VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Šia savaitę Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM, Naugarduko g. 10) mini Vilniaus geto antinacinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąją sukaktį.

Ta proga VGŽIM Anatolijaus Šenderovo salėje (Naugarduko g. 10) rodomi filmai apie Lietuvos žydų bendruomenę ir jos likimą. Rugsėjo 22 d. – užsienio archyvuose saugomi litvakų Vilniaus dokumentiniai kadrai ir filmo „Šoa“ ištrauka apie Panerius. Prieš peržiūrą diskutuos istorikas dr. Norbertas Černiauskas, muziejininkas istorikas Mantas Šikšnianas, pokalbį moderuos VGŽIM vadovas dr. Simonas Strelcovas.

Rugsėjo 24 d. 11 val. Panerių memoriale (Memorialo g. 15) rengiama ekskursija apie Panerių pabėgimo tunelį, ją ves VGŽIM muziejininkas M. Šikšnianas.

Rugsėjo 26 d. VGŽMI kino salėje – Dovilės Gasiūnaitės dokumentinis filmas „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“ (lietuvių ir lenkų kalbomis su lietuviškais titrais). Diskusijoje prieš filmą dalyvaus Danutė Selčinskaja, VGŽIM Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo projekto vadovė, filmo prodiuserė Ilona Lewandowska, ją moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė. 

Daugiau apie VGŽMI renginius ir parodas – čia. 

Pokalbį „Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus nebus gedulo namai“ su VGŽIM direktorium S. Strelcovu  galima rasti čia. 

Rugsėjo 22 d. 16.45 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma paroda „Mūsų gyslomis teka gintaras“.

„Lietuviams dažniausiai atrodo, kad gintaras yra „mūsų“ mineralas. Jis reprezentuoja Lietuvą, metaforiškai kalbant, jis „teka mūsų gyslomis“. Tačiau man seniai rūpėjo išsiaiškinti, kada gintaras tapo lietuvybės įsikūnijimu ir kodėl“, – sako dr. Jurgita Ludavičienė, parodos kuratorė. 

Anot jos, ši paroda yra bandymas dar kartą pasiaiškinti, ką mums reiškė ir tebereiškia gintaras.

Pasak muziejininkų, parodoje ironiškai narstomos XX a. suformuotos gintaro ir lietuviškumo sąsajos – lankytojai išvys šiuolaikinių menininkų kūrinius iš gintaro, bus kviečiami pažvelgti į gintaro politiškumą (pavyzdžiui, jo vaidmenį Rolando Pakso rinkiminėje kampanijoje, šiam pretenduojant į prezidento postą), jo naudojimą konstruojant lietuvišką tapatybę. Paroda užbaigs tą pačią dieną Palangos gintaro muziejaus ir Palangos kurorto muziejaus organizuojamą mokslinę konferenciją „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“. 

Be šios parodos, muziejuje veikia nuolatinė ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“.

Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 28 dienos. 

Visos LNDM parodos – čia. 

Rugsėjo 22 d. 18 ir 20 val. Vilniuje, „Menų spaustuvės“Juodojoje salėje, – korporatyvinė distopija / probiotinė ekotopija balsams „Puikus naujas kūnas“. 

Į šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitriną įtrauktas kūrinys – dviejų ekscentrikų, kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir menininko Žygimanto Kudirkos, bendradarbiavimo rezultatas. Autorių tandemą dar netikėčiau papildo kūrinį atliksiantis valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras. 

„Puikus naujas kūnas“, sujungęs socialinę kritiką, mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą, pasakoja apie visada problemišką žmogaus santykį su savo kūnu bei įvairių industrijų kuriamų iliuzijų išprovokuotą polinkį socialiniuose tinkluose jį lyginti su daugybe kitų. 

„Pasirodymo metu galbūt iškils pranašiška vizija, kurioje ateities žmonija galiausiai ras būdų išsliuogti iš vis netenkinančių savų biologinių kūnų ir įsitaisyti „puikius naujus““, – provokuoja kūrėjai. 

Daugiau informacijos – čia. 

Rugsėjo 22, 23 d. 19.30 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje – Yanos Ross režisuoto spektaklio „Apmąstant omarą“ premjera. 

Senokai LNDT kūrusi režisierė naujam spektakliui pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace‘o (1962–2008), iš esmės kvestionuojančio žmogiškąją prigimtį, esė „Apmąstant omarą“ ir kitus kūrinius. Savo tekstuose D. F. Wallace imasi narstyti jautriausius ir nepatogiausius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą. 

