 616 meų sukaktį, pagrindiniai šventės renginiai tris dienas vyks prie Nemuno ir Neries. 

Nuo penktadienio senamiestyje vyksta Lietuvos amatininkų mugės, savaitgalį Kauno pilies loma virs istoriniu Hanzos miestu, kur spalvingose palapinėse lankytojų lauks įvairios pramogos, edukacijos, vyks istorikų diskusija, riterių turnyrai, kuriuose dalyvaus kovotojai iš kitų šalių. 

Penktadienį 18 val. Laisvės alėjos atkarpoje nuo Maironio g. iki Nepriklausomybės aikštės prasidės tradicinė Kiemų šventė, subursianti prie vieno bendro stalo visus miestiečius ir Kauno svečius.

Šeštadienį 10 val. Panemunės paplūdimyje prasidės kultūrinis plaukimas Nemunu „Švęskime upę“. Jo pabaiga – Santakos parke, Nemuno pakrantėje. 

Šiemet į šventės programą įtrauktas ir tradicinis „Bike Show Kaunas 2024“, surengsiantis paradą miesto gatvėmis, ir akrobatinį skrydis, kurį atliks Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos „IronWolf Aerobatics” pilotas Igoris Lobanovas.

Santakos parke, Didžiojoje muzikos scenoje, visas tris dienas skambės populiarių Lietuvos ir užsienio atlikėjų bei grupių dainos, didžėjų ritmai. Tarp jų – pianistas virtuozas Robertas Wellsas (Švedija) su programa „Rhapsody in Rock“. Talentingas muzikantas pasirodys su savo ritmo grupe ir solistais iš Lietuvos bei užsienio. Projektui akompanuos Kauno miesto simfoninis orkestras, solistai LaGaylia Frazier (JAV), „Maria Wells & Vocalettes“ (Švedija), Sigita Jonynaitė (Lietuva), Povilas Meškėla (Lietuva). Dirigentas Ulfas Wadenbrandtas (Švedija). 

Visa Kauno gimtadienio nemokamų renginių programa čia. 

25 d. 16 val. Vilniuje, buvusiame archyvų pastate (Gerosios Vilties g. 10), Vilniaus muziejus atidaro parodą „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?“. 

„Krasnucha“ neegzistuoja oficialiuose dokumentuose, adresuose ar rinkimų biuleteniuose. Paklaustas, kiekvienas piešia skirtingą rajono perimetrą – kaip ir atmosferą. „Krasnuchos“ pavadinimą rajonas, nusėtas medinėmis trobelėmis, vėliau išstypęs sovietiniais daugiabučiais, gamyklomis, dabar išgyvenantis naują transformacijų etapą, įgijo praėjusio amžiaus antroje pusėje. 

Dabartinis Savanorių prospektas visais laikais buvo reikšminga arterija, dariusi įtaką miestiečių tranzitui ir vietinių savimonei. Būtent nuo šios, buvusios Raudonosios Armijos, gatvės ir kilo šnekamojoje kalboje tebeskambanti „Krasnucha“. Kol vieni vartoja pavadinimą per daug nesusimąstydami, kiti principingai atsisako naudotis lingvistiniu sovietmečio palikimu ir svajoja apie naują rajono veidą. Asmenine savo nuomone apie rajono ribas ir pavadinimą galės pasidalinti kiekvienas parodos lankytojas.

Informacija parodoje pateikiama lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis, šiomis kalbomis parengti ir savarankiškam pasivaikščiojimui skirti žemėlapiai. Paroda veiks (nemokamai) iki liepos 28 dienos.  

Vilniuje veikiantis Energetikos ir technikos muziejus išplėtė stogo terasą, kuri nuo šiol lankytojams bus prieinama ir po muziejaus darbo laiko.

Atidarymo proga gegužės 26 d. vyks nemokamas grupės „Mėlyna“ koncertas, „What a Jazz“ šokių pamokos, ekskursijos, dieną – šeimų laikas: vaikai su tėvais pūs burbulus, dūks „Raganų puotoje“, stebės chemijos šou. Veiklos su animatoriais ir gidais –nemokamos. 

Be to, muziejus primena, jog šiuo metu galima aplankyti parodas „November. Alpha. Tango. Oscar.“, „Pramonės ekspozicija“, „Technikos mokslas ir technika vaikams“ ir kt. 

Stogo terasos atidarymo programa čia. 

