VŽ rekomeduoja: renginiai savaitgalį

Balandžio 5–7 d. Birštone vyksta 22-asis Birštono džiazo festivalis. 

Pasak Zigmo Vileikio, vieno iš festivalio sumanytojų ir rengėjo, nuo gūdaus sovietmečio rengiamo festivalio tikslai niekada nesikeitė, – jame visada sugyveno jaunystė ir branda, bendrystė tarp Lietuvos ir kitų šalių muzikantų. O svarbiausia, kad Birštono džiazo festivalis netapo komercinis, išlaikė lietuviškumo idėją, visais laikais stengėsi kviesti jaunus žmones, padėti jiems pakliūti į didžiąją sceną. 

„Šiemet darome tą patį“, – sako Z. Vileikis. Ir išties – festivalio scenoje laukiama beveik pusantro šimto muzikantų iš Lietuvos, Šveicarijos, Belgijos, JAV, Puerto Riko, Argentinos, Skandinavijos ir kitų šalių. 

Festivalio programoje – šeši koncertai Kultūros rūmuose ir du jam sessions Kurhauze, ji skelbiama čia. 

Plačiau apie festivalį – čia. 

Balandžio 5 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje prasideda 49-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 

Atidarymo koncerte dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras ir saksofonininkas Federico Mondelci (Italija). Pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo, dirigento Mindaugo Bačkaus, F. Mondelci „laikomas vienu geriausių italų saksofono virtuozų“.

Pirmajame festivalio koncerte skambės italų kompozitorių kūriniai – romantizmo atstovo Gioachino Rossinio opusai, vieno garsiausių šių laikų kompozitorių Roberto Molinelli kūryba bei muzika iš italų filmų. 

Iki balandžio 25 d. truksiančio festivalio programa skelbiama čia. 

Balandžio 5 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti latvių režisierės Ilzes Kungos-Melgailes filmas „Mano laisvė“. 

Tikrais faktais paremtas filmas žiūrovą nukelia į 9-ojo dešimtmečio pabaigos Latviją, kur įsisiūbuoja latviškasis sąjūdis – Liaudies frontas. Pasakojimo centre – charizmatiška laisvamanė Alicija (vaidina Erika Eglija-Gravele), kurios istorija paremta žurnalistės ir politikės Itos Kozakevič gyvenimu. 30-metė lenkų kilmės latvė, nepaisydama savo vyro Ilgvarso konservatyvių pažiūrų, įsitraukia į Liaudies fronto veiklą ir siekia tapti Latvijos Aukščiausiosios Tarybos nare. 

Ką tik pasibaigusiame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas buvo pristatytas kaip lietuviška premjera – tai bendros Latvijos ir Lietuvos gamybos produktas, jį kuriant prisidėjo gausi lietuvių komanda. Joje dirbo ir Latvijos tautinio pabudimo žvaigždės Alicijos vyro vaidmenį atlikęs aktorius Darius Meškauskas, už šį vaidmenį pelnęs Latvijos kino apdovanojimą. 

Filmas „Mano laisvė“ šiemet buvo pasirinktas kaip Latvijos kandidatas „Oskarams“. 

Dar vienas „Kino pavasario“ filmas, nuo šio savaitgalio rodomas Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje, – „Karta.EU“.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje gimė apie pusšimtį vaikų. Jų atėjimas į šį pasaulį sutapo su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Režisieriaus Arūno Matelio iniciatyva daugelio kūdikių gimimą užfiksavusi kūrybinė grupė kas kelerius grįždavo pas kai kuriuos herojus. Praėjus 20 metų režisierius Eimantas Belickas kartu su scenarijaus autore Ramune Rakauskaite atsirinko ryškiausius, išskirtinius jaunuolius, turinčius ką pasakyti apie savo pirmus žingsnius sulaukus pilnametystės. Tai pirmosios ES kartos Lietuvoje paveikslas.

Dokumentinio filmo premjera įvyko kino festivalyje „Kino pavasaris“. 

Balandžio 5 d. 18 val. Žiežmarių sinagogoje – saksofonų kvarteto „Littorina“ koncertas. 

Į kvartetą susibūrė vieni originaliausių Baltijos jūros regiono improvizatorių saksofonininkų: Marija Faust (Estija), Mikkas Innanenas (Suomija), Fredrikas Ljungkvisas (Švedija) ir Liudas Mockūnas (Lietuva). Jo pavadinimas „Littorina“ nusako muzikantų geografiją – Baltijos jūra kadais vadinta Litorinos jūra. 

Kiekvienas kvarteto dalyvis apibūdinamas kaip ryškiausias, savičiausias, originaliausias ir kitoks ypatingiausias savo šalies atstovas, gerai žinomas ir pasaulinės laisvojo džiazo bendruomenės narys. 

