Pasaulio miestų gyventojai vertina: geriausias viešasis transportas
Verta atkreipti dėmesį, jog reitingas sudarytas remiantis tik gyvenotojų apklausa, tačiau, sako „Time Out“, jis pravers ir keliautojams, savarankiškai planuojantiems keliones.
„Time Out“ vertinimu, viešasis transportas apima metro, antžeminius traukinius, autobusus, tramvajus, laivus, keltus. Kad patektų į „Time Out“ sąrašą, bent 80% apklaustųjų turėjo sutikti su teiginiu, kad jų mieste lengva ir patogu keliauti viešuoju transportu.
Geriausias – Berlyne, gražiausias – Stokholme
Reitinge – 19 miestų, į pirmąjį dešimtuką pateko tik Azijos ir Europos miestai, pirmąją vietą užėmė Berlynas.
Apklausos duomenimis, net 97% berlyniečių teigiamai atsiliepė apie savo miesto viešojo transporto infrastruktūrą ir gyrė, kad tinklas yra patikimas, patogus, saugus ir visada punktualus.
Berlyniečiai naudojasi 1902 metais pastatyta U-Bahn metro sistema, S-Bahn regioniniu traukinių tinklu, apimančiu miesto centrą ir priemiesčius, bei autobusais. Miesto svečiui visas šis požeminio ir antžeminio transporto voratinklis, apimantis šimtus kilometrų, gali atrodyti „misija neįmanoma“, tačiau berlyniečiai tikina, kad naudotis U-Bahn metro ir S-Bahn traukiniais labai paprasta.
Apklausiant miestų gyventojus atsižvelgta ir į estetikos veiksnį. Vienas iš miestų, giriamas už gražias metro stotis, buvo Stokholmas, užėmęs 5-ąją vietą.
Nenuostabu, kad šioje skandinaviško dizaino sostinėje metro yra stilingas. 1950 m. atidarytas metro vadinamas ilgiausia pasaulyje meno galerija: didžioji dauguma Stokholmo Tunnelbana stočių pribloškia kūrybiškumu – nuo mozaikų iki paveikslų.
Tunnelbaną šiuo metu sudaro 3 metro linijos ir 110 stočių. 90 iš jų puošia daugiau nei 150-ies menininkų sukurti eksponatai – skulptūros, mozaikos, paveikslai, instaliacijos, graviūros, reljefai. Kiekviena metro stotelė pasižymi unikaliu meniniu dizainu ir perkelia lankytojus į stebuklingą „požeminio meno ir kultūros pasaulį“, prideda „mybestplace.com“.
Tačiau estetika, vertina „Time Out“, yra tik dalis visumos: Stokholmo viešasis transportas (taip pat tramvajai, autobusai ir keltai) yra tiek pat veiksmingas, kiek ir patrauklus. O 93% miestelėnų sutinka, kad mieste lengva judėti.
Grožiu garsėja ne tik stotys. Antai garsieji Honkongo (7 vieta) antžeminiai traukiniai, dėl skleidžiamo garso vietinių vadinami „ding dings“, netgi turi savo spalvą „Pantone“ paletėje – HK Traukinių žalia. Šių laikų traukiniai yra įvairių spalvų ir dizaino, o ši ikoninė spalva atsirado po Antrojo pasaulinio karo, mat britų kariuomenė turėjo žalių dažų perteklių.
Azijos miestuose
Septyni iš devyniolikos miestų, kurių gyventojai geriausiai įvertino viešojo transporto sistemas, yra Azijoje.
Dauguma jų – Rytų Azijoje: tai Singapūras, Šanchajus ir Taipėjus. Iš lietuviškų platumų žvelgiant, gali pasirodyti keista, bet 19 vietą užėmė Mumbajus. Šis Indijos didmiestis neseniai pristatė naują programėlę „Chalo Pay“, kuri palengvina tranzito bilietų užsakymą ir apmokėjimą.
Geriausiai šiame žemyne pasirodė Tokijas, užėmęs trečiąją vietą.
Miesto viešąjį transportą jo gyventojai giria už gerą priežiūrą, efektyvumą ir už tai, kad jį lengva įvaldyti net ir nemokantiems japonų kalbos.
Niujorke yra daugiausiai stočių, Šanchajuje – ilgiausias bėgių tinklas, tačiau joks viešasis transportas planetoje neaptarnauja tiek žmonių, kiek Tokijuje. Bent jau įvairaus dydžio ekranuose esame matę vaizdų, kuriuose užfiksuoti perpildyti Japonijos sostinės metro traukiniai.
Dėl savo dydžio tinklas yra tarsi labirintas, tačiau net 94% japonų teigė, kad mieste viešuoju transportu lengva naudotis. Tačiau piko valandų geriau vengti.
Europoje
Šeši iš devyniolikos į reitingą patekusių miestų buvo Europos Sąjungoje, dar du – Londonas ir Edinburgas – Jungtinėje Karalystėje. Keli iš jų pelnė pagyrimų už įdiegtą bendrą mokėjimo sistemą, kuri apima transporto rūšis.
Pavyzdžiui, Kopenhagoje įprastą kelionę į darbą ir atgal gali papildyti vandens taksi, o Amsterdame – lengva judėti keičiant autobusus, traukinius ir tramvajus. Ne veltui abu šie miestai įtraukti ir į CNN sudarytą pasaulio miestų, palankiausių keliauti dviračiais, sąrašą.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Pasak CNN, Europos Sąjungos tvarumo iniciatyvos reiškia, kad daugelis didmiesčių skatina mažinti automobilių eismą. Nesvarbu, keliaujate tramvajumi, traukiniu, ar dviračiu, – tai geras būdas aplankyti pagrindinius turistinius objektus nedidinant anglies dioksido pėdsako.
Miestai, kuriuose išvystyta geriausia viešojo transporto sistema:
1. Berlynas, Vokietija
2. Praha, Čekija
3. Tokijas, Japonija
4. Kopenhaga, Danija
5. Stokholmas, Švedija
6. Singapūras
7. Honkongas
8. Taipėjus, Taivanas
9. Šanchajus, Kinija
10. Amsterdamas, Nyderlandai
11. Londonas, Jungtinė Karalystė
12. Madridas, Ispanija
13. Edinburgas, Jungtinė Karalystė
14. Paryžius, Prancūzija
15. Niujorkas, JAV
16. Monrealis, Kanada
17. Čikaga, JAV
18. Pekinas, Kinija
19. Mumbajus, Indija
Šaltinis: „Time Out“.
