VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Kovo 14–27 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyksta 29-asis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“.
Festivalio programoje šiemet – per 100 filmų, ji skelbiama čia. Kino kritikės Rasos Paukštytės tekstas apie „Kino pavasario“ pasirinkimus ir filmus – čia.
Kovo 14–16 d. Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, vyksta XX tarptautinė Baltijos juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“.
Jos programoje – juvelyrikos meno konkursas „Įtraukiantis“, kuriame dalyvauja autoriai iš 18-os šalių – Belgijos, Pietų Korėjos, Ukrainos, Australijos, Izraelio ir kt.; autorinės juvelyrikos zona; garsaus juvelyro iš Nyderlandų Ruudto Peterso ekspozicija „Suctus” ir jo vedamas ironiškas seminaras „Aš nekenčiu gintaro“; karikatūristo Iljos Bereznicko paruošta karikatūrų paroda „Amber Trip puošia Lietuvą jau 20 metų!“; edukacija „Gintarinio pakabuko gamyba”; dirbtuvės „Pertvarinio emalio technika, susikurk savo papuošalą“ ir kt.
Skelbiama, jog šiemet į parodą atvyko Amerikos, Japonijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, kitų šalių kolekcionininkai, muziejų ir parduotuvių savininkai, kuriems juvelyrai pristato savo dirbinius bei pasaulinės gintaro rinkos tendencijas.
Kovo 15 d. 17 val. Vilniuje, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A), atidaroma tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“.
Joje šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjai apmąsto kosmoso ir vieno ryškiausių XX a. rašytojų fantastų, futurologų, filosofų Stanislawo Lemo (1921–2006) kūrybos sąsajas.
„Šiuo metu, kai žemiškoji egzistencija atrodo kaip niekada trapi, menininkai vėl kreipia žvilgsnį į kosmosą, literatūrą ir vidinį „aš“. Nors kosmosas ženklina tai, kas mums nepasiekiama, tačiau jis visuomet traukė žmonių žvilgsnius ir žadino vaizduotę. Kita vertus, juvelyriniuose darbuose, nors jie ir nedidelio formato, bet įdėmiau pažvelgus, galime rasti idėjų kosmosą“, – sako parodos koordinatorė dr. Jurgita Ludavičienė.
Tarptautinėje šiuolaikinės juvelyrikos parodoje kosmosą tyrinėja ir savo kūrinius pristato 97 menininkai iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos, Australijos, Nyderlandų, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Lietuvos. Keliaujančią parodą organizuoja Vroclavo Eugeniuszo Gepperto meno ir dizaino akademija. Paroda jau buvo pristatyta Gdanske, Vroclave (Lenkija), Mariaheide (Nyderlandai), dabar ji atvyksta į Vilnių. Toliau numatoma ją eksponuoti Vienoje, Londone ir Hiustone.
Su šiuolaikinės juvelyrikos kūriniais LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus eksponuojami Igorio Piekuro darbai iš LNDM rinkinių, nutapyti 7–9 dešimtmečiais, kai sovietinė programa „Mir“ ženklino kosminės erdvės užvaldymo varžybų pradžią, o NASA vykdyta JAV kosminė programa „Apollo“ (1958–1972) apibrėžė svarbiausią kosminių erdvėlaivių kūrimo ir naujų kosmoso tyrimo vizijų erą. Tuo pačiu metu S. Lemas parašė garsiausius savo kūrinius. Jo knygos, tarp kurių ir pasaulinio garso „Soliaris“, išverstos į daugiau nei 40 kalbų. Be daugybės apdovanojimų, rašytojui suteiktas medalis „Gloria Artis“ ir Baltojo Erelio ordinas – aukščiausias įvertinimas už nuopelnus Lenkijai. S. Lemo vardu pavadintas asteroidas ir Lenkijos mokslinis palydovas.
Paroda veiks iki balandžio 7 d.
Kovo 15 d. 18 val. Vilniuje, galerijoje „Vartai“, pristatoma Ramučio Petniūno instaliacija „Ovalas“, kurią sudaro apie 250 lietuviškų XIX a.–XX a. pirmos pusės pakabinamųjų kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis.
Rugsėjo 19 d.–spalio 6 d. Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, Metzo mieste vyksiančioje parodoje „Maldos objektai. Asmeniniai pamaldumo ženklai tradiciniame ir šiuolaikiniame mene“ ši instaliacija numatyta kaip vienas pagrindinių kūrinių.
