Tyrimas: šeštadalis paspirtukininkų savęs nelaiko eismo dalyviais
Pasak Geniaus Lukošiaus, LTSA vadovo, 2021 m. tik kiek daugiau nei pusė elektrinių paspirtukų vairuotojų manė, kad kiti paspirtukininkai elgiasi kultūringai ir saugiai:
„Šį pavasarį vėl stebime nesaugų elgesį: važiuojama dviese ant vieno paspirtuko, nesinaudojama dviračių takais. Šias problemas norime spręsti pozityviai, parodydami ir paskatindami teisingą elgesį, kadangi kasmet į kelius nemažai jaunų žmonių el. paspirtuku išvažiuoja pirmą kartą ir dalis jų tiesiog nežino taisyklių“.
Tikimasi, kad kampanijos ženklas prie Baltojo tilto paspirtukininkams primins, kad jų transporto priemonė priklauso dviračių kategorijai, taigi, jie privalo važinėti dviračių takais ir laikytis kitų dviratininkams taikomų Kelių eismo taisyklių (KET).
KET – privalomos
Anot Vytauto Grašio, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko, paspirtukininkų vairavimas problematišku tampa tuomet, kai jie neišmano kelių eismo taisyklių arba jų nesilaiko.
„Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino, kad KET juos priskiria prie dviračių vairuotojų ir jiems galioja dviratininkams taikomos taisyklės. Jei nusprendžiate stoti ant paspirtuko, ypač tuomet, kai tai darote pirmąkart šį sezoną, būtinai dar kartą atsiverskite Kelių eismo taisykles, įsidėmėkite, kas jums privaloma, kad nesukeltumėte pavojingų situacijų, užtikrintumėte savo ir kitų eismo dalyvių saugumą”, – pranešime cituojamas V. Grašys.
Pareigūnas pabrėžia, kad šias taisykles perskaityti užtruks vos penkias minutes, jas galima rasti čia.
V. Grašys priminė, kad 2021 m. su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės; 2022 m. eismo įvykių būta daugiau – 208, juose sužeisti 223 žmonės.
Pasak V. Grašio, itin svarbus saugumo aspektas – pagal KET negalima vairuoti apsvaigusiems.
Traumuoto paspirtukininko portretas
Dalius Matkevičius, burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos Priimamojo skyriaus vedėjas, piešia statistinį į eismo įvykį patekusio paspirtuko vairuotojo portretą.
Dažniausiai tai – veido traumą patyręs 34,4 metų vyras, kuriam reikalinga operacija ir vidutiniškai skiriami 7–9 lovadieniai gydymo.
Anot chirurgo, 2021 m. į Žalgirio kliniką su galvos ir veido sužalojimais kreipėsi 53 asmenys, patyrę traumą važiuodami paspirtuku, o pernai – 148 galvos-veido sužalojimus patyrę paspirtukininkai.
„Pacientai paprastai patiria ne vien nubrozdinimų, bet ir daugybinių veido kaulų, žandikaulių lūžių, netenka priekinių dantų, atvyksta su muštinėmis-plėštinėmis žaizdomis, daline nosies amputacija. Visi sudėtingas veido traumas patyrę asmenys nedėvėjo šalmo“, – vardija gydytojas.
Nesaugūs, nes nežino
Prieš 2 m. atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad didžioji dalis paspirtukų vairuotojų savęs eismo dalyviais nelaiko; nemažai jų nedėvi apsaugos priemonių arba net nemano, kad paspirtukų vairuotojams galioja KET.
Anot G. Lukošiaus, tyrimo rezultatai rodo, kad 15% respondentų mano, kad KET jiems nėra taikomos, o 3% nežino, ar jos taikomos. Tik 36% respondentų važiuodami dėvi apsaugos priemones, dažniausiai dėl to, kad stoti ant paspirtuko nusprendžia spontaniškai, su savimi neturėdami šalmo ar liemenės.
Net ketvirtadalis apklausos dalyvių nemato reikalo dėvėti šalmą ar liemenę, o 20% jų sako, kad važiuoti su šiomis priemonėmis nepatogu.
Nors el. paspirtukų vairuotojams yra taikomos tos pačios KET kaip dviratininkams, 37% paspirtukų vairuotojų nesutaria, kuriai transporto kategorijai priklauso paspirtukai; priklausomai nuo situacijos, 19% respondentų el. paspirtukus priskiria tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, 13% priskiria mopedams, 4% – pėstiesiems, o 1% – nežino.
Parengta pagal LTSA informaciją.