„Wallace‘ą atsitiktinai atradau 2010 m. Vilniaus knygyne, kur nusipirkau Haruki Murakami sudarytą jo apsakymų rinkinį. Nuo tos dienos kaskart, kai mane kviečia kur nors režisuoti, siūlau teatrams šį rašytoją, bet teatrai labai retai sutinka. Galiausiai man pavyko pastatyti spektaklį pagal kūrinį „Trumpi pokalbiai su šlykščiais vyrais“ Ciuriche, o pernai tas spektaklis pateko į Venecijos bienalę. Ši esė yra dalis tyrimo, kurį vykdau jau dešimtmetį.

Kai tyrinėjau Wallace‘o negrožinę literatūrą, mane pribloškė, kokie juokingi ir aštrūs buvo jo pastebėjimai apie nuobodžius kasdienius įvykius. Tokie yra esė „Tariamai smagus dalykas, kurio daugiau niekada nedarysiu“ apie atostogas didžiuosiuose kruizuose ir esė apie trijų dienų pornografijos pramonės suvažiavimą dabar laikomi absoliučiais negrožinės literatūros ir kritikos perlais“, – pasakoja Yana Ross.

„Apmąstant omarą“ LNDT vadina vienu iš šio sezono koncepcijos vėliavnešių – kūrybinė grupė tyrinės mūsų galimybes suprasti kito skausmą. Ar galime susitapatinti su verdamu gyvu omaru? Ar omarą verdantys šefai, kurie išeina iš virtuvės, kad nematytų jo kančios, gali būti palyginti su žmonėmis, nusigręžiančiais nuo kenčiančio artimo? Kokios yra empatijos ribos ir kokios aplinkybės jas nubrėžia? 

Spektaklyje vaidina Elzė Gudavičiūtė, Martynas Nedzinskas, Salvijus Trepulis ir Jūratė Vilūnaitė. Scenografiją ir kostiumus sukūrė Zane Pihlstrom, menininkas iš Niujorko, su kuriuo Y. Ross bendradarbiavo LNDT kurdama keturis „Auksinius scenos kryžius“ pelniusį spektaklį „Mūsų klasė“. 

Rugsėjo 22, 23 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – gardus kąsnelis melomanams, t. y. Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pianistų finalas, prasmingai sutampantis su M. K. Čiurlionio 148-uoju gimtadieniu. 

Fortepijoninės muzikos mylėtojai turėtų suklusti: šeši talentingiausi pianistai iš įvairių šalių su Modesto Barkausko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks pasirinktą F. Chopino, R. Schumanno, F. Liszto, L. van Beethoveno ar M. Ravelio koncertą fortepijonui ir orkestrui. 

Pianistų konkurso dalyvių grojimą girdėjusių muzikologų vertinimu, šių metų dalyviai „buvo labai stiprūs“. Juos vertino suomių pianistas, Sibelijaus akademijos Helsinkyje profesorius Erikas T. Tawaststjerna (pirmininkas), Zbignevas Ibelgauptas (Lietuva), Ivari Ilja (Estija), Yoheved Kaplinsky (JAV), Roland Kruger (Vokietija), Sergejs Osokins (Latvija) ir Mūza Rubackytė (Prancūzija, Lietuva). 

Daugiau informacijos apie konkursą ir tiesioginės transliacijos prieiga – čia. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), atidaryta tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“. 

Pasak jos rengėjų, tai pirmoji Lietuvoje tokios tematikos paroda, kurioje koncentruotai pristatomos garsiausios sąmokslo teorijos ir jų genezė. 

Dr. Rūta Kačkutė, LNM generalinė direktorė ir parodos Lietuvoje iniciatorė, sako, kad šios parodos tema kaip niekada aktuali vėl gyvenant ypač neramiais laikais. Negana to, internetas ir dabartinių technologijų progresas, ypač dirbtinis intelektas, leidžia joms plisti dar greičiau:

„Šiandien per visus įmanomus kanalus mus pasiekia perteklinė informacija, turime nuolat sau atsakyti į klausimą: tikėti ar netikėti. Tačiau kad atsektume, kas yra tiesa, o kas ne – reikia suprasti ištakas, nuolat tikrinti savo budrumą ir lavinti kritinį mąstymą. Štai dabartinis karas vyksta ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. Propaganda – neatsiejama nuo sąmokslo teorijų, taigi parodoje, apimant visus svarbiausius istorinius etapus, kalbama apie tai, kas vyksta šiandien. Praeitis niekur nedingo, ji kaip niekad gyva“, – pabrėžia R. Kačkutė. 

Paroda Istorijų namuose – trečia sąmokslo teorijų temos interpretacija. Ją sumanė ir parengė Lichtenau mieste (Vokietija) veikiantis Dalheimo vienuolyno fondo LWL vienuolynų kultūros muziejus, o jo sėkmė paskatino Liuksemburgo miesto istorijos muziejų sukurti parodos adaptaciją.

