2024-03-01 12:03

VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

„Dievo Motina su Kūdikiu“, fragmentas. Giovanni Bellini (apie 1430–1516). Vytauto Abramausko nuotr.
„Dievo Motina su Kūdikiu“, fragmentas. Giovanni Bellini (apie 1430–1516). Vytauto Abramausko nuotr.
Pirmiausiai – ko nebus. Nebus tradiciškai pirmąjį kovo savaitgalį Vilniuje rengiamos Kaziuko mugės, į kurią, tikėtina, susirengė keliauti pusė Lietuvos. Visa kita bus.

Kaziuko mugė Vilniuje vyks kitą savaitgalį, kovo 8–10 dienomis. Pasak rengėjų, ji pavėlinta dėl kelių priežasčių. Pirmoji yra ta, jog šv. Kazimiero diena, su kuria per amžius siejama Kaziuko mugė, minima kovo 4-ąją, pirmadienį, taigi, organizatoriai nusprendė mugę nukelti po Kazimierinių. 

Antroji – Kovo 11-oji išpuola pirmadienį, tikėtina, kad dalis Vilniaus senamiesčio gyventojų bus išvažiavę ilgajam savaitgaliui iš miesto ir nedejuos dėl nepatogumų patenkant į namus. Ir trečioji – tikėtasi, kad antrąjį savaitgalį orai bus šiltesni. Kas žino. Bent kol kas orų prognozės rodo priešingai.  

Kovo 1 d. 23 val. kultūros erdvėje „gallery 1986“ (Kauno g. 32) – „Manfredas visą naktį“. 

Vakarėlio pavadinimas reiškia, jog kiaurą naktį prie didžėjaus pulto stovės elektroninės muzikos atlikėjas Manfredas, 1/2 voodoo techno dueto „Dresden“ bei džiazą ir elektroniką jungiančios grupės „Santaka“ narys, bendruomenės radijo stoties „RadioVilnius“ bendraįkūrėjas, vakarėlių serijos „Smala“ vedlys, „Opium club“ autorius. 

Kovo 2 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – antrasis ciklo „Per nailono uždangą“ koncertas. 

Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas, dainininkė Gunta Gelgotė ir lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis atliks istorijos verpetų išskirtų brolio ir sesers Vytauto Bacevičiaus ir Grażinos Bacewicz, lenkų neoklasiko Aleksanderio Tansmano bei mūsų amžininko Lauryno Vakario Lopo muziką. 

Smuiko virtuozas Janusz Wawrowski. Fabrizio Maltese nuotr.
Smuiko virtuozas Janusz Wawrowski. Fabrizio Maltese nuotr. 

Šis vakaras pratęs prieš metus inicijuotą koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kurio programoje atgaivinami Šaltojo karo meto garsų pasaulį įprasminantys muzikos kūriniai. Vaizdinga ir trapi „nailono uždangos“ metafora byloja apie ano meto ideologijos kontekste tvyrojusias nuotaikas ir menininkų gyvenimus. 

Vytautas ir Grażyna Bacevičiai – brolis ir sesuo, kurių keliai išsiskyrė XX a. 4-ąjį dešimtmetį. Smuikininkė Grażyna, prieškario ir pokario Lenkijos kompozitorė, laikoma pirmąja kompozitore moterimi lenkų muzikos istorijoje, minima tarp žymiausių kūrėjų. Jos brolis V. Bacevičius – į JAV pasitraukęs pianistas, savo kūryboje troškęs įgyvendinti kosminės muzikos viziją, vadinamas lietuviškojo muzikos avangardo šaukliu. 

Koncerte „Per nailono uždangą II“ skambės novatoriška V. Bacevičiaus simfoninė „Elektrinė poema“ ir G. Bacewicz Septintasis koncertas smuikui. 

Kovo 2 d. 20 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta“, – grupės „Colours of Bubbles“ akustinis koncertas „Home“. 

Subtilūs skambesiai, kinematografiško roko odės gyvenimui, meilei ir saviems – jautriai, šiltai bei artimai. Žinomiausios dainos bei naujausi kūriniai – visa tai akustinėje programoje „Home“, rašo koncerto organizatoriai. Daugiau nei dešimtmetį kartu žygiuojantys Colours of Bubbles jau užsitikrino kinematografiško roko kūrėjų titulą. Jie – tamsesnio, gilesnio šiuolaikinio indie roko muzikos atspindžio atstovai, nagrinėjantys rūškanos ir meilės, euforijos ir šviesos temas. 

