VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Kovo 30–31 d. Vilniuje, „Litexpo“ centre, veikia mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera ir studijos 2023“. 

Tradiciškai, parodoje prisistato Lietuvoje ir užsienyje veikiančios mokymo įstaigos, o prie jos dalies „Mokytojų kambarys“ prisijungusi Lietuvos muziejų asociacija (LMA) su 20-ies muziejų atstovais kviečia susipažinti su naujausiomis (sukurtomis ne vėliau 2022 m.) priemonėmis mokykloms ir moksleiviams. Tai įvairūs produktai, nauji edukaciniai užsiėmimai ir galimybės panaudoti muziejų erdves ugdymo procesui. 

Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Mariupolis 2“, „nefiltruotas karo dokumentas, skirtas atminti Manto ir kitų kare žuvusiųjų gyvenimus“. 

Kino pasaulį ir visą Lietuvą praėjusių metų balandžio pradžioje sukrėtė žinia apie Ukrainoje nužudytą režisierių M. Kvedaravičių. Jo sužadėtinė Hanna Bilobrova sugrąžino jo kūną į Lietuvą, sykiu iš Ukrainos išgabeno jų filmuotą medžiagą. Vėliau M. Kvederavičiaus bendražygiai, dirbę su juo prie ankstesnių filmų, kartu su H. Bilobrova baigė kurti jo pradėtą filmą.

„Aš manau, kad tai yra neįtikėtino stiprumo filmas. Jis mums leidžia priartėti prie būsenų, apie kurias galime daug skaityti, girdėti spaudos, radijo ar televizijos reportažuose, bet jų išgyventi neįmanoma. Šiame meno kūrinyje gali pajusti to neįtikėtino siaubo, pavojaus ir žiaurios tikrovės akistatą. Mes daug girdime ir matome apie karą. Bet to, ką įmanoma pamatyti šiame filme, neįmanoma pamatyti niekur kitur“, – sako Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius. 

Kanų kino festivalio specialųjį dokumentinio kino prizą pelnęs ir geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose pripažintas „Mariupolis 2“ yra antrasis M. Kvedaravičiaus filmas apie karą šiame mieste. Jis rodomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Tauragės ir Anykščių kino teatruose. 

Šį savaitgalį Palanga mini Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos ir savo vardo paminėjimo sukaktis. 

Pirmą kartą Palanga paminėta 1253 m. balandžio d. surašytame Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte, taigi šiemet ji švenčia 770-ąsias paminėjimo metines. 

Palangos kraštas prie Lietuvos prijungtas 1921 m. kovo 30 d. 

Besidomintiems istorija – Turizmo informacijos centre penktadienį ir šeštadienį rodomas 3D filmas „Palangos istorijos“. Balandžio 4 d. 17 val. Palangos kurorto muziejuje – prof. Alfredo Bumblausko paskaita, skirta pirmajam Palangos vardo paminėjimui. 

Palangos vardo paminėjimo 770-mečio programa skelbiama čia. 

Kovo 31 d. 19 val. Valdovų rūmų muziejuje koncertuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Trylika jo artistų kartu su orkestru, diriguojamu Modesto Barkausko, publikai prisistatys solistų amplua.

Koncerto programoje – nuo XVII a. baroko genijaus J. S. Bacho (1685–1750) iki šiuolaikinio italų kompozitoriaus Giovanni Sollima (g. 1962) retai atliekamų simfoninių kūrinių septyniems skirtingiems instrumentams: smuikui, altui, violončelei, obojui, klarnetui, valtornai ir arfai kartu su simfoniniu orkestru. 

Kovo 31 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaromos dvi parodos. 

Pirmoji – grupinė paroda „Tebekuriantys meną“ (Still Making Art) – yra 2013 m. Aarono McLaughlino ir Simon Boase įkurta platforma, skirta karjerą pradedantiems menininkams. Pasibaigus Amsterdame, vykdytam bendradarbiavimo ir socialinės įtraukties etapui, nuo 2018 m. šis projektas toliau atlieka kuratorinę funkciją kylantiems menininkams, kuriems šiuo metu trūksta profesionalios mentorystės ar institucinio palaikymo. 

Parodoje dalyvauja JACENT (Jade Foures-Varnier & Vincent de Hoym), Isaac Lythgoe, Jonas Morgenthaler, Emilija Riviere, Matthew Lessner, Jurgis Lietunovas, Robertas Narkus, Eglė Ruibytė, kuratorius – KKKC meno rezidentas A. McLaughlinas. 

Antroji – projekto „What Matter_s 2.0“ (Švedija) tarpdisciplininė paroda „Reikšminga medžiaga“. Parodos ištakos siekia 2019-uosius, kai grupė dizainerių susivienijo su šešiomis didelėmis Pietų Švedijos gamybos įmonėmis projektui „What Matter_s 2.0“, siekdami pramonines atliekas panaudoti naujų tvarių medžiagų kūrimui ir pritaikymui.

Šio projekto tikslas buvo pademonstruoti novatorišką tarpdisciplininio bendradarbiavimo galią. Pasitelkus „dizaino mąstymo“ metodą bei tam tikrą „medžiagų apykaitos procesų“ formą, pramoninėms atliekoms suteikiamas žaliavos statusas ir vertė. Parodoje demonstruojami šio bendradarbiavimo sukurti konceptai bei tyrinėjami galimi panaudojimo būdai. 

Abi parodos veiks iki 2023 m. balandžio 30 d. 

Kovo 31 d. 20.30 val. Vilniuje, džiazo klube „Jazz Cellar 11“ (Aušros Vartų g. 11), – džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas švenčia savo 40-metį.

