VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Spalio 12–16 d. Vilniaus senajame teatre vyksta 36-asis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“. 

Šiemet jo scenoje – atlikėjai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Portugalijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Maroko, Lietuvos, o baigsis jis ne sekmadienį, kaip įprasta, bet – pirmadienį. 

Spalio 13-osios vakarą, penktadienį, „Vilnius jazz“ klausytojai išgirs Famoudou Don Moye, vadinamą „avangardinio džiazo dinozauru“, legendinio JAV kolektyvo „The Art Ensemble of Chicago“ būgnininką. Pasak rengėjų, Don Moye vardas ir kūryba primena šlovingus AACM laikus (Association for the Advancement of Creative Musicians): kūrybingų muzikantų tobulėjimo asociacija, įkurta 1965-aisiais, buvo stiprus Čikagos eksperimentinės scenos katalizatorius, įsukęs daugelio džiazo novatorių karjeras. Vilniaus publika garsųjį avangardistą išgirs grojant su „Odyssey & Legacy“ kvintetu. 

Kitas šio vakaro atlikėjas – būgnininkas Marijus Aleksa, kurio sugrįžimą į „Vilnius jazz“ sceną po 24-erių metų pertraukos rengėjai vadina „didžiąja lietuviška intriga“. Pirmąsyk joje M. Aleksa grojo būdamas 13-os, dabar solinėje programoje parodys, kokį bagažą sukaupė per kelis dešimtmečius. 

Į „Vilnius jazz“ sceną grįžta ir vienas įtakingiausių pasaulio avangardinio džiazo perkusininkų Hamidas Drake’as, šįkart – su Shabaka Hutchingsu, savito talento britų džiazo saksofonininku, ir Majidu Bekko, marokietiškos gnawa muzikos puoselėtoju. Trio pirmą kartą susivienijo Europos gastrolėms, parengusi juodojo soulo, afrikietiškų melodijų bei šokio rifų ir svingo mišinį. 

Be vakarinių koncertų, spalio 15 d. 14 val. varžysis džiazo konkurso „Vilnius Jazz Young Power“ finalistai, festivalio metu Vilniaus senojo teatro fojė veiks fotografų Gretos ir Vyginto Skaraičių fotodarbų paroda „Užstrigę džiaze“, o po pagrindinės programos spalio 13 ir 14 d. klube „Opera Social House“ (J. Lelevelio g. 4) vyks naktiniai „jam session“. 

Plačiau apie festivalio koncertus ir renginius – čia. 

Spalio 13–15 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksta 14-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“, jos tema šiemet – performatyvumas.

Skelbiama, jog šiemet joje dalyvauja 300 menininkų, 70 meno galerijų ir institucijų iš 18-os šalių. Tarp jų – mugės naujokės, galerijos „TUTAR gallery“ (Talinas), „Art & Tonic“ (Tartu), „Foreign territory“ (Niujorkas). Mugėje debiutuos ir Lietuvos dailininkų sąjungos erdvė, galerija „Drift“, „EHU Art Space“, Kauno meno galerija „Drobė“. 

Pirmą kartą mugės Projektų zonoje dalyvauja šiuolaikinio meno institucija „E. A. Shared Space“ iš Tbilisio, meno erdvė „Medūza“ ir „Draugų vardai“ iš Vilniaus, prestižinė Georgo Karglo galerija iš Vienos, šiuolaikinio meno centras „Kim?“ iš Rygos, Vilniaus performanso meno bienalė. 

Pasak rengėjų, kasmet vis rimčiau mugėje dalyvauja regionų galerijos iš Panevėžio, Molėtų, Dusetų, Ukmergės, Palangos, Telšių, Šiaulių“, be to, į mugę sugrįžo įdomiausios Lietuvos fotografijos galerijos. Sugrįžo ir Jaunojo kolekcininko stendas, jame eksponuojami nedidelio formato meno kūriniai, kurių kaina neviršija 500 eurų. 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ meno mugėje pristatys dvi pripažintų Lietuvos vaizdo menininkų premjeras – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Dainiaus Liškevičiaus dokumentinį filmą „Modernus butas“ ir Deimanto Narkevičiaus pirmąjį lietuvišką ilgametražį 3D filmą „Čiulbanti siela“. Juos menininkus papildys Kanų kino festivalyje parodytas Wimo Wenderso dokumentinis filmas apie Anselmą Kieferį „Anselmas – laiko gaudesys“, Venecijos kino bienalėje – Quentino Dupieux „Daaaali!“ ir Henriko Martino Dahlsbakkeno biografinė juosta „Munchas“. 