.png)
R. Petniūno instaliacija – maždaug 4 m pločio ir 4 m aukščio konstrukcijos viduje sukabinti apie 250 lietuviškų XIX a.–XX a. pirmos pusės pakabinamųjų kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis, tarp jų – žymiausių kryždirbių meistrų sukurti pavyzdžiai – Kazimiero Mockaus (1870–1944), Igno Bieliausko (1845–1932), Jono Dagio (1855–1940), Vincento Tverskio (1873–1937), Juozapo Piauloko (1860–1945), Vincento Mockaus, kitų autorių kūriniai.
Didžioji jų dauguma yra vadinamieji „namų kryžiai“ ar „Dievo Mūkos“. Anksčiau jie puošdavo tikinčiųjų namus, buvo saugomi ir branginami – juos, kaip didžiausią šeimos apsaugą ir relikviją, perduodavo iš kartos į kartą.
Parodoje kryžiai tarsi „išplėšiami” iš įprastinio jų pristatymui būdingo formato lygiai taip pat, kaip kadaise jie buvo „išplėšti“ iš namų aplinkos. Anksčiau po visą Lietuvą išbarstyti, kabinti po vieną ir labai asmeniški, galerijoje kryžiai žiūrovą užgriūna bevarde, grėsminga minia. Jautiesi esąs įkalintas jų apsuptyje, priblokštas mysterium tremendum et fascinans, priverstas įsitraukti, reaguoti labai asmeniškai.
R. Petniūnas meno pasaulyje geriau žinomas kaip kolekcininkas, tad šis kūrinys įdomus ir kaip jo bandymas įprasminti savo kolekciją.
„Kolekcija yra mano dalis, o aš esu kolekcijos dalis“, – sako instaliacijos autorius. Kūrinio pristatymo vakare dalyvaus kunigas Julius Sasnauskas, instaliacija „Vartų“ galerijoje bus eksponuojama iki balandžio 2 d.
Kovo 15 d. 18 val. Vilniuje, šiuolaikinio meno galerijoje „Drifts“ (T. Vrublevskio g. 6), atidaroma paroda „Linas Jablonskis pristato: Truman Capote“.
VERSLO TRIBŪNA
Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra.
„Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai – bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ – tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę.
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
Kalėdinis asortimentas parduotuvėse „Norfa“ paveikia net bulves. Šio prekybos tinklo pirkėjau jau įprato, kad šventiniam stalui gali įsigyti mažų bulvyčių, kurias „Norfa“ atsigabena iš Italijos. Išmanių šeimininkių rankose šios bulvytės tampa ne tik daugelio karštų patiekalų garnyru, bet ir papuošimu. Šventiniam stalui taip pat pasiūlytas žymiai gausesnis žuvies, mėsos ir jų gaminių, o taip pat kulinarijos patiekalų asortimentas.
Lengva ranka sukurti nedidelio formato Lino Jablonskio darbai vaizduoja vieną žymiausių XX a. JAV rašytojų Trumeną Kapotę įvairiuose amplua ir jo aplinką – Niujorką ir jo grietinėlę, rašytojo kūrinių veikėjus, draugus bei mylimuosius. Personažai atgyja ploname popieriuje tarytum laiko išblukintoje kino juostoje.
Parodos kuratorius Paulius Andriuškevičius, architektė ir dizainerė Viktorija Rybakova.
Kovo 15–16 d. Vilniuje, „Vertical“ laipiojimo centre, Lietuvos laipiojimo sporto federacija organizuoja Lietuvos boulderingo, arba laipiojimo uolomis, čempionatą.
Tai didžiausios tokios varžybos Lietuvoje, jose dalyvauja per 300 laipiotojų iš Lietuvos ir kitų šalių. Pasak rengįjų, čempionato pusfinaliai ir finalai – reginys, pritraukiantis ne tik laipiotojų, bet ir plačiąją žiūrovų auditoriją. Dėmesį prikausto neįtikėtinos laipiotojų galimybės išsilaikyti ant mažiausių atbrailėlių, drąsa ir sportininis meistriškumas atlikti įspūdingus šuolius aukštyje.
Kovo 16 d. čempionato pusfinalius (16 val.) ir finalus (20 val.) galima stebėti „Vertical“ laipiojimo centre Vilniuje arba tiesioginės transliacijos metu – transliacijos nuoroda paskelbta Lietuvos laipiojimo sporto federacijos „Facebook“ paskyroje ir svetainėje.