Beje, kvartetas balandžio 6 d. gros Birštono džiazo festivalio vakariniame koncerte.  

Balandžio 5 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinyje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) atidaroma paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“. 

Iš KUMU muziejaus Taline į LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejų atvežta paroda skiriama trijų Baltijos šalių dailininkių – Mallės Leis (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) – sovietinės eros pabaigos, 8–9 dešimtmečių, kūrybai. 

Leis, Tabaka ir Rožanskaitė – trys išskirtinės menininkės sovietų okupuotose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išsilavinimas, kurį jos gavo dailės institutuose Taline, Rygoje ir Vilniuje 6–7 dešimtmečiais, ideologiniais ir estetiniais principais buvo panašus, bet iš šių primestų normų kūrėjos greitai išsiveržė: nebūtinai tiesiogiai priešinosi tuomečiam dailės kanonui, bet kvestionavo, klibino vyraujantį suvokimą, koks turi būti menas. 

Pasak muziejininkų, pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, kurias pralaužė visų trijų menininkių kūriniai, bet ir naujus interpretavimo horizontus. Parodoje eksponuojami darbai Estijos meno muziejaus, Tartu meno muziejaus, Estijos istorijos muziejaus, Tartu universiteto meno muziejaus, Narvos muziejaus, Viinistu meno muziejaus, Latvijos nacionalinio meno muziejaus, Latvijos dailininkų sąjungos, „Zuzeum“ meno centro, Latvijos meno akademijos, Lietuvos nacionalinio meno muziejaus, MO muziejaus, Meno pažinimo centro TARTLE, privačių kolekcijų. 

Kuratorės Anu Allas ir Laima Kreivytė. Parodą papildys kuratorinės ekskursijos, vedamos menotyrininkės dr. L. Kreivytės, ir kūrybinių dirbtuvių programa.

Paroda veiks iki rugsėjo 8 d. 

Balandžio 6 d. nuo 10.30 val. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, visuomenei pristatoma interaktyvi paroda „November. Alpha. Tango. Oscar.“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui bei NATO 75-mečiui paminėti. 

Muziejaus kieme veiks Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų ir karo inžinierių ekspozicija, Katilų salėje – įmonių, kuriančių produkciją NATO sąjungininkėms, mugė, taip pat – aktualios diskusijos, ekskursijos ir kiti nemokami renginiai. 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaryta fotografijų paroda: „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“. 

2004 m. kovo 29 d. Lietuva su kitomis šešiomis Europos valstybėmis įstojo į Šiaurės Atlantos sutarties organizaciją – NATO. Ta proga rengiamoje parodoje pristatomi karinių laivų įrangos eksponatai bei lvn. Tomo Donausko nuotraukos iš karinių mokymų jūroje bei sausumoje. 

Ekspoziciją papildo Klaipėdos kūrėjų – Karolio Pauliko ir Viktoro Gineičio vaizdo bei šviesos instaliacijos, vyks interaktyvūs edukaciniai užsiėmimai. Atidarymo vakarą visus ekspozicijos elementus galima pamatyti „lazerinės jūros“ bangavimuose.

Paroda veiks iki balandžio 28 d. 

Balandžio 6 d. nuo 12 val. Kaune, Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, miesto savivaldybė rengia tradicinę Saugaus eismo dieną. Šiemet jos šūkis: „Neieškok kaltų, nes vairuoji tu!“.

Labiausiai intriguojanti renginio dalis –„nekasdieniška paroda“, kurioje bus eksponuojami medicininių tyrimų rezultatai, parodantys sunkias ir pavojingas traumas – kaukolės lūžius, stuburo pažeidimus ir pan., kuriuos patyrė per neatsargumą į eismo įvykius patekę paspirtukų vairuotojai. 

„Būsima paroda tikriausiai šokiruos ne vieną, bet sykiu privers susimąstyti. Tai ir yra vienas iš jos tikslų“, – sako parodos rengėjai.

Bus ir kitų turiningų veiklų bei atraktyvių užsiėmimų, pavyzdžiui, autosimuliatoriai, leidžiantys saugiai pajusti, kokią didelę reikšmę turi saugos diržai patekus į eismo įvykį. Lietuvos šaulių sąjungos nariai savo paviljone mokys tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. Nevengiantys prie vairo naudotis išmaniaisiais įrenginiais, galės išbandyti save specialiame vairuotojo reakcijos stende, interaktyvūs užsiėmimai laukia ir vaikų. 

Visa Saugaus eismo dienos Kaune programa – čia. 

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3) atidarytos dvi parodos. 

