VŽ rekomenduoja: renginiai ilgąjį savaitgalį
Rugpjūčio 11–13 d. Palangos Gintaro muziejaus rūmų parteryje vyksta „Palangos parko festivalis“.
Prie romantiškų renginių priskirtino (Tiškevičių rūmai, rožynai, jūra pašonėje) festivalio programoje – „Tango Piazzolla“ su operos soliste Ieva Prudnikovaitė ir tarptautinių konkursų laureatu ansambliu „4Tango“, Donato Montvydo ir styginių kvarteto akustinis koncertas bei fortepijono virtuozas Petras Geniušas, atliksiantis improvizacijas „Iš pasąmonės saugyklų“, F. Chopino ir F. Mompou kūrinius, Ph. Glasso etiudą Nr. 6 ir G. Gershwino chrestomatinę „Rhapsody in Blue“.
Rugpjūčio 11 d., 21.30 val., Juodkrantėje, lauko kavinėje „Mini spot“ (L. Rėzos g. 1 C), vyks tarptautinių kino kūrybinių dirbtuvių „Vasaros MEDIA studija: Žalioji ateitis“ trumpametražių filmų peržiūra.
Jaunieji kino profesionalai ir studentai šiemet tyrinėjo Kuršių nerijos kraštovaizdį ir ekranizavo žaliosios ateities vizijas. Filmus pristatys projekto vadovė, kino režisierė doc. Inesa Kurklietytė.
Rugpjūčio 11 d., 22.30 val., Kaipėdos senajame elinge Tarptautinis Klaipėdos festivalis šių metų programą užbaigs videografiniu spektakliu „Carmina Burana“ pagal Carlo Orffo to paties pavadinimo sceninę kantatą, kuri vokiečių kompozitorių išgarsino visame pasaulyje.
Spektaklį režisavo Dalius Abaris, už R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ įspūdingą režisūrą tame pačiame elinge įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
„Reginys bus įspūdingas – su daug videografijos, šviesų. Šoks KVMT baleto artistų grupė, dainuos Kauno valstybinis choras. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras scenoje ne tik dainuos, bet ir turės judėti. Kad tai nevaržytų dainavimo, kiekvienas choro artistas turės individualų mikrofoną. (...) Manau, kad didžiulis D. Abario dėmesys visoms detalėms ir susitelkimas besirengiant artėjančiai premjerai žada įdomų rezultatą“, – yra sakęs Robertas Šervenikas, spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas.
Rugpjūčio 12 d. Klaipėdoje, Melnragės paplūdimyje prie Šiaurinio molo, rengiama bangų šventė „Wave Camp 2023“.
Šiemet renginys prasidės neįprasta malda jūrai, kurią skambindami varpais atliks garso terapeutai iš Ukrainos. Renginio dalyviai, kaip ir kasmet, kviečiami nemokamai išbandyti vandens sporto šakas bei pramogas. „Wave camp 2023“ tikslas – skatinti poilsiautojų sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą bei populiarinti vandens sportus, kuriais galima užsiimti Baltijos jūroje.
Pasak Mariaus Satkevičiaus, vieno iš festivalio organizatorių, banglenčių mokyklos „Surf Style LT“ įkūrėjo, profesionalaus banglentininko ir instruktoriaus, šis renginys parodo, jog poilsis gali būti aktyvus, tačiau ne ką mažiau atpalaiduojantis.
Prisijungusius prie šventės šokdins DJ Midnattsoula, renginį vainikuos „Bangų kino seansas“ – filmas „Riding giants“ apie legenda tapusius drąsiausius pasaulio banglentininkus.
Renginio programa ir registracija čia.
Rugpjūčio 12 d., 19 val., Žeimių dvaro sodyboje, Jonavos rajone, atidaroma paroda „Angsty Places“.
Joje eksponuojami menininkų dueto CASE (Ieva Lygnugarytė, Lietuva, ir Xavier Mitchell, JAV) darbai kviečia pažvelgti į savo pačių buveines iš kitų rakursų, ištraukiant galvas iš vandens, iš to, kas komfortabilu ir pažįstama. Atidarant parodą numatytas performansas ir specialusis turas, nuo 21 val. – vėlyvos vasaros šokiai su A. Certo.
Paroda „Angsty Places“ yra „Aikas Žado laboratorijos“ projekto „Biomimetikos Centras“ dalis, iki spalio 1 d. ją galima aplankyti iš anksto susitarus.
Neringoje, Nidoje, savaitgalį vyksta festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“.
Festivalis vyks iki sekmadienio vakaro, jo programoje – Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų mugė Kuršių marių krantinėje, kulinarinės edukacijos, koncertai, senųjų miestiečių amatų – batsiuvystės, knygrišystės, monetų kalimo ir kt. – pristatymai, viduramžių riteriai.
Festivalį Nidos prieplaukos aikštėje užbaigs multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio koncertas.