Penktadienio vakarą, mugei užsidarius, mieste rengiamas afterpartis „Art After Hours“. Festivalyje dalyvaus 9 galerijos ir meno erdvės, vyks 7 renginiai. 

Informacija apie „ArtVilnius“ ir jos renginius – čia.  

Spalio 13, 14 d. „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyks ir ARCHzona – Pasaulinės architektų dienos proga organizuojamas renginys architektams, interjero dizaineriams bei naujakuriams. 

Jo vyšnia ant torto – garbingiausią Europos Sąjungos (ES) šiuolaikinės architektūros premiją pelniusių darbų paroda „EUmies Awards 2022“, premiją teikia „Mies van der Rohe“ fondas. 

Parodoje bus rodomas ir dokumentinis filmas „Built Skin“ (2022), kuriame iš arčiau žvelgiama į pastatus, patekusius į finalinį septynetą, bei juos sukūrusius architektus. Taip pat keliami klausimai, susiję su architektūros vertinimu, – kokius aspektus turėtų išryškinti apdovanojimas, kokias istorijas paaiškina žiuri sprendimai ir kt.

Pasak Martyno Germanavičiaus, parodą rengiančio „Architektūros fondo“ vadovo, ilgąjį 2024 m. sąrašą konkurso organizatoriai paskelbs spalio viduryje, todėl, pasinaudojus šia proga, ARCHzonos atidarymo vakarą bus pristatyti į sąrašą patekę architektūros kūriniai iš Lietuvos. 
Daugiau apie parodą – čia. 

Spalio 13–15 d. Vilniuje, kultūros bare „Kablys + Kultūra”, rengiams 13-asis kavos festivalis „Vilnius Coffee Festival“. 

Po dvejų metų priverstinės pandeminės pertraukos festivalis, pasak jo rengėjų, sugrįžta atsinaujinęs ir pagausėjęs. Pasak Nido Kuberio, vieno iš „Vilnius Coffee Festival“ organizatorių, praėjusiais metais daugiausia dėmesio festivalyje buvo skiriama kavos žmonėms – kavos herojams, kuriantiems kavos kelią nuo kavamedžių iki kavos puodelio kiekvieno rankose. 

Šiemet atsigręžta į kavos pasaulio beribę įvairovę – ją kviečiama patirti atrandant kažką savo, naujo, unikalaus, ragaujant ir mėgaujantis. 

Neatsiejama „Vilnius Coffee Festival“ dalis yra kavos čempionatai – šiemet debiutuoja Kavos ruošimo čempionatas, šalia jo tradiciškai bus varžomasi dėl geriausio baristos bei kavos ragavimo čempiono vardų. 

Festivalio programa ir kiti reikalai – čia. 

Spalio 16 d. 19 val. Vilniuje, Žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A), vyks susitikimas su Davidu Langu – žymiu dabarties JAV kompozitoriumi, „Grammy“, „Oskaro“ ir Pulitzerio premijos laureatu. 

Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ užsakymu D. Langas sukūrė naują kūrinį, skirtą Vilniaus 700 metų paminėjimo sukakčiai, jo premjera skambės festivalio atidarymo koncerte spalio 17-ąją. O susitikimo metu kompozitorius, be kitų dalykų, plačiau papasakos apie savo naująjį kūrinį ir savo šeimos ryšius su Lietuva. 

D. Langas (g. 1957) yra vienas dažniausiai atliekamų Amerikos kompozitorių. Ilgą laiką jis buvo žinomas kaip kultinės Niujorkio grupės „Bang on a Can“ ir to paties pavadinimo festivalio vienas įkūrėjų ir meno vadovų. Tačiau 2013 m. pasirodžius Paolo Sorrentino filmui „Didis grožis“ (La grande belezza), o 2016 m. – to paties režisieriaus filmui „Jaunystė“ (Youth / La giovinezza), už kurio garso takelį D. Langas gavo „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“, jo vardas plačiai išgarsėjo visame pasaulyje. 

Melomanų mėgstama daina „Just“ iš filmo „Jaunystė“ bus atlikta ir Vilniuje. 

Iki spalio 29 d. vyksta žmogaus teisių dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“. Daugiau nei dvi savaites trunkančio festivalio ekranuose – apie 50 filmų ir įvairūs nepatogūs renginiai. 

