VŽ lentynoje – naujos knygos

Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys

Costantin D‘Orazio, iš italų k. išvertė Asta Žūkaitė, išleido „Tyto alba“, 2023 m. 

Žudikas, beprotis, revoliucingas genijus – apie vieną įspūdingiausių ir kontroversiškiausių ankstyvojo baroko italų tapytojų Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571–1610) sklando daugybė gandų ir tikrais faktais paremtų pasakojimų. Jo gyvenimo istorija iki šių dienų kelia daugybę klausimų, o paveikslai žavi meno mylėtojus. 

Italų meno istorikas ir kritikas C. D‘Orazio knygoje apžvelgia žymiausius Caravaggio darbus ir įtraukiančiai, lengvai pasakoja su jais susijusias istorijas. 

Ugninga prigimtis, polinkis į linksmybes, besaikį išlaidavimą ir provokatyvus elgesys ne kartą privertė Caravaggio keisti gyvenamąją vietą ir sprukti nuo teisėsaugos. Vis dėlto tapytojo šėlas buvo ir pagrindinė jo kūrybos novatoriškumo priežastis. 

Knygos autorius aiškinasi, kas iš tikrųjų buvo šis Europos meno pasaulį pakeitęs maištingasis genijus. 

2084

Unė Kaunaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023 m. 

Jaunosios kartos rašytoja, psichologė ir antropologė, studijavusi Jungtinėje Karalystėje, švietimo ekspertė U. Kaunaitė, „Metų knygos rinkimų“ nominantė (romanas „Sudie, rytojau“ paauglių kategorijoje), romane „2084“ kuria, regis, tolimą pasaulį, tačiau kartu jis atrodo ir baugiai artimas. 

Aklam reiktų būti, kad paėmęs knygą į rankas nesusietum jos su Orwellu – Jurgio Griškevičiaus sukurtas viršelis beveik identiškas naujausiam „1984“ leidimui. Viename iš interviu paklausta, ar jos romanas „2084“ yra Orwello romano „1984“ parafrazė, autorė pripažino, kad pastarasis „tampa tam tikru atspirties tašku, tekste šis kūrinys kartais išnyra – nebūtinai taip, kaip tikėtumeisi. Nedrįsčiau to vadinti parafraze ir net specialiai vengiau brėžti per daug sąsajų tekste, tačiau neabejoju, kad tam tikras paraleles skaitytojai ras. O viršelis, matyt, yra sutapimas, kurių kūryboje pasitaiko ne taip retai. Bet labai malonus.“ 

U. Kaunaitės romano tikrovė virtuali, pagrindinis veikėjas psichologas Kajus joje dirba ir pramogauja, kaip ir kiti šios „visatos“ gyventojai – virtualiame pasaulyje mezgami santykiai, diskutuojama, žaidžiama ir keliaujama. 

Pasak autorės, ir jos pačios (taigi, ir mūsų visų) gyvenimuose virtualybės apstu – intensyviai diskutuojama apie „ChatGPT“ ir kitus, pastaruoju metu išpopuliarėjusius dirbtinio intelekto įrankius. 

„Jie stebina, domina, gali būti ir yra labai naudingi darbams, tačiau diskusijose visada kyla ir nerimastingi klausimai – ar dar reikės vienų ar kitų sričių specialybių ir panašiai. Prieš dvejus, pusantrų metų, kai intensyviai rašiau romaną, tose diskusijose viriau pati, tad dabar labai įdomu matyti atsikartojančius naratyvus. Knyga visų pirma ir yra kvietimas diskutuoti – ne neigti ir atmesti, nes nuo to į mus besiveržianti nauja realybė nedings, o svarstyti“, – teigia U. Kaunaitė.

Kodėl zebrai neserga opalige

Robertas M. Sapolsky, iš anglų kalbos išvertė Matas Geležauskas, išleido „Kitos knygos“, 2023 m. 

Amerikiečių neuromokslininkas R. M. Sapolsky