Graikijoje įžiebta Paryžiaus olimpinių žaidynių ugnis
Anot Thomo Bacho, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento, senovėje olimpinės žaidynės suvienijo Graikijos miestus-valstybes ir karo, ir konfliktų metu. Šiandien jos yra vienintelis renginys, kuriame taikiai varžosi visas pasaulis.
„Tada, kaip ir dabar, olimpiniai sportininkai siunčia šią galingą žinią: taip, įmanoma įnirtingai varžytis vieniems su kitais ir kartu taikiai gyventi kartu po vienu stogu“, – pareiškė Th. Bachas.
Olimpinė ugnis buvo įžiebta mažame Peloponeso miestelyje Pietvakarių Graikijoje, kur 776 m. pr. Kr. įvyko pirmos žinomos olimpinės žaidynės ir kur kas dvejus metus rengiama ugnies įžiebimo ceremonija vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms.
Pirmadienį per repeticiją graikų aktorė Meri Mina 2.600 m. senumo deivės Heros šventykloje tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmajam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntuskui
Pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje tapo Laure Manaudou, karjerą baigusi Prancūzų plaukikė, 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį.
Antradienio ceremonijoje dalyvavę pareigūnai pabrėžė, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės taps nauju etapu, nes bus tęsiamas kitų dviejų Prancūzijos sostinėje vykusių olimpinių žaidynių palikimas.
Anot Th. Bacho, „šios olimpinės žaidynės bus jaunesnės, įtraukesnės, urbanistiškesnės, tvaresnės. Tai bus pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose lyčių lygybė bus visiškai užtikrinta, nes TOK paskirstė lygiai po 50% vietų sportininkėms ir sportininkams“.
Pirmą kartą po to, kai dėl COVID-19 pandemijos 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnies įžiebimo ceremonijose ir kituose renginiuose buvo sumažintas renginių skaičius, žiūrovai galės dalyvauti šių metų deglo estafetės renginiuose.
Tradicinėje ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu, Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, Paryžiaus merė Anne Hidalgo. Olimpinį himną atliko amerikiečių mecosopranas Joyce DiDonato.
Olimpinio deglo idėja kilo iš senovės graikų apeigų, kai per visą senovės olimpinių žaidynių šventę degdavo šventoji ugnis. Ši tradicija buvo atgaivinta 1936-ųjų Berlyno žaidynėse.
Ugnį gabens laivu
Per 11 dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nueis 5.000 km per 41 savivaldybę. Balandžio 26 d. Atėnuose olimpinė ugnis bus perduota 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame Panathinaiko stadione, kuriame 1896 m. vyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Į ceremoniją pakviesta 89-erių graikų dainininkė Nana Muskuri.
Balandžio 27-ąją ugnį pradės gabenti didingas XIX a. trijų stiebų laivas „Belem“, nuleistas į vandenį praėjus vos kelioms savaitėms po 1896-ųjų Atėnų žaidynių. Prancūzijos istoriniu monumentu laikomas „Belem“ beveik du dešimtmečius plukdė prekes į Braziliją, Gajaną ir Karibų jūros regioną.
Tikimasi, kad laivas į Marselį atplauks gegužės 8 dieną, tuomet 10.000 deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos teritorijas.
Per 12.000 km kelionę per žemyninę Prancūziją ir Prancūzijos užjūrio teritorijas Karibų jūros regione, Indijos vandenyne ir Ramiajame vandenyne deglas pabuvos 400 miestų ir dešimtyse turistų lankomų vietų.
Liepos 26 d. jis taps Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu. Olimpiados atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne pagrindiniame žaidynių stadione.