Pirmoji, „Procesai“, skirta pagerbti viduriniosios kartos Lietuvos dizainerį, pedagogą Šarūną Šlektavičių (1977–2023) ir pristatyti jo kūrybą. Ekspozicija apima juvelyrikos kūrinius, inovatyvius transporto dizaino sprendimus (kateris „Symphony“ ir keltas „Uperis“, savaeigio autobuso, pontoninio laivo modeliai), taip pat brėžinius, eskizus, modelius ir išskleidžia dizainerio kūrybos panoramą. 

Parodos kuratorės Karolina Jakaitė ir Gintautė Žemaitytė sako, kad vienas iš parodos tikslų – atskleisti Š. Šlektavičiaus kūrybinių procesų dinamiką, idėjų evoliuciją ir profesinius metodus, dizainerio gebėjimą derinti estetiką su funkcionalumu.

Antroji – Remigijaus Treigio fotografijų paroda „Tribūna“, pirmoji išsami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato paroda Vilniuje.

R. Treigys savo parodose paprastai pristato pavienius fotografijų ciklus, dažniausiai – naujausią kūrybą. Retrospektyvaus pobūdžio parodą, apimančią ryškiausius kūrybos etapus, jis buvo surengęs tik Klaipėdoje, beveik prieš dešimtmetį. Paroda „Tribūna“ – pirmoji, suteikianti galimybę pamatyti fotografo kūrybą nuo jos pradžios – 1988 m. iki 2023 metų. 

Nors ekspoziciją sudaro apie pusšimtis autorinių atspaudų, retrospektyva ją pavadinti būtų netikslu. Pastarajai reikėtų gerokai didesnių salių, kad būtų galima išsamiai pristatyti visą autoriaus kūrybos raidą. Todėl ši paroda buvo formuojama išryškinant ir akcentuojant svarbiausius, bet tikrai ne visus R. Treigio kūrybos momentus. Tai autoriui būdingos, atpažįstamos raiškos fotografija ir eksperimentiniai kūriniai. 

Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) atidaryta pirmoji programos „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)“ paroda, kurioje veriasi „mįslingas menininkės Zoe Williams (UK/FR) pasaulis“. 

Įžengti į Zoe Williams parodą reiškia patekti į liūdniausio Eroto mito sapną. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad sapnas yra stipriai orientuotas į erotinį malonumą, bet pažvelgus iš arčiau, pamatytume, kad čia siekiama ne pasitenkinimo ar reprodukcijos, o netekties ir apleidimo. Čia kalbama apie atsidavimą gyvenimo smurtui ir chaotiškai judančių energijų priėmimą, rašoma parodos anotacijoje. 

Zoe Williams gyvena ir dirba Marselyje bei Londone. Jos praktika apima įvairias meno formas – instaliacijas, judančius vaizdus, keramiką, piešimą ir performansą, o jos procesas ir rezultatai dažnai persipina tarpusavyje. Šie elementai derinami kuriant įtraukiančius objektus ir aplinką, kur žaismingai ir destruktyviai keičiasi erotikos ir grotesko, amatų, ritualų, lyties, vartojimo ir pertekliaus sąvokos.

Sasha Wilde – savamoksliai garso, performanso ir multimedijos menininkai, mėgstantys paslaptis ir tai, kas uždrausta. Lietuviai migrantai, gyvenantys tarp Londono ir Helsinkio. Pagrindinės meninės kūrybos temos: monstriškumas, (trans)įsikūnijimas, kalba ir migracija, erotika ir mirtis, Vadžrajanos budizmas ir okultizmas bei moralinė panika. Pastarosios temos taip pat labai glaudžiai susijusios su asmenine Sashos Wilde traumine patirtimi, gyvenimu mažame Lietuvos miestelyje. 

Balandžio 6 ir 7 d. Vilniaus „Automuziejus“ kviečia marginti įspūdingo dydžio ratuotą „kiaušinį“. 

Smagiausią pavasario šventės ritualą – kiaušinių marginimą – muziejininkai žada paversti kūrybingu žaidimu ir leis daryti tai, apie ką daugelis nedrįstų nė pagalvoti, – dažyti simpatišką, ovalių formų 1936 m. laidos automobilį „Steyr 50“.

„Mūsų kiaušinio nereikės vynioti į kojinę, mirkyti svogūnų lukštuose, virti ir baimintis, kad įtrūks. Austrijos „volkswagenu“ vadinamas „Steyr 50“ atlaikys visas menines interpretacijas“, – sako Povilas Eitutis, muziejaus steigėjas.

Balandžio 6 ir 7 d. muziejaus gidai, vedžiodami lankytojus po daugiau nei 100 istorinių bei klasikinių automobilių ekspoziciją, papasakos apie gražiausius eksponatus, suplanuota ir nauja edukacija vaikams „Seklio nuotykiai „Automuziejuje“. Atidžiai tyrinėdami muziejų, jie galės ieškoti paslėptų margučių ir spręsti juose užkoduotą mįslę.

