VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Rugsėjo 29 d. 18 val. Vilniaus rotušėje „Dedikacija Gediminui: Paskutinės pagonių apeigos“, – gera proga išgirsti chrestomatinę Broniaus Kutavičiaus oratoriją.

Skambės retomis progomis atliekamas unikalus muzikinis kūrinys – B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ sopranui, chorui, valtornoms ir vargonams. B. Kutavičiaus oratoriją ir jo kūrybą pristatys muzikologė Jūratė Katinaitė, ištraukas iš kunigaikščio Gedimino laiškų skaitys aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis.

Rugsėjo 30 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sezoną pradeda Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), atliksiantis programą „Mozarto, Britteno ir Paganini šedevrai“. 

Dėl anšlago nepateksiantiems į koncertą LKO gerbėjams patariama sekti orkestro repertuarą – 10-yje numatytų koncertų skambės įvairi – nuo klasikos iki šiuolaikinių kompozitorių – muzika. Antai artimiausiame, spalio 11-osios, koncerte „Švytinti vakaro šviesa“ laukia intriguojanti programa – nuo XII a. viduramžių vokiečių mistikės, krikščionių šventosios, kompozitorės, poetės Hildegardos von Bingen, Vienos klasiko Josepho Haydno, iki dabarties kompozitorių – latvio Peterio Vasko ir švedo Alberto Schnelzerio – kūrinių. Šią programą su LKO atliks smuikininkas ir dirigentas Hugo Ticciati. 

Spalio 26 d. LKO, dalyvaujantis Tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida 2023“, Filharmonijos scenoje su britų fortepijono įžymybe Nicolasu Hodgesu atliks G. Ligeti kūrinius. 

Visa Nacionalinės filharmonijos sezono programa skelbiama čia. 

Rugsėjo 29 ir 30 d. 18 val. Valdovų rūmuose skambės dirbtinio intelekto pagalba (DI) atkurta istorinė opera „Andromeda“.

Kai XVII a. viduryje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai Vilniuje buvo parodyta opera „Andromeda“, daugelis Europos šalių nebuvo girdėjusios net paties operos žanro. Deja, iki šių dienų išliko tik V. Puccitelli sukurtas „Andromedos“ libretas, o M. Scacchi parašyta muzika ištirpo praėjusiuose amžiuose. 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija inicijavo unikalų projektą – pasitelkus DI, atkurti dingusią operos muziką. 

Tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią M. Scacchi bei jo amžininkų kūrybą pamėgino atkurti 1644 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje skambėjusią operą. Pasak kompozitoriaus Mantauto Krukausko, kiek žinoma, tai bus pirmoji pasaulyje gyvai atliekama opera, kurios visa muzikinė medžiaga (partitūra) sukurta pasitelkus šiuolaikinius neuroninio tinklo įrankius. 

„Andromedą“ atliks lietuvių ir latvių dainininkai, gros Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, diriguos senosios muzikos tyrinėtojas ir kompozitorius iš Latvijos Maris Kupčis. 

Projektas yra Vilniaus 700 metų paminėjimo sukakties programos dalis. 

Kaune po renovacijos atidarytas A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių / Velnių muziejus (V. Putvinskio g. 64).

Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus praneša atlikęs darbų už beveik 283.000 Eur, dalis jų – iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Kol vyko muziejaus pastato renovacija, pasikeitė ir pati velnių buveinė. Jo erdves transformavo menininkai Saulius Valius ir Rasa Butiškytė, per visus muziejaus aukštus besitęsiančioje instaliacijoje žiūrovai patenka į chtoniškąjį pasaulį, pajunta požemių chaosą ir pamažu, spalvų ir garsų patyriminėje kelionėje kyla link dangiškojo aukščio, kur laukia susitikimas su... angelais. 

Apžiūrėjus velnius, muziejus kviečia užsukti ir į šios kolekcijos pradininko A. Žmuidzinavičiaus namus ir dirbtuvę. 

Muziejus atkreipia dėmesį, jog veiks laikinai, nes rengiamasi atnaujinti ir ekspoziciją. 

