Ką Vilniuje galėjo pamatyti, bet nepamatė A. Duda
Per du Valdovų rūmų muziejaus parodų centro aukštus eksponuojamas didelio formato nuotraukas Raimondas Paknys fotografavo nuo 2006 iki 2021 metų keliaudamas po Lietuvą, kasmet po kelis kartus, daugiausiai pavasarį ar rudenį, išvažiuodamas į Vakarų Ukrainą ir Baltarusiją.
Nuotraukose – medinės Lietuvos bažnytėlės, katalikų bažnyčių ir koplyčių liekanos Ukrainoje ir Baltarusijoje, kelios sinagogos, kelios dvarų sodybos. Žmonių jose nėra – tik aptrupėję portalai, sienos bei polichromijos liekanos ant jų, altoriai, freskos, arkos. Tačiau, kaip pristatydamas savo albumą „Mūro istorijos“ (R. Paknio leidykla, 2021), iš kurio dalis fotografijų eksponuojamos parodoje, pasakojo R. Paknys, jų buvimą gali pajusti – į fotografuojamas bažnyčias kadaise rinkosi bendruomenės, buvo krikštijami vaikai, minimos šventės, pagaliau – iš jų buvo palydimi mirusieji.
Liūdnas grožis
Raimondas Paknys savo parodą vadina „liūdnu grožiu“. Liūdnu, nes nė vienoje fotografijų nematyti giedro, linksmo dangaus. Jis pilkas. Liūdnu, nes Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje jo užfiksuota didžioji paveldo dalis – apleista ir nyksta.
Anot VŽ pašnekovo, į tą patį objektą atvykęs po metų jis kartais aptikdavo, kaip per tokį trumpą laiką sunyko sienų tapyba, kitos detalės. Arba išvis jo neaptikdavo – viena bažnyčia Baltarusijoje, kurią jis fotografavo, po metų buvo sulyginta su žeme „darbo žmonių prašymu, kad nekeltų pavojaus“.
Vakarų Ukrainoje bažnyčias R. Paknys fotografavo kaimuose, nedideliuose miesteliuose, kurie, jo žiniomis, rusų nebuvo atakuoti. Bet jos natūraliai nyksta, o dabartinis Rusijos karas Ukrainoje turės tokią reikšmę, kad natūraliai ir sunyks – kaip nebuvo nagų prie jų prikišta, taip dabar išvis nebus.
„Vien mano fotografavimo Ukrainoje metu, o tai labai trumpas laikas – treji aktyvūs metai, aš mačiau, kad ir arka visa nugriūva, ir siena, kai kur fotografuoti tapdavo išvis pavojinga – važiuodavau į objektą po tris, po keturis kartus ir mačiau, kad tos plytos kažkada nukrenta“, – pasakoja R. Paknys.
Anot jo, Vakarų Ukrainoje, kuri 1921–1939 m. buvo Lenkijos dalis, viena kita bažnyčia sutvarkyta Lenkijos kultūros ministerijos lėšomis, bet tai vienetai. O Baltarusijoje nykimas, kitaip tariant, – rusiškas griovimas, prasidėjo po revoliucijos. Griovė ir tarybinė, ir prieš ją – carinė valdžia, po ATR padalijimo, kai caras uždarinėjo bažnyčias.
Fotografas ir leidėjas sako, jam tos kelionės jam tapo kelionėmis atgal į praeitį:
„Važinėdamas po Ukrainos ir Baltarusijos provinciją, lyg laiko mašina nusikeldavau dešimtmečiais atgal į pasaulį, kuriame visiškai ištrinta istorinė atmintis, o vietiniai žmonės, visą gyvenimą keliaudami tuo pačiu keliu, dažnai net nežino, kad vos už kelių šimtų metrų krūmuose tebestovi bažnyčios griuvėsiai. Bažnyčios, kurioje, tikėtina, buvo krikštijami jų tėvai ir seneliai. Tai sukrečiantis ir dramatiškas istorijos bei jos ženklų nykimo pavyzdys, ištikęs šį kraštą su sovietų atėjimu“.
Ko nepamatė A. Duda
NATO viršūnių susitikimo svečiams Valdovų rūmų muziejuje buvo parodyta Lietuvos istorijos ekspozicija. Andrzejui Dudai, Lenkijos prezidentui, – Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija, kurios globėjas jis yra, tačiau Vilniuje nebuvo jos matęs ir puikiai įvertino.
Galima pajuokauti, kad ne ką mažiau Lenkijos prezidentui būtų patikusi R. Paknio fotografijų paroda, kurioje – nykstantis ir liūdnas Abiejų Tautų Respublikos grožis.
R. Paknio didelio formato fotografijų, kuriose užfiksuotas ATR paveldas, ko gero, nematė ir buvusios Kultūros tarybos ekspertai, parodai „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“ finansavimą skyrę iš antro ar trečio karto. Ekspertų konsoliduotose išvadose buvo rašoma, kad tai „per daug ambicingas projektas“, kuris niekada nebus įgyvendintas“.
Kultūrinė-istorinė ir meninė jos vertė 5 balų sistemoje buvo įvertinta nuo 1+ iki 2+.
Paroda-instaliacija
Pasak muziejininkų, ši paroda „buvo kuriama kaip Valdovų rūmų muziejaus erdvėms pritaikyta instaliacija – didelio formato fotografijos derintos prie muziejaus interjero proporcijų, neutrali salių spalva pasirinkta kaip itin geras fonas spalvotoms fotografijoms, padedantis subtiliai išryškinti jose užfiksuotų pastatų polichromijos i?vairovę“.
Į parodos instaliaciją įtraukta kompozitorės Onutės Narbutaitės muzika – ji pasiūlė oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“, 1997) fragmentus.
„Muzikinis dėmuo padeda žiūrovams atitrūkti, atsiriboti nuo esamo laiko ir persikelti į parodos autorių kuriamą estetinę erdvę, dar labiau priartindamas fotografo užfiksuotą realybę, užaštrindamas jos suvokimą.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Kartu tai dviejų meninės kūrybos formų sampyna, nes tiek R. Paknio fotografijos, tiek O. Narbutaitės oratorija perteikia praeities buvimo dabartyje poreikį ir būtinumą, primindamos, kad pasinerti į praėjusį laiką neįmanoma, galima tik pamatyti, paliesti, pajusti jo fragmentus – vaizdo pėdsaką, vos girdimu šlamesiu virstantį garsą“, – parodos anotacijoje rašo dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė.
Paroda veiks iki rugsėjo 24 d.
