Pasižymėti kalendoriuje: „Vilnius Jazz“

Pasak Antano Gusčio, festivalio „Vilnius Jazz“ sumanytojo ir rengėjo, daugelis šių metų festivalio dalyvių yra susiję kūrybos ryšiais, nors yra iš skirtingų šalių. 

„Tai natūralu – Vilniuje rinksis pasaulio šiuolaikinio džiazo elitas“, – sako A. Gustys. Anot jo, geriausias pavyzdys čia būtų spalio 15 d. programa – viena jos žvaigždžių, prancūzas Louisas Sclavisas, vienas ryškiausių laisvojo džiazo ir avangardo klarnetininkų, groja su Evanu Parkeriu, Lolu Coxhillu, Tony Oxley’u, Peteriu Brotzmannu, Triloku Gurtu, Cecilu Tayloru, Aki Takese, Enrico Rava, Nguyen L?, Craigu Tabornu ir kitais scenos korifėjais.

Jo kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp jų – Django Reinhardto prizu „geriausiam Prancūzijos džiazo muzikantui“ (1988), Barcelonos bienalės Pirmuoju prizu (1989), „British Jazz Award“ MIDEM mugėje kaip „geriausiam užsienio menininkui“ (1990, 1991), „Django d’Or” už geriausią metų prancūzų džiazo įrašą (1993), Muzikos autorių, kompozitorių ir leidėjų asociacijos SACEM „Grand Prix“ (2009).

Pasak festivalio rengėjų, JAV leidinys „The Village Voice“ Louisą Sclavisą yra pavadinęs ryškiausiu bosinio klarneto meistru po Erico Dolphy. Tačiau pats muzikas daug kartų įrodė, jog tikrasis jo instrumentas yra ansamblis. Šį rudenį L. Sclavisas savo 70-mečio proga leidosi į turą su klasikinės sudėties džiazo kvartetu, su kuriuo įrašė savo 13-ąjį albumą „Characters on a Wall“ ECM įrašų kompanijoje. Kūrinius iš šio albumo galės įvertinti „Vilnius Jazz“ publika.

Tos pačios spalio 15-osios, tik kito projekto lyderė danų saksofonininkė Mette Rasmussen priklauso jaunajai improvizuotojų kartai, bet jos pavardė irgi mirga garsenybių koncertų programose. 

Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Trondheime doktorantė yra muzikavusi su Matso Gustafssono grupėmis, Tobiasu Deliusu, Rudi Mahallu, Wilbertu de Joode’u, Axeliu Dorneriu, Johnu Edwardsu, Craigu Tabornu, Barry Guy ir kitais džiazo autoritetais. Per metus ji sugroja apie 150 koncertų gerai žinomuose Europos džiazo klubuose ir festivaliuose. 

Vilniuje Mette Rasmussen gros su Ingebrigt Hoker Flaten (bosas) ir Olafu Moses Olsenu (mušamieji).  

Žvaigždžių paradas 

Pasak A. Gusčio, šių metų festivalis ypatingas ne vien dėl esamų „bandradarbysčių“. Anaiptol. Į festivalį atvyksta Europos gastrolėms pirmą kartą susivieniję trys unikalūs, kiekvienas savo orbitomis skriejantys džiazo meteorai – vienas ryškiausių britų džiazo saksofonininkų Shabaka Hutchingsas, marokietiškos „gnawa“ muzikos tradicijų saugotojas gitaristas Majidas Bekkas ir vienas įtakingiausių pasaulio avangardinio džiazo ir improvizacinės muzikos perkusininkų Hamidas Drake’as, parengę juodojo soulo, afrikietiškų melodijų, šokio rifų ir svingo mišinį. 

Kad „vakarėlis“ bus karštas, galima tikėtis iš Sh. Hutchingso žodžių. 

„Muzikoje aš remiuosi džiazo žodynu, bet nesu kostiumuotas maestro, raitantis prieš mikrofoną gražius garsus. Aš spjaudausi ugnimi“, – yra sakęs saksofonininkas.

Vilniaus senajame teatre trio gros spalio 14 d. 

Tą patį vakarą savo talentą solinėje programoje parodys, pasak rengėjų, vienas ištikimiausių legendinio JAV avangardininko Johno Zorno bendražygių – JAV pianistas, kompozitorius, grupių lyderis Brianas Marsella, viešėjęs „Vilnius Jazz“ festivalyje 2018-aisiais su savo akustiniu trio. 

Pianistas groja tokiose prestižinėse scenose kaip „Jazz at Lincoln Center“, „The Kimmel Center“, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Paryžiaus „Salle Pleyel“, Niuporto, Monrealio, Melburno džiazo festivaliuose, „North Sea Jazz“, „Big Ears“ festivaliuose.

Visa „Vilnius Jazz“ programa skelbiama čia.