Gegužės 26 d. 14 val. Kaune prasideda kultūrinis festivalis „Putvinskio gatvės diena“. 

Šiais metais jo rengėjai kelia iššūkį posakiui „kitoje pusėje žolė žalesnė”. Ar tikrai kitoje pusėje žolė žalesnė? Ar labai kita yra kita pusė? Kas mus skiria nuo kitų – tvora, takas, gatvė, miestas, valstybės siena? Ar skirtingas gatvės puses galime suvienyti? 

Turbūt vienintelis gatvės festivalis Lietuvoje pristatys beveik 30 įvairių veiklų: kūrybinių dirbtuvių, ekskursijų, muzikinių pasirodymų, performansų – nuo interaktyvaus edukacinio autobuso, ant verslo centro BLC stogo vyksiančio elektroakustinio koncerto iki vieno įspūdingiausių butų gatvėje lankymo: nuo pat gimimo šioje gatvėje gyvenantis Gediminas Šibonis atvers dvaro menes primenančio, meno kūriniais pripildyto buto duris. 

Renginio vakare bus atidarytas ir naujasis Kauno menininkų namų amifiteatras, kuriame visą vasarą vyks koncertai, filmų peržiūros ir kiti renginiai, veiks kavinė. 

Gatvės festivalio programa čia. 

VŽ primena: Vilniuje, Signatarų namuose, veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“. 

2024-ieji yra paskelbti diplomatų Lozoraičių metais. LNM, prisidėdamas prie šios ypatingos šeimos istorijos įprasminimo, kviečia į istoriją pažvelgti ne tik per politikos ir diplomatijos plotmę, bet ir pamatyti daugiabriaunį šių žmonių gyvenimą. 

Parodą apie tris Lozoraičių šeimos kartas kūrė tarptautinė komanda, konsultavo artimieji, savo gyvais atsiminimais dokumentiniame filme pasidalijo asmeniškai juos pažinojusieji.

Paroda prakalbina unikalų Lozoraičių šeimos paveldą ir pasakoja apie tris šeimos kartas, kurios aktyviai dalyvavo kuriant modernią Lietuvos valstybę – susigrąžinant ir įtvirtinant jos laisvę. XX a. pradžioje ir pabaigoje Lozoraičiai du kartus padėjo atkurti Lietuvos valstybingumą. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 1), veikia paroda „(Ne)akademikas. Boleslovas Ruceskas“, skirta dailininko 200-osiomis gimimo metinėms. 

Parodoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Romoje gimusio B. Rusecko (1824 –1913) gyvenimas ir kūryba. 

Dažnam senosios Lietuvos dailės mylėtojui B. Ruseckas žinomas tik kaip vieno ryškiausių XIX a. dailininkų Kanuto Rusecko (Kanuty Rusiecki, 1800–1860), nutapiusio žymiąją „Pjovėją“, sūnus. 

Dailininko, kolekcininko, visuomenininko B. Rusecko kūryba Lietuvoje iki šiol pristatyta tik fragmentiškai: 1993, 2001 ir 2014 m. surengtos nedidelės parodos, supažindinusios lankytojus su dailininko kūryba – piešinių albumu, vienu religinės dailės kūriniu ir Italijos įvaizdinimu. 

Pasak muziejininkų, surengti pirmąją B. Rusecko gyvenimo ir kūrybos retrospektyvą įkvėpė 2024 m. minimos 200-osios dailininko gimimo metinės. Parodos kuratorėms Aistei Bimbirytei,  Gabijai Kasparavičiutei-Kaminskienei, Daliai Tarandaitei ir Joanai Vitkutei tai tapo proga ištirti Lietuvos ir užsienio atminties institucijose ir privačiose kolekcijose saugomą meninį, rašytinį B. Rusecko palikimą ir jį pristatyti visuomenei.  

Per aštuonias ekspozicijos sales nusidriekusi gyvenimo ir kūrybos paroda lankytoją supažindina su dailininko asmenybe, jo kūrybinio kelio pradžia, studijomis Peterburge, Italijoje praleistu laikotarpiu, meninių sprendimų paieška ir rezultatais, visuomenine, gyvenimo ir kūrybos erdve. 

Dailininkas palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse šalia tėvų, brolių, sesers ir žmonos Stefanijos.

Parodą papildo edukacinė programa: dailės istorikių viešos paskaitos, ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gidais, moksleiviams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams skirti edukaciniai užsiėmimai. 

Paroda veiks iki spalio 20 d.