Kultūrinio projekto „Europavox“ pavadinti „šlovingai himniško, rankas į orą iškelti kviečiančio rokenrolo’’ kūrėjais, Colours of Bubbles įrodė, kad yra verti šio titulo: jie pelnė daugybę apdovanojimų ir nominacijų, M.A.M.A apdovanojimuose tapo laimėtojais „Metų roko grupės’’ kategorijoje, grojo didžiausiose šalies arenose bei turavo visoje Europoje. 

Jie nebijo peržengti ribų ir išlipti iš savo komforto zonos – „Colours of Bubbles“ sukūrė muziką režisieriaus Aleksandr Špilevoj spektakliams „Neišmoktos pamokos“ ir „Šv. Speigas“, dirba kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. 

Kovo 2 d. 14 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 6 – blaivūs dieniniai šokiai „RayDay“. 

Naują šokių kultūrą Lietuvoje kuriantį renginį savo muzika užpildys didžėjai Kym Wild, Aurum Miles, Spitzin ir Trip Advisor, meninės instaliacijos, parodos ir diskusijos, kūrybinės dirbtuvės.

Pasak rengėjų, „RayDay“ iniciatyva skatina sveiką gyvenimo būdą ir atsirado iš didelio poreikio linksmintis kokybiškai. Tikslas – burti bendruomenę, kuri myli ir gerbia savo kūną ir laiką, stengiasi gyventi visavertį gyvenimą ir nebijo naujovių. Daugiau informacijos „Facebook“ paskyroje

Kovo 2, 3 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) – festivalio „Kino pavasaris“ išankstiniai seansai. 

Į festivalio „uvertiūros“ programą įtraukti 6 filmai – Charlie Chaplino „Aukso karštligė“ su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, naktinis nebyliojo filmo „Häxan“ (1922) seansas su elektroninės muzikos atlikėjo Manfredo garso takeliu bei keturios išankstinės premjeros – japonų režisieriaus Hirokazu Kore-eda filmas „Monstras“ (Monster), Justine Triet drama „Kryčio anatomija“, Neo Sora režisuotas kompozitoriaus Ryuichi Sakamoto paskutinis pasirodymas – koncertinis filmas „Ryuichi Sakamoto | OPUSAS“ (Ryuichi Sakamoto | Opus) bei Ryusuke Hamaguchi „Blogis (ne)egzistuoja“. 

Kadras iš Charlie Chaplino filmo „Aukso karštligė“.
Kadras iš Charlie Chaplino filmo „Aukso karštligė“.

„Kino pavasaris “ kovo 14–27 d. vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, jo programa skelbiama čia. Festivalio programa skelbiama čia

Valdovų rūmų muziejuje, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, atidaryta vieno paveikslo paroda – specialiai įrengtoje erdvėje eksponuojamas vieno žymiausių italų dailininkų, Renesanso genijaus Giovanni Bellini (apie 1430–1516) šedevras „Dievo Motina su Kūdikiu“. 

Pasak parodos kuratorių, tai vienas vertingiausių bei brangiausių kada nors į Lietuvą atkvežtų dailės kūrinių. Metams bėgant, paveikslas priklausė ir žymiausiems Europos kolekcininkams, ir diktatoriams, pernai jį įsigijo Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija). 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
Vytauto Abramausko nuotr.
Vytauto Abramausko nuotr. 

Giovanni Bellini laikomas Venecijos dailės mokyklos pradininku. Tapytojas vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su aliejiniais dažais, jo kūriniai išsiskiria subtilumu, emociniu paveikumu. Vilniuje eksponuojamame paveiksle vaizduojama Dievo Motina, apglėbusi Kūdikėlį Jėzų. Šitaip išryškinama jos meilė ir prisirišimas, o tai itin reta ankstesnėje dailėje.

Valdovų rūmų muziejuje esančioje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje galima pamatyti vieno artimiausių G. Bellini mokinių ir jo stiliaus puoselėtojo Nicolo Rondinelli (apie 1468–apie 1520) tapybos darbą „Kristaus apipjaustymas“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Naujajame arsenale – paskutinė okupacijų patirtį apmąstančių parodų – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ – savaitė. 

Pasak Indrės Urbelytės, vienos iš parodų kuratorės, „apie okupuotos Lietuvos patirtis kalbėti sudėtinga, tačiau analizuoti ir prisiminti šį laikotarpį itin svarbu. Nors šiandien kuriame ir gyvename laisvoje šalyje, tačiau dar visai neseniai mūsų realybė buvo persmelkta cenzūros, iškreipto istorinio naratyvo apraiškų. Todėl paskutinę savaitę veikiančios parodos – puiki galimybė refleksijai ir praeities lūžių apmąstymams,“ – teigia vienos iš parodų kuratorė Indrė Urbelytė. 