Muziejaus darbo laikas – nuo 10 iki 19 val, įėjimas su bilietais. Nemokamos ekskursijos Atvelykio savaitgalį vyks 12–13, 14–15 val. 

Balandžio 6 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – orkestro muzikos koncertas „Holsto orbitoje“, skirtas paminėti anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto 150-metį.

Koncerte dalyvaus Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO), Constantinas Hartwigas (tūba, Vokietija), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro merginų grupė. Diriguos Martynas Staškus. 

Pagrindinis koncerto programos herojus, kurio 150-metį mini visas pasaulis, – anglų kompozitorius Gustavas Holstas, laikomas simfoninės pučiamųjų muzikos pradininku, savo kūryboje plėtojęs vėlyvojo romantizmo ir ankstyvojo modernizmo tradicijas, padaręs didelę įtaką šiuolaikinei kino muzikai. Koncerte skambės vienas pirmųjų pasaulyje originaliai sukurtų koncertinių kūrinių tokiai sudėčiai – Pirmoji siuita pučiamų orkestrui Es-dur (1909), ir itin viso pasaulio atlikėjų pamėgta siuita „Planetos“ (1917). 

Be šių kūrinių, skambės R. Strausso opuso „Taip kalbėjo Zaratustra“ Introdukcija, Edwardo Elgaro variacijos „Enigma“ („Paslaptis“), bei Johno Williamso, bene vieno sėkmingiausių dabarties JAV kompozitorių Koncertas tūbai ir orkestrui, jį atliks tūbininkas C. Hartwigas, tarptautinio pučiamųjų instrumentų konkurso „Aeolus“ laureatas

Balandžio 7 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Atvelykio koncertas: „Messiaeno „Amen vizijos“. 

Po dešimties mėnesių vokiečių karo belaisvių stovykloje, per kuriuos Olivier Messiaenas sukūrė ir pirmą kartą atliko vieną įstabiausių savo kūrinių, „Kvartetą laiko pabaigai“, 1941 m. pavasarį jis grįžo į Paryžių. Po poros metų pristatė naują kompoziciją „Amen vizijos“ („Visions de l’Amen“), kuri tarsi prasideda ten, kur baigėsi kvartetas. 

Septynias muzikines vizijas atliks Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pianistai, Škotijos Karališkosios akademijos fortepijono profesoriai Petras Geniušas ir Stephenas Coombsas

Ciklo finale skamba varpų muzikos imitacija, vadinama viena įsimintiniausių visų laikų fortepijoninėje muzikoje. „Visions de l’Amen“ kompozitorius skyrė įžymiai pianistei, žmonai Yvonne Loriod, su ja šį kūrinį kartu atliko daugelyje Europos šalių.

Filosofinę mintį ir kitus kontekstus plėtos filosofas Jonas Dagys, VU Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros profesorius, Filosofijos fakulteto dekanas. Platesnei auditorijai veikiausiai įsiminęs iš 2019–2020 m. vestos „LRT Plius“ televizijos filosofinių pokalbių laidos „Brandūs pokalbiai“. 

Iki balandžio 7 d. Šiauliuose ir Tytuvėnuose vyksta 41-asis tradicinis Velykinės muzikos festivalis „Resurrexit”. 

Festivalio programoje – raminančios klasicistinės harmonijos ir dinamiškos šiuolaikinės kompozicijos bei renginiai. Daugiau apie festivalį – čia, programa skelbiama čia. 

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidarytos dvi pavasario sezono parodos, atveriančios dvi skirtingas žmogaus ir gamtos santykio perspektyvas.

Lankytojams pristatoma tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“ ir ją lydinti jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“. 

„Ieškojau pastoviausių dalykų. Dangus, žemė man atrodė pastoviausi, turintys daugiausiai jėgos. Tai ne ekologija. Man įdomūs daiktų likimai, jų nykimo, dūlėjimo išraiškingumas. Tapydamas nekeliu sau jokių tikslų – ekologinių, politinių, moralinių. Nieko nenoriu auklėti. Kai miške pamatau išmestą geležies laužą, tepaluotus karbiuratorius, sulankstytus dviračio rėmus, mane apima dvejopas jausmas. Pirma, galvoju, koks velnias čia visą šlamštą išvertė. Antra, mintis jau analizuoja situacijos dramatizmą, priešpriešą tarp amžinos gamtos ir nugyventų, suniokotų daiktų. Ima patikti nepakartojama tų daiktų plastika, linijų, dėmių, šešėlių šokis“, – muziejaus pranešime cituojamas A. J. Kuras.

Abiejų parodų sumanytoja ir kuratorė – menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

VŽ primena, kad Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, atidarė naują savo padalinį Pilininko namą (Arsenalo g. 1).

Šiuolaikiškoje ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių, informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius sustiprins ir siūlomas audiogidas.

Daugiau apie Pilininko namą – čia.