Šių metų festivalio naujiena – keturios konkursinės programos: „Atradimų“, „Žalioji“, „Poveikio“ ir „Jauno balso“. Gediminas Andriukaitis, „Nepatogaus kino“ vadovas, konkursinių programų gausą grindžia siekiu pastebėti, apkalbėti ir įvertinti kuo daugiau festivalio filmų, o kiekvienas konkursas yra pretekstas būtent tai padaryti. 

Dar viena festivalio naujiena spalio 18–28 d. festivaliui atveriamose Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vyksianti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, ją sudaro virtualios realybės filmai, žaidimai, vaizdo instaliacijos, įvairios interaktyvios patirtys. 

Daugiau apie festivalį galima paskaityti čia, filmų ir renginių programa skelbiama čia. 

Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27), atidaryta žinomų menininkų Aido Bareikio, Žilvino Kempino, Juliaus Ludavičiaus ir Ievos Martinaitytės-Mediodijos paroda „4XGB“. 

Keturiose parodos pavadinimo raidėse autoriai užkodavo – „ketveriukė buvusiųjų „Gerųjų blogybių“. „Gerosios blogybės“ – 1992 m. įkurta jaunųjų menininkų, legendinio Kęstučio Zapkaus kurso studentų, grupė. 

„Gerosios blogybės“ drąsiai eksperimentavo ir laužė nusistovėjusias normas – jie buvo svarbus reiškinys to meto Lietuvos meniniame gyvenime. Šioje parodoje pirmą kartą po 30 m. keturi Niujorke gyvenantys ir kuriantys buvę grupės nariai, dabar žinomi ir pripažinti menininkai, susibūrė bendram projektui. 

Aidas Bareikis (g. 1967 m.) – 1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (VDA), 1997 – Hunterio koledžą Niujorke. Kuria instaliacijas iš panaudotų daiktų. 

Žilvinas Kempinas (g. 1969 m.) 1993 m. VDA įgijo tapybos bakalauro laipsnį, vėliau baigė tarpdisciplininių studijų magistrą Niujorke. Menininkas naudoja netradicines medžiagas aktyviems ir dinamiškiems meno kūriniams: instaliacijoms, kinetinėms ar minimalistinėms skulptūroms ir optiniam menui, daugelyje darbų naudoja filmų juostą. 

Julius Ludavičius (g. 1969 m.) 1993 m. baigė VDA, 1997 m. – Hunterio koledžą Niujorke. Apie savo darbus menininkas kalba: „Mano paveikslai dažniausiai yra pusiau abstraktūs. Bendra struktūra yra abstrakti, tačiau detalės, ypač žiūrint iš arti, yra realistiškos – tarsi antros mintys, abejonės, haliucinacijos, sapnai ar prisiminimai.“

Ieva Martinaitytė-Mediodia (g. 1968 m.) 1993 m. baigė VDA, o 2001 m. – tapybą Niujorke. Menininkė sako, kad kurdama paveikslus jaučiasi tarsi kompiuterinės erdvės simuliakrų absorbuota žaidėja – tarpinėje vietoje tarp seno ir naujo, virtualaus ir realaus pasaulio: 

„Kai pradedu tapyti ir piešti, noriu, kad drobės plotas būtų kaip filmas, kad atrodytų, jog viskas juda, sukasi, kvėpuoja. O tai padaryti dvimatėje erdvėje gana sunku. Viskas, ką matote mano darbuose, yra tarsi mano sąmonės žemėlapis“.

Paroda galerijoje veiks iki lapkričio 19 dienos. 

Sykiu VŽ primena, kad prie finišo artėja tarptautinė 14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“. 

Jos uždarymas numatytas spalio 28 d., šeštadienį, 19 val. kūrybos erdvėje P.A.R.A.K.A.S (Prancūzų g. 2), kur vienas iš bienalės ambasadorių Viktoras Diawara surengs akustinį koncertą. Bus rodomas filmas „Samsara“ (2023, režisierius Lois Patino), gros konceptualiosios ir elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris SINUO.

O kol bienalė tęsiasi, informacija apie jos parodas, renginius, edukacijas bei registracija į juos – čia. 

Jei keliaujant po Kauną tenka prasukti ir Vytauto prospektu, akis užkliūva už 52-uoju numeriu pažymėto namo – Lietuvos švietimo muziejaus dvi fasadines sienas papuošė menininko Žygimanto Amelyno kūriniai „Tautų draugystės medis“ ir „Mūsų istorijos“.