Parodoje „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“. LNM nuotr.
Parodoje „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“. LNM nuotr. 

Parodoje „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ dekonstruojami žymiausi sovietinės Lietuvos dailės kūriniai, įkūniję propagandinį „Didžiojo tėvynės karo“ naratyvą ir atsidūrę istorijos paraštėse. Tai – ne grožėjimuisi skirti objektai, o istoriniai artefaktai, liudijantys okupacijos laikotarpį.

„Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ – didžiosios parodos tęsinys, iliustruojantis kūrybos kryžkeles ir iššūkius sovietmečiu. Rimantas Dichavičius – vienas žymiausių Lietuvos fotografų, buvęs tremtinys, kurio darbai kėlė susidomėjimą visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. XX a. 7–9 dešimtmečiais R. Dichavičiaus kūryba sovietinės cenzūros buvo ir drausta, ir kritikuota, o ta, kuri be kliūčių įveikdavo patikrinimo filtrus, dažniausiai būdavo iš dalies deformuota autoriaus savicenzūros. Parodoje rodoma plataus spektro fotomenininko kūrybą – nuo draustų fotografijų ir koreguotų kūrinių iki sovietinės cenzūros taisykles atitikusių fotografijų.

Po kovo 3 d. Naujasis arsenalas uždaromas rekonstrukcijai iki 2028 metų.

Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), atidaryta paroda „Klaipėdos krašto švyturiai iš Neringos muziejų lobynų“. 

Švyturių metams skirtoje parodoje pristatomi XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės atvirukuose pavaizduoti Kuršių marių švyturiai. Be jų, eksponuojami artefaktai, susiję su senuoju Nidos bei Klaipėdos Baltuoju švyuriais.

Paroda veiks iki kovo 28 d.

Kovo 2 ir 9 d. Bažnytinio paveldo muziejus (šv. Mykolo g. 9, Vilnius) artėjant Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dienai, kviečia į ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus.  

Kovo 4 d. minimas šv. Kazimieras – popiežius Klemensas VIII paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitį šventuoju 1602 metais. Ši džiaugsminga žinia, kartu su pašventinta purpurine šv. Kazimiero vėliava, pasiekė Vilnių tik po dvejų metų, todėl pirmosios iškilmingos šv. Kazimiero minėjimo apeigos Vilniuje įvyko 1604-aisiais. Šiemet šiai tradicijai sukanka 420 metų. Amžiams bėgant kasmetinė procesija Vilniaus gatvėse šv. Kazimiero garbei peraugo į pirmąją pavasario šventę – šiandien tai viena seniausių miesto švenčių. 1636 m. popiežius Urbonas VIII paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju, o jo palaikai buvo iškilmingai perkelti į naują jam pašvęstą koplyčią Vilniaus katedroje.

Muziejus kviečia prisiminti šv. Kazimiero asmenį, sužinoti, kaip formavosi ir plėtojosi šventojo kultas, atrasti lobyne šventojo atvaizdus, o jauniausius lankytojus – pažinti šventojo asmenybę per kūrybinę veiklą ir žaidimus. Daugiau informacijos ir registracija čia

krainos menininkai ikonas nutapė ant fronte rastų šovinių dėžių

Kauno IX forto muziejuje atidaryta po pasaulį keliaujanti ikonų, nutapytų ant šovinių dėžių, paroda. 

Jos autoriai – tapytoja Sonia Atlantova ir dailininkas, rašytojas Oleksandras Klimenka iš Kyjivo – ant medinių šovinių dėžių pradėjo tapyti 2014 m., Rusijai užpulus Donecko ir Luhansko sritis. 

Pasak parodos rengėjų, mintis tapyti ant šoviniams skirtų dėžių kilo O. Klimenkai, atradus, jog mediniai jų dugnai ir šonai panašūs į skydus, ant kurių tapomos tradicinės Ukrainos ikonos. O. Klimenka, pasakodamas apie šį sumanymą, sako: 

„Naujojo Testamento mintis „perkalti ginklus į arklus“ gimė iš Senojo Testamento išėjimo iš pragaro motyvo (…). Vis dėlto išėjimas iš pragaro galėjo įvykti tik kaip pergalė prieš mirtį, pergalė per mirtį.“ 

Ikona „Nuėmimas nuo kryžiaus“, Sofija Atlantova ir Oleksandras Klimenka. Renatos Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Ikona „Nuėmimas nuo kryžiaus“, Sofija Atlantova ir Oleksandras Klimenka. Renatos Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.