Festivalyje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune, Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose (Molėtų raj.), Mažeikių muziejaus, Čekauskų etnografijos muziejaus Lekėčiuose (Šakių raj.), amatininkų klubų „Dvaro meistrai“, „Viduramžiai LT“ muziejininkai ir edukatoriai, Neringos sveikatos klubas „Esuva“.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Šventės programa skelbiama čia.
Pakeliui į Nidą, Juodkrantės Pamario galerijos prieigose, galima apžiūrėti Nomedos ir Gedimino Urbonų įtraukiąją garso instaliaciją „Ateitybės sala“.
„Ateitybės sala“, meno ir mokslo sinteze grįstas projektas, yra daugialypė eksperimentinio garso instaliacija, sumanyta kaip vaizduotės stimulas, kaip performanso scena ir klausymosi ar mokymosi vieta.
Pagrindinis kūrinio struktūrinis ir simbolinis elementas – vamzdis, vienas pagrindinių industrinės civilizacijos instrumentų, tokių kaip drenažas, vandentiekis, naftotiekis, dujotiekis, kuriuo gamta buvo priversta paklusti žmogaus poreikių tenkinimui. Kartu tai ir vienas iš moderniosios epochos komunikacijos simbolių, tokių kaip teleskopas ar ruporas, rašoma pranešime spaudai.
Bostone reziduojantys, Masačiusetso technologijos institute dirbantys Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaudami su garso menininke Nicole L’Huillier, architekte Indre Umbrasaite, menininku Tobiasu Putrihu ir aplinkos apsaugos agentūromis Kanadoje, JAV ir Lietuvoje, transformavo vamzdžio funkciją ir simboliką.
Instaliacija „Ateitybės sala“ buvo sumanyta kaip plaukiojanti laboratorija Venecijos bienalės architektūros parodai ir pirmą kartą pristatyta 2018 m. Toronto universiteto projekte „Vėjo darbai: žemė, oras ir jūra“ (The Work of Wind: Air, Land, Sea), kurį kuravo Christine Shaw (Kanada).
Instaliacija eksponuojama iki rugpjūčio 31 d.
Sykiu VŽ primena, jog Juodkrantėje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje, veikia dvi parodos – Kosto Dereškevičiaus „Besišypsanti“ ir jaunesniosios kartos menininko Lino Jusionio „Žingsnių skaičiavimas“.
Abiejų menininkų kūryboje gausu laisvalaikio įvaizdžių, kasdienybės akimirkų ir fragmentų, spalvų ir kompozicijų lengvumo, nors drobėse tai perteikta savitu braižu.
Lietuvos ir Europos meno auditorijai gerai žinomas tapytojas Kostas Dereškevičius (1937–2023) iškilo 8-ajame dešimtmetyje, kai su bičiuliais tapytojais Arvydu Šalteniu, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda susibūrė į neformalią grupę „4“. Atmetę iki tol vyravusius tapybos siužetus, grupės nariai atsigręžė į savo aplinką ir laiką. Dereškevičiaus darbai pasižymi ironija, humoru, juose daug kritikos sovietinei buičiai, bet nestokojama ir nuoširdaus dėmesio, susižavėjimo gyvenimo akimirkomis. „Parodos pavadinimą „Besišypsanti“ įkvėpė tapytojo kūrinys „Besišypsanti moteris“ (1974), kuris yra lyg manifestas, išreiškiantis nepriklausymą konkrečiam laikui ar socialinei struktūrai“, – sako parodos kuratorė Akvilė Anglickaitė.
%2C%202023.jpg)
Jaunosios kartos menininkas Linas Jusionis, jungdamas miesto ir architektūros elementus, reflektuoja asmeninę patirtį ir būsenas. Paroda „Žingsnių skaičiavimas“ sudaryta iš skirtingų kūrybos laikotarpių darbų, kurie kartu atrodo gana vientisai, savo konstrukcija ir nuotaika tarsi tęsiantys tą pačią giją.
Abi parodos veiks iki rugsėjo 24 d., jas lydės edukatorių parengtos kūrybinės dirbtuvės.
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Pranciškonų g. 1A), – grigališkųjų giesmių ir vargonų muzikos koncertas „Meditacijos Mergelei Marijai“.
Grigališkojo choralo ansamblis „Schola Cantorum Assumptionis“ atliks giesmes iš vilnietiškų XIV–XV a. rankraščių, saugomų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios knygos priskiriamos vienuoliams bernardinams, tad laiko ir tradicijos požiūriu – tai muzika, lygiagreti brolių pranciškonų kūrimosi Vilniuje laikui ir artima jų dvasingumui: bernardinai susiformavo kaip pranciškonų ordino atšaka.
Kūrinius atliks „Schola Cantorum Assumptionis“ – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje giedanti grigališkoji grupė (vadovė Violeta Tumasonienė), papildyta giesmininkų iš kitų ansamblių. Atlikėjams vadovaus šios koncertinės programos sumanytoja, muzikologė Beata Baublinskienė.
„Meditacijos Mergelei Marijai“ šią vasarą jau skambėjo „Kultūros nakties“ programoje Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje, tačiau tąkart visi norintieji jų paklausyti netilpo. Žolinių išvakarėse – dar viena galimybė.