„Tautų draugystės medis“ geriausiai matyti iš Totorių gatvės pusės. Neatsitiktinai, – piešinius sukūręs Ž. Amelynas taip prisidėjo prie Kauno totorių bendruomenės ir muziejaus vizijos įamžinti nuo XIV a. Lietuvoje gyvenančių totorių bei lietuvių bendrystę. 

Iš Vytauto g. pusės ant muziejaus fasado nupieštos „Mūsų istorijos“. Šį darbą autorius sieja su 1930 m. Vytauto pr. 52 numeriu pažymėtame sklype iškilusiu A. ir S. Pagirskiams priklausiusiu trijų aukštų gyvenamuoju namu, kuriame dabar ir veikia muziejus. Iki Antrojo pasaulinio karo daugiabutyje gyveno įvairių tautybių šeimos, po karo gyventojai buvo iškraustyti, o daugiabutis – nacionalizuotas. 

Per  šį laikotarpį pastatas ne kartą keitė paskirtį, o 2000 m. jame įkurtas Lietuvos švietimo muziejus.

Iš laikinosios sostinės grįžus į amžinąją – Vilniuje, Neries krantinėje, ant pastato A. Juozapavičiaus g. 9 sienos, roboto Alberto nupiešta neofreska „Nezlamna / Nepalaužiama“.

„Nezlamna“ – jungtinis Lietuvos, Ukrainos ir Estijos kūrėjų projektas, skirtas nepalaužiamam Ukrainos žmonių ryžtui ginti savo laisvę. Freskos projektą įgyvendino ta pati komanda, kuri pernai vadinamuosius Maskvos namus pavertė Ukrainos tvirtybės simboliu, sukūrusi neofreską „Do peremogi / Iki pergalės“. Pastaroji freska šiuo metu ruošiama aukcionui. 

Naujosios freskos centre – ta pati savanorė iš Zaporižios, Tetiana Drobotia, pernai „užkariavusi“ vadinamuosius Maskvos namus, dabar stovinti ant uolos Zaporižios apylinkėse. Čia įamžintos karo realijos – freskai sukurti panaudota nuotrauka iš fotografės Elenos Titos nuotraukų serijos, padarytos Zaporižioje po to, kai Rusija susprogdino Kachovkos užtvanką. 

Kelių šimtų kvadratinių metrų meno kūrinys ant pastato sienos perkeltas naudojant unikalų robotą „Albertą“ (Robot Muralist). Jo išradėjas, inžinierius, estų menininkas Mihkelis Joala nuo 2016 m. keliauja po pasaulį ir puošia įvairių pastatų sienas įspūdingo dydžio kūriniais.

Savo valdomo pastato sieną meno kūriniui padovanojo Turto bankas, projektą organizavo menų agentūra „Artscape“ ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. 

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, šią savaitę pristatytas ypatingas, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. 

Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. 

Pasak dailės istorikų, K. Alchimavičius tapė monumentalias neoromantines kompozicijas Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Vilniaus apylinkių, Tatrų ir Pieninų kalnų peizažus, sukūrė paveikslų 1863 m. sukilimo ir tremties temomis, paveikslų ir sieninės tapybos kompozicijų bažnyčioms. 

Labiausiai jį išgarsino didelio formato paveikslai, vaizduojantys Lietuvos senovę, pagonybės laikų istoriją ir mitologiją („Milda“, „Gedimino laidotuvės“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Margirio mirtis“ ir kt.), dėl to dažnai vadinamas „tapybos Adomu Mickevičiumi“.

Monumentali drobė „Gedimino laidotuvės“, paties dailininko padovanota anuomet besikūrusiam Krokuvos nacionaliniam muziejui, neretai laikoma vienu brandžiausių K. Alchimavičiaus darbų. 

1888 m. Sankt Peterburge paveikslas buvo apdovanotas I premija, po metų Paryžiuje – bronzos medaliu, darbas buvo publikuojamas tarpukario Lietuvos leidiniuose.

Valdovų rūmų muziejus, kviesdamas prisiminti ir giliau pažvelgti į Gedimino laikų Vilnių, valdovų gyvenimą ir laidojimo tradicijas, o kartu susipažinti su drobėse užfiksuotais istoriniais pasakojimais, parengė ir renginių ciklą.