Rusija steigs karui Ukrainoje skirtus muziejus
Naujieji regioniniai ir municipaliniai muziejai turėtų būti „skirti specialiosios karinės operacijos įvykiams ir jos dalyvių žygdarbiams“, teigiama ketvirtadienį Kremliaus interneto svetainėje pasirodžiusiame oficialiame dokumente su trečiadienio data.
„Specialiąja karine operacija“ Rusija vadina 2022 m. vasarį pradėtą karą Ukrainoje.
Kalbėdamas apie muziejų iniciatyvą, V. Putinas sakė, jog atitinkamos institucijos turėtų apsvarstyti, kaip perduoti „su specialiąja karine operacija susijusius artefaktus“, kad juos būtų galima eksponuoti.
Jis pridūrė, kad vyriausybė taip pat turėtų apsvarstyti galimybę švietimo sistemoje „organizuoti specialiosios karinės operacijos istorijos studijas“.
Rusijos praeities kariniai laimėjimai, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, jau tapo nesuskaičiuojamos daugybės muziejų, parodų ir paminklų tema. Dabarties „laimėjimus“ šalies mokyklose pristato įvesti specialieji kursai.
Senųjų vietoje – patikimi kadrai
Rusija kuria naujus ir pertvarko senus muziejus – šiemet pakeistos dviejų didžiausių valstybinių meno muziejų vadovės. Vasario pradžioje paskelbta, kad sutartis su Tretjakovo galerijos direktore Zelfira Tregulova nepratęsta. Kovo pabaigoje tapo žinoma apie Puškino muziejaus direktorės Marinos Lošak atsistatydinimą.
BBC Rusijos tarnybos apklausti meno istorikai ir muziejininkai įsitikinę, kad Marinos Loshak ir Zelfiros Tregulovos pasitraukimas yra besikeičiančių laikų ženklas. Visi BBC pašnekovai pabrėžia, kad, nepaisant jų požiūrių skirtumų, tiek M. Loshak, tiek Z. Tregulova dirbo ta pačia – muziejinio darbo tarptautiškumo – kryptimi, tačiau „esant dabartinei politinei situacijai Rusijoje, meno muziejaus koncepcija, kurią jos bandė sukurti, nebeįsivaizduojama“.
Juolab, atkreipia dėmesį BBC, naujosios Tretjakovo galerijos direktorės 39-erių Jelenos Proničevos, kurią Kultūros ministerija paskyrė vietoj atleistosios Z. Tregulovos, ryšiai su Rusijos saugumo tarnybomis nekelia abejonių.
Jos tėvas Vladimiras Proničevas daugelį metų ėjo aukštas pareigas Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB). Prieš išeidamas į pensiją 2013 m. jis 10 metų vadovavo FSB Pasienio apsaugos tarnybai; dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000 m. pradžioje jis prižiūrėjo kovą su terorizmu šalyje, buvo vienas iš operatyvinio štabo, atsakingo už įkaitų išlaisvinimą per teroristinį išpuolį Dubrovkoje 2002 m., vadovų; dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai FSB vadovavo V. Putinas, V. Proničevas trumpai ėjo jo pirmojo pavaduotojo pareigas.
Jo dukra E. Proničeva neturi meno istorikės išsilavinimo, tačiau 2010 m. pradėjo eiti aukštas pareigas Rusijos muziejuose. 2013 m. ji tapo naujo Žydų muziejaus ir Tolerancijos centro vykdomąja direktore, o 2020 m. buvo paskirta Maskvos politechnikos muziejaus direktore.
Abiejų muziejų darbuotojai, kuriuos kalbino BBC, tvirtino, kad nei viename, nei kitame E. Proničeva „nepasiteisino kaip meno institucijos vadovė“.
„Tai buvo tam tikra direktoriavimo iliuzija, – sakė vienas buvęs Politechnikos muziejaus darbuotojas. – Tu nesupranti, kuo žmogus vadovaujasi, kokios dabar yra tavo ir kolektyvo vertybės, kokie mūsų tikslai ir kur mes einame. Tai tapo visai neaišku, nebent būtum direktorės pavaduotojas".
Anot pašnekovo, atėjus į muziejų E. Proničevai, jos nurodymu buvo nutrauktas bendradarbiavimas su žmogaus teisių centru „Memorial“.