Koncertas nemokamas.
Rugpjūčio 14 d. 12 val.–15 d. 12 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) vyks sutartinių maratonas „Suburtynė“.
Muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ 24 valandas skambės sutartinės. Čia galima klausytis, dainuoti, mokytis, improvizuoti, šokti. „Kilstelėkim save ir visą Kauną taip, kaip dar niekada nebuvome pakilę“, – kviečia maratono organizatorė Skaidra Jančaitė.
Renginys nemokamas. Įėjimas pro vartus iš Vienybės aikštės, BLC centro pusės.
Visos parodos M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose skelbiamos čia, verta atkreipti dėmesį.
Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27), atidaryta menininkų Gabrielės Aleksės ir Petro Lincevičiaus paroda „Prosakmė“.
Ši paroda – vieta. Siekis mąstyti apie tai, kaip gyvenimas konkrečiose geografinėse vietovėse ir jų istorijos sluoksniai palieka pėdsakus/įspaudus tolesnio asmenybės vystymosi ir vidinio pasaulio kismo branduolyje. Tai mąstymas iš konkrečios vietos ir mąstymas apie ją tuo pačiu metu. Tai suvokimas, kad konkreti geografinė vieta yra tapusi mąstymo, tapatumo, savimonės žeme. Petrui Lincevičiui ši žemė yra Šilavoto kaimas, o Gabrielei Aleksei – Plokščių kaimas ir jame esanti močiutės sodyba. Tai vietos, kur ne tik gyventa ar leistos vaikystės vasaros, bet ir protėvių įgyventos, įmintytos vietos, savotiškas giminės palikimas. Užsimezgusio ryšio su ten esančia jusline aplinka, narpliojimas ir mėginimas išgirsti tai, ką filosofas Arvydas Šliogeris įvardijo prosakme, kuri gali būti apibūdinama kaip iki kalbinė tikrovė. Tai neartikuliuota kalba, kokia kal?ba žemė, akmenys, upės, medžiai.
Ir nors tose vietovėse tiek Petras, tiek Gabrielė nuolatos nebegyvena, atstumas suteikia galimybę į šią situaciją žvelgti vidiniu žvilgsniu. Neromantizuojant ar nostalgiškai, tačiau permąstant, ieškant atsakymo, kokiu būdu aplinka įsirėžė į savimonę, sako parodos rengėjai.
Pirmasis aukštas – vaikystės vizija. Čia prisiminimai susilieja su sapnais, vaizduote, pasakišku pasaulio suvokimu.
Antrasis aukštas – sąmoningas protas. Tai suaugusiojo santykis su jį supančia aplinka. Kai stojama į akistatą su racionaliuoju pasaulio sandaros aspektu.
Palėpė – svajonės, troškimai. Jungiamas tiek pasakiškas, tiek racionalus pasaulio matymas. Tai žmogaus vizijų skverbimasis į ateitį, prasmingumo ir laimės troškimas.
Paroda veiks iki rugsėjo 7 d.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33) veikia dvi parodos – Žilvino Kempino personalinė paroda „Šviesos skulptūros“ ir fotografijų paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“.
Niujorke gyvenantis menininkas Ž. Kempinas (g. 1969) instaliacijas kuria iš netradicinių medžiagų, derina kinetinio, minimalistinio ir optinio meno elementus. Dažnai naudoja magnetinę juostą, bet parodoje „Šviesos skulptūros“ rodomus kūrinius jungiantis elementas yra šviesa.
Parodoje pirmą kartą Lietuvoje rodomi trys Ž. Kempino kūriniai: „186 000 mylių per sekundę“, „Nautilus“ ir „EŽ serija“ (Elektrinės žvaigždės)“. Šviesotamsos žaismas, kruopščiai apskaičiuota trapi pusiausvyra, tobula geometrinė simetrija ir lėtas erdvinis judesys kūrinius paverčia hipnotizuojančiais objektais.
Antroji paroda – „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“, 2021 m. buvo eksponuota Seulo Hanmi muziejuje (Pietų Korėja), o 2022 m. – Nacionaliniame Taivano dailės muziejuje bei Nacionaliniame fotografijos ir vaizdo centre Taipėjuje (Taivanas).
Pirmojoje jos dalyje „Identitetas kaip realybė“ pristatomi iki 1990-ųjų aktyviausiai kūrę fotomenininkai, antrojoje – 9 dešimtmetyje debiutavusi fotografų karta. Didžioji kūrinių dalis yra iš LNDM fotografijos rinkinio, kitus parodai skolino autoriai ir „The Rooster Gallery“.
Sykiu VŽ primena, Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje veikia baldų paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“, Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui skirta „Sugrįžę iš praeities“, Giedrės Jaronytės instaliacija „Kasdienos 23“, taip pat – nuolatinė muziejaus ekspozicija.
Palangos gintaro muziejuje galima apžiūrėti parodą „Gintaras iš gelmių“ ir nuolatinę ekspoziciją.