Vilniuje atsidarytos parodos kuratorės – dr. Ina Ėmužienė ir dr. Milda Kvizikevičiūtė. Pasak jų, sa?mokslo teorijos užima unikalia? vieta? kolektyvine?je sa?mone?je. Tiesos, spekuliaciju?, baime?s ir vilties elementus jos sujungia i? pasakojimus, kurie turi i?takos istorijos eigai, tautu? likimui ir net asmeninei tapatybei. Ypač visuotinių krizių metu, kai susiduriama su nesuvokiamais ar neįtikėtinais dalykais 

Paroda veiks iki 2024 m. gegužės 16 d.

Visos parodos LNM ir jo padaliniuose – čia. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) atidaryta paroda „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas“ atidarymą.

Juozas Zikaras (1881–1944) – vienas pirmųjų profesionalių ir vienas žymiausių Lietuvos tarpukario laikotarpio skulptorių, kuriam teko ypatinga užduotis – sukurti Lietuvos nepriklausomybės simbolius, įprasminančius valstybingumą. Tarp jų – 1925 m. sukurti visų nominalų lito ir centų monetų modeliai, „Laisvės“ skulptūra Kauno karo muziejaus sodelyje ir kt. 

Tačiau jo skulptūrinis palikimas neatskleidžia viso kūrybinio menininko kelio. Piešiniai – tai J. Zikaro kūrybos dalis, kuri retai matoma ir beveik netyrinėta, tačiau juose atsiveria asmeniniai išgyvenimai, kasdienė rutina, kūrybiniai atradimai bei inspiracijos. Parodoje pristatomi piešiniai atveria duris į menininko kasdienybę bei mažai matytą skulptoriaus kūrybos sritį. Ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinėms J. Zikaro inspiracijoms, naujoms idėjoms, kurios nepasiekė žiūrovų akių. 

Pasak muziejininkų, piešiniai ir eskizai – daug intymesnis raiškos būdas, kurį galima prilyginti dienoraščiui. Taigi, šie kasdienybės vaizdiniai leids artimiau pažinti ypatingą asmenybę – skulptorių Juozą Zikarą. Parodos kuratorė Iveta Dabašinskienė

Visos parodos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose – čia. 

Iki spalio 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje vyksta 20-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

Jo pasididžiavimu rengėjai vadina pagrindinę programą, vienu laukiamiausių filmų – Wernerio Herzogo „Sąmonės teatrą“, kuriame vokiečių režisierius kartu su mokslininkais ieško atsakymų į klausimus apie sudėtingą ir raizgią žmogaus sąmonę. Po seanso rugsėjo 29 d. „Skalvijos“ kino centre vyks susitikimas su neuromokslininke Urte Neniškyte. 

Visa festivalio programa, kurioje – pripažintų ir jaunųjų kūrėjų filmai, bei festivalį lydintys renginiai skelbiami čia. 

Iki spalio 8-osios be didelio viešumo vyksta 20-asis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, kurio programoje – 15 lietuviškų ir atvežtinių spektaklių, premjeros, pokalbiai, filmai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. 

Šį, pirmąjį, festivalio savaitgalį jo rengėjai skyrė Lietuvos teatro vitrinai. Jos kuratorė Ana Ablamonova, atsispirdama nuo festivalio užsienio programos temos „Žodis“, sudarė programą, kurios koncepcijos raktiniu žodžiu tapo kontekstai. Šie kontekstai skleisis dešimtyje atrinktų programos spektaklių, rodomų Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Pravieniškėse, juos papildančioje parodoje ir filmų peržiūrose. 

„Sirenų“ programa čia. 

Rugsėjo 22, 23 d. Vilniuje, Dūmų fabrike (Naujoji Vilnia, Dūmų g. 5), rengiama tarptautinė kraftinio alaus paroda „Putoja“. 

Šių metų parodą jos rengėjai vadina „kaip niekad įspūdinga“, nes dalyvių sąraše – pirmą kartą į Lietuvą atvykstančios JAV alaus daryklos. 

Be jų, festivalyje dalyvaus inovatyviausi Lietuvos alaus gamintojai ir svečiai iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Danijos, Italijos, Prancūzijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Airijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Vengrijos bei Latvijos. 

Lankytojai į parodą kviečiami atvykti viešuoju transportu: iki renginio vietos iš Vilniaus reguliariai kursuos viešojo transporto autobusai ir traukiniai. 

Daugiau informacijos čia. 

Paskutinis skambutis LNMD Nacionalinėje dailės galerijoje – sekmadienį baigiasi vasaros parodos „Dalinai užpelkinta institucija“ ir „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“. 