Koncerte dalyvauja Amit Friedman (saksofonas, Izraelis), Dmitrij Golovanov (klavišiniai), Yasser Morejon Pino (kontrabosas, Kuba), Domantas Razmus (mušamieji).

Aktyvus Lietuvos džiazo scenos dalyvis D. Golovanovas 2022 m. pelnė prestižinį Birštono džiazo festivalio „Grand Prix“, kiek vėliau buvo išrinktas Lietuvos džiazo federacijos prezidentu. Jo diskografijoje – daugiau nei 15 albumų, tarp kurių 3 soliniai. 

Amit Friedman – vienas žinomiausių Izraelio saksofonistų, jo debiutinis albumas „Sunrise“ įtrauktas į geriausių dešimtmečio Izraelio džiazo albumų sąrašą („Columbus Magazine“). 

Yasser Morejon Pino – Havanoje gimęs kontrabosistas, groja su begale skirtingų atlikėjų įvairiuose projektuose, kurių stilistinis diapazonas itin platus, nuo džiazo iki Lotynų Amerikos muzikos, nuo flamenko iki afro jazz. Baigęs studijas Havanoje, mokėsi Danijoje, pas vieną geriausių bosistų pasaulyje laikomą Nielsą Pederseną.

Domantas Razmus yra „Tamsta DrumDay“ ir „Vilnius Jazz Young Power“ konkursų laureatas. 

Balandžio 1 d. Vilniui, Lietuvai ir visam pasauliui draugiška Užupio Respublika švęs 25-ąsias Nepriklausomybės metines. 

Kaip ir kasmet, ant visų Užupio tiltų nuo 11 val. veiks muitinės punktai, ir tai – ne balandžio 1-osios, melagių dienos, pokštas, o Užupio Nepriklausomybės dienos renginių pradžia.

Romas Lileikis, Užupio Respublikos prezidentas, kino režisierius, poetas ir filosofas, sako, jog visus tuos metus, „kiek gyvuoja Užupio Respublika ir jos idėja, mokėmės būti ne protingi, ne turtingi, ne laimingi – mokėmės būti drauge“.

Šventinė renginių programa „Facebook“ paskyroje.

Nuo balandžio 2 d. Vilniuje, kino centre „Skalvija“, pirmąkart Lietuvoje bus rodoma prancūzų kino klasika tapusi G. Pereco romano ekranizacija „Žmogus, kuris miega“ („Un homme qui dort“, 1974).

Tai režisūrinis Bernardo Queysanne’o (g. 1944) debiutas, pasirodęs, kai buvo sukurti svarbiausi prancūzų Naujosios bangos filmai – Jeano Eusteche’o „Mama ir kekšė“ (1973), Margueritte Duras filmai ir kiti. Filmo scenarijų Queysanne’as rašė drauge su romano autoriumi G. Perecu, bendras judviejų darbas buvo apdovanotas prestižiniu Jeano Vigo apdovanojimu. 

„Prancūzų rašytojo G. Pereco romanas „Žmogus, kuris miega“ (į lietuvių k. vertė Aušra Pokvietytė) buvo parašytas 1967 m., bet atrodo gniuždančiai artimas šiandienai: kaip dažnai jaučiamės nebepakeliantys kasdienybės tempo ir svyruojantys ties apatijos riba? Neatsitiktinai ir pati knyga yra parašyta antruoju asmeniu, kad nesudvejotume – šis tekstas yra apie mus. Išradingai sukonstruotoje romano ekranizacijoje, kurią sukūrė B. Queysanne’as ir G. Perecas, knygos tekstas tampa užkadriniu balsu, kuris lydi protagonistą, bandantį rasti būdą gyventi modernioje beprasmybėje ir didmiesčio vienatvėje“, – sako Monika Gimbutaitė, romaną neseniai išleidusios leidyklos „Lapas“ vadovė ir kino kritikė.

Balandžio 2-ąją, Pasaulinę autizmo supratimo dieną, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pakvies į specialiuosius seansus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Tauragėje ir Gargžduose šiltai ir šviesiai paminėti autizmo temą. 

Kanų kino festivalio konkursinėje programoje pristatytas ir Europos žiūrovų širdis pavergęs Izraelio režisieriaus Niro Bergmano filmas „Štai ir mes“ keletui dienų sugrįžta į kino teatrus, įsimintinais mylinčio tėvo ir sūnaus portretais atskleisdamas netikėtą ir viltingą žvilgsnį į gyvenimą su kitokiu žmogumi bei autizmo spektro sutrikimu.

Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2), atidaryta ukrainietiškų margučių atvaizdų paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“. 

Parodoje rodomi margučių piešiniai iš buvusių Ukrainos gubernijų: Kyjivo, Podolės, Voluinės, Chersono ir Galicijos.

XIX a. pabaigoje margučius popieriuje atvaizdavo Tadas Daugirdas – dailininkas archeologas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas. Gimė jis buvusioje Naugardo gubernijoje, Torbino gyvenvietėje. Nuo ketverių metų augo Plemborgo dvare (dabar – Daugirdų kaimas Ariogalos apylinkėse), bajorų šeimoje. Vaikas buvo leidžiamas į mokslus keliose srityse – mokėsi Rygoje, Vilniuje, vėliau išvyko studijuoti menų į Sankt Peterburgą ir Miuncheną. 1877 m. atidarė savo studiją Varšuvoje. Šiltuoju metų laiku vykdė archeologinius kasinėjimus Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos vietovėse. T. Daugirdas ne tik kaupė margučių kolekciją, bet ir pats darė jų piešinius, kūrė raštus. Domėjosi tautodaile, o ją pasitelkęs žadino tautinį atgimimą.