Kovo 16 d. 14 val. Vilniuje, Užupio Respublikoje, – Airijos globėjo Šv. Patriko šventė.
šį savaitgalį Airijoje ir didžiausiuose pasaulio miestuose švenčiama nacionalinė Airijos šventė Šv. Patriko diena. Tradiciškai, prie jos jungiasi ir Užupio Respublika, kur skambės gyva airiška muzika ir šokiai, bus daug kitų nuotaikingų pramogų. Šiemet žalia spalva nudažyta Vilnele plauks baidarių paradas su Airijos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis.
Kovo 16, 17 d. po daugiau nei dvejų rekonstrukcijos metų Vilniuje atidaroma LVSO koncertų salė, vadinama moderniausia ir vienintele Lietuvoje, pritaikyta specialiai simfoninei muzikai.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, šia proga atliks G. Mahlerio Aštuntąją simfoniją, bilietų į koncertą dar yra.
.jpg)
„Yra keletas kūrinių, kurie, mano manymu, yra amžinybės kūriniai ir kurie bus pats reikšmingiausias žmonijos palikimas, kol egzistuoja pasaulis. Taip galėčiau pasakyti ir apie L. van Beethoveno Devintąją, ir apie G. Mahlerio Aštuntąją simfonijas, taip pat apie J. S. Bacho Mišias arba G. Verdi „Requiem“. Kadangi naujos salės atidarymas mums ir, tikiu, visai Lietuvos muzikinei kultūrai yra didžiulis įvykis, šiai progai nusprendžiau pasirinkti G. Mahlerio Aštuntąją simfoniją. Tai labai didelė ir labai graži simfonija, su giliomis filosofinėmis idėjomis. Joje dalyvauja didžiulis simfoninis orkestras, trys chorai ir aštuoni solistai. Esu įsitikinęs, kad šis kūrinys puikiai tinka tokiai iškilmingai LVSO koncertų salės atidarymo progai“, – sako G. Rinkevičius.
Kovo 16, 17 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre – bulgarų režisierės Dianos Dobrevos spektaklis „Medėja svetimšalė“.
Jeano Anouilh?o, Aleksandro Sekulovo, Konstantino Kavafio, Rainerio Maria Rilke?s ir Marinos Cvetajevos kūrinių motyvais. Rež. D. Dobrevos spektaklio ašis – žmogaus likimo tema. Spektaklio centre – moteris, palikusi tėvynę, namus, šeimą ir nekenčiama svečioje šalyje.
Moteris išduota mylimo vyro ir pasirinkusi žiaurų kerštą. Pagrindinį Medėjos vaidmenį atlieka aktorė Jelena Ragimova.
Kovo 17 d. 17 val. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM, Naugarduko g. 10) rengia poezijos ir muzikos vakarą „Teisuoliams atminti“, per jį bus pagerbtas Lietuvos žydų gelbėtojų atminimas.
Lietuvių ir užsienio autorių eilėraščius skaitys aktoriai Vladas Bagdonas ir Dalia Michelevičiūtė, gros saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Refleksijomis apie žydų gelbėjimą dalysis garsūs menininkai, visuomenės veikėjai – režisierius Gintaras Varnas, rašytoja, aktorė Daiva Čepauskaitė, mokytojas, eseistas, kultūrininkas Vytautas Toleikis, susitikimą moderuos publicistas, rašytojas Donatas Puslys, renginio rėmėjas – Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas.
Vakaras rengiamas Kovo 15-osios – Lietuvos žydų gelbėtojų dienos – proga.
Vilniuje, MO muziejuje, atidaryta naują didžioji paroda „Pas mus šito nėra“.
Jos ašis – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste paroda pristato beveik 300 meno kūrinių iš privačių kolekcijų bei muziejų ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, jos kuratoriai – Inga Lace (Latvija), Adomas Narkevičius (Lietuva) ir Rebeka Poldsam (Estija).
„Mus domino lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas.
Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą. Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – pristatydama parodą sakė R. Poldsam.
Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), atidaryta paroda „Klaipėdos krašto švyturiai iš Neringos muziejų lobynų“.
Nuvažiavus į Kuršių neriją, verta užsukti, – Švyturių metams skirtoje parodoje pristatomi XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės atvirukuose pavaizduoti Kuršių marių švyturiai. Be jų, eksponuojami artefaktai, susiję su senuoju Nidos bei Klaipėdos Baltuoju švyuriais.
Paroda veiks iki kovo 28 d.