„Dalinai užpelkinta institucija“ – vienų žymiausių pasaulyje Lietuvos šiuolaikinių menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų ligi šiol išsamiausias meno, grįsto bendradarbiavimu ir meno bei mokslo sąveika, pristatymas Lietuvoje. Parodoje eksponuojami tiek plačiai pasaulyje žinomi reikšmingiausi šių menininkų projektai, tiek naujausi kūriniai. 

Vienas jų paremtas kompleksiniu pelkių ekosistemos tyrimu. Pelkė, įrengta nacionalinę dailę reprezentuojančios galerijos vidiniame kieme, skatina kritišką meno ir mokslo, miesto ir gamtos, viešųjų institucijų ir visuomenės ekosistemų dialogą. Parodą neseniai papildė naujas kūrinys – eksperimentinio garso instaliacija „Ateitybės sala“, į NDG lauko erdvę perkeltas iš Juodkrantės, Pamario galerijos prieigų.

Uždarymo savaitę parodą lydės speciali kūrybinių dirbtuvių bei ekskursijų programa. Savaitės uždarymo renginius vainikuos rugsėjo 24 d., sekmadienį, 15–16.30 val. vyksianti ekskursija su menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei dirbtinio intelekto mokslininku Jonu Kubiliumi.

Kitos uždaromos parodos – „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“ – kuratoriai Goda Aksamitauskaitė ir Matas Šiupšinskas siūlo į sodų sklypelius pažvelgti kaip į alternatyvią prieštarų erdvę, kur idilė pynėsi su juodu darbu, finansinėmis ir statybinėmis machinacijomis, tarpo pomidorai ir intrigos, skleidėsi ir dužo asmeninės utopijos, vystėsi kultūros elito ir disidentų pašnekesiai. Per dešimtmečius kolektyviniai sodai virto reiškiniu, stipriai įaugusiu į mūsų visuomenės sąmonę. Santykį su šia keista, tarytum tarpine vieta reflektuoja parodos autoriai iš įvairių laukų: dailininkai, šiuolaikiniai menininkai, architektai, fotografai, televizijos laidų kūrėjai bei rašytojai.

Parodos uždarymo proga NDG kviečia pasivaikščioti po vieną Vilniaus sodų bendriją, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir filmų peržiūrose. Parodos uždarymo savaitgalį sekmadienį 15.30 val. užbaigs Vytauto Katkaus trumpametražių filmų „Kolektyviniai sodai“ (2019) ir „Uogos“ (2022) peržiūra bei susitikimas su režisieriumi. 

Į parodų uždarymui skirtus renginius lankytojai kviečiami registruotis ir dalyvauti įsigijus galerijos bilietą, kuris rugsėjo 22–23 d. kainuos 1 Eur.

Visa vasaros parodų uždarymo renginių programa skelbiama čia. 

Dar vienas paskutinis skambutis – Raimondo Paknio įstabių fotografijų paroda „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“ Valdovų rūmų muziejuje, ji veiks taip pat iki rugsėjo 24 d. 

Per du parodų centro aukštus eksponuojamoje parodoje – nuotraukos, kurias Raimondas Paknys fotografavo daugiau nei dešimtį metų. 2006–2021 m. jis kasmet po kelis kartus vykdavo į ekspedicijas po Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jo fotografuotus objektus dar buvo galima apžiūrėti gyvai, dabar tai nebeįmanoma – jie sunkiai pasiekiami, o kai kurie – sunaikinti. 

Paroda buvo kuriama kaip Valdovų rūmų muziejaus erdvėms pritaikyta instaliacija – didelio formato fotografijos derintos prie muziejaus interjero proporcijų, neutrali salių spalva pasirinkta kaip ypač palankus fonas spalvotoms fotografijoms, padedantis subtiliai išryškinti jose užfiksuotų pastatų polichromijos įvairovę.

Į parodos instaliaciją įtraukta Onutės Narbutaitės muzika. Raimondo Paknio fotografijų parodai kompozitorė pasiūlė oratorijos „Centones meae urbi“ (liet. „Skiautinys mano miestui“, 1997) fragmentus. Kaip anotacijoje rašo dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, „muzikinis dėmuo padeda žiūrovams atitrūkti, atsiriboti nuo esamo laiko ir persikelti į parodos autorių kuriamą estetinę erdvę, dar labiau priartindamas fotografo užfiksuotą realybę, užaštrindamas jos suvokimą. Kartu tai dviejų meninės kūrybos formų sampyna, nes tiek R. Paknio fotografijos, tiek O. Narbutaitės oratorija perteikia praeities buvimo dabartyje poreikį ir būtinumą, primindamos, kad pasinerti į praėjusį laiką neįmanoma, galima tik pamatyti, paliesti, pajusti jo fragmentus – vaizdo pėdsaką, vos girdimu šlamesiu virstantį garsą.“ 

Visos Valdovų rūmų muziejuje vykstančios parodos ir renginiai skelbiami čia.