Rugsėjo 29, 30 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyksta XI tarptautinė knygų mugė, išaugusi iki tarptautinio kultūros festivalio „Inkultūracija“.

Mugėje dalyvauja leidyklos: „Andrena“, „Baltos lankos“, „Charibdė“, „Eglė“, „Gelmės“, „Homo Liber“, Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, „Libra Memelensis“, Lietuvos jūrų muziejus, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Prancūziškas knygynas, „Raidynėlis“, „Terra Publica“, „Žara“ ir kt. 

Festivalio „Inkultūracija“ renginių programa – čia. 

Spalio 1d. 15 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje – 37-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncertas.  

Jo programoje – dviejų kompozitorių romantikų simfoninės muzikos opusai iš pasaulio klasikos lobyno – čekų nacionalinės muzikos pradininko B. Smetanos simfoninė poema „Vltava“ ir vokiečių kompozitoriaus J. Brahmso Pirmoji simfonija c-moll. 

Koncertą diriguos Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. 

Iki spalio 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje vyksta 20-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

Jo pasididžiavimu rengėjai vadina pagrindinę programą, vienu laukiamiausių filmų – Wernerio Herzogo „Sąmonės teatrą“, kuriame vokiečių režisierius kartu su mokslininkais ieško atsakymų į klausimus apie sudėtingą ir raizgią žmogaus sąmonę. Po filmo seanso rugsėjo 29 d. „Skalvijos“ kino centre vyks susitikimas su neuromokslininke Urte Neniškyte. 

Visa besibaigiančio festivalio programa, kurioje – pripažintų ir jaunųjų kūrėjų filmai, bei festivalį lydintys renginiai skelbiami čia. 

Iki spalio 8 d. vyksta 20-asis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, jo programoje – 15 lietuviškų ir atvežtinių spektaklių, premjeros, pokalbiai, filmai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. 

Šis savaitgalis skirtas tarptautinei festivalio programai, jos dalyviai ir visi festivalio renginiai skelbiami čia. 

Kaune tęsiasi 14-oji Kauno bienalė, pristatanti jungtinę parodą „Artumo geografija“ (Long-distance Friendships), Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno parodą „Restart“, parodą Raudondvario menų inkubatoriuje ir plačią edukacinę programą. 

VŽ atkreipia dėmesį į bienalę lydinčią Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno parodą „Restart“, iki gruodžio 3 d. ji veikia Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16).

Be to, tęsiasi bienalės edukacinė programa, kuri truks iki pat parodos pabaigos spalio 29-ąją. 

Registruotis į ekskursijas čia. Daugiau apie bienalę čia. 

Leisiantiems savaitgalį pajūryje – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaryta paroda „Mūsų gyslomis teka gintaras“.

„Lietuviams dažniausiai atrodo, kad gintaras yra „mūsų“ mineralas. Jis reprezentuoja Lietuvą, metaforiškai kalbant, jis „teka mūsų gyslomis“. Tačiau man seniai rūpėjo išsiaiškinti, kada gintaras tapo lietuvybės įsikūnijimu ir kodėl“, – sako dr. Jurgita Ludavičienė, parodos kuratorė. 

Anot jos, ši paroda yra bandymas dar kartą pasiaiškinti, ką mums reiškė ir tebereiškia gintaras.

Pasak muziejininkų, parodoje ironiškai narstomos XX a. suformuotos gintaro ir lietuviškumo sąsajos – lankytojai išvys šiuolaikinių menininkų kūrinius iš gintaro, bus kviečiami pažvelgti į gintaro politiškumą (pavyzdžiui, jo vaidmenį Rolando Pakso rinkiminėje kampanijoje, šiam pretenduojant į prezidento postą), jo naudojimą konstruojant lietuvišką tapatybę. Paroda užbaigs tą pačią dieną Palangos gintaro muziejaus ir Palangos kurorto muziejaus organizuojamą mokslinę konferenciją „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“. 

Be šios parodos, muziejuje veikia nuolatinė ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“.

Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 28 dienos.