Ant šovinių dėžių dalių kuriamos ikonos, kaip ir kryžius, simbolizuoja mirties virsmą į gyvenimą. Vienos pirmųjų dėžių, ant kurių kūrėjai nutapė ikonas, yra atvežtos iš Mariupolio, karo lauke jas surinko ir menininkams perdavė Ukrainos jūrų pėstininkai. Dalį ikonų O. Klimenka tapė poilsio minutėmis savanoriaudamas Pirogovo ligoninėje bei karo lauke.

Pirmoji ikonų paroda Kyjive buvo surengta 2015 m., tais pačiais metais ji buvo pristatyta Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, vėliau – Europos parlamente.

Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“, skirta dailininko 125-osioms gimimo metinėms. 

Tokia išsami paroda, skirta vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui Antanui Samuoliui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama po 25-ies metų pertraukos. Joje eksponuojami 45 Samuolio kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų bei privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino devynios atminties institucijos, privatūs muziejai MO, „Tartle“, galerija „The Room“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“. 

A. Samuolis. „Geltona moteris“, 1933 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus nuotr.
A. Samuolis. „Geltona moteris“, 1933 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus nuotr. 

A. Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, mirė jaunas, jo darbų išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra jų inspiracijos šaltinis.

Parodoje pristatoma ir šiuolaikinių menininkų kūryba, kurią įkvėpė ikoninis Samuolio paveikslas „Geltona moteris“. Pasak Dainos Kamarauskienės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorės, šiai egzotiško grožio moteriai, kuri tapo visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta į klausimus: kas ji, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia neįtikėtinai įdomia veikla ji užsiėmė. Į klausimus padės atsakyti ne tik fotodokumentika, bet ir jos asmeniniai daiktai bei kūriniai. O greta – 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes šio paveikslo parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris, padalinta pusiau“ (2015 / 2024). 

Antoine’o de Saint?Exupéry „Mažasis princas“ žemaitiškai

Kovo 4 d. 18 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta Antoine’o de Saint?Exupéry knyga „Mažasis princas“, išversta į žemaičių kalbą: 

„Vuot mona paslaptės. Ana īr dėdlē paprasta: matītė gal tiktā so šėrdė. Patis svarbiausė dalīkā akims nier matuomė“.

Šalyje minint Lietuvių kalbos dienas, šiais, žemaitiško rašto metais, dienos šviesą išvydo ypatingas leidinys – Antoine’o de Saint?Exupéry „Mažasis princas“ žemaitiškai. Išleisti vieną skaitomiausių pasaulio literatūros klasikos knygų, žavinčią viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius, žemaičių kalba – bendras Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondo ir Jean-Marc’o Probst’o „Mažojo Princo“ fondo projektas.

Idėjos autoriams svarbi literatūros kūrinio sklaida, žemaičių kalba ir filantropiniai tikslai. Knyga nemokamai dalijama mokykloms, bibliotekoms, žemaičių kalbos mėgėjams ir tiems, kurie nori jos pramokti.

Daugiau apie knygą ir projektą čia.

Lovo 6 d. 18 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, III a. atrijume, – Vyganto Švobos knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymas ir Petro Vyšniausko džiazo improvizacijos

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista V. Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“ – ekspresyvus pasakojimas apie žymų džiazo muzikantą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą prof. Petrą Vyšniauską. Knygoje savo įžvalgomis, prisiminimais dalijasi keliasdešimt Lietuvos menininkų, atskleisdami Lietuvos džiazo istoriją, supažindindami su jos kūrėjais, ypatingais kultūros įvykiais, meno pasaulio savitumais. Atviri, dažnai šmaikštūs, ironiški, ramūs, banguojantys, veržlūs – įvairaus kolorito pokalbiai, pasakojimai skaitytojui tampa tikra dovana. 

Dalyvaus knygos autorius V. Švoba, džiazo atlikėjas prof. P. Vyšniauskas, jo dukra – atlikėja, dainų autorė Marija Clara, bičiuliai, muzikos ir džiazo gerbėjai. Renginio moderatorius – Julijus Grickevičius. 

Renginys nemokamas. 

 

 



 


 

52795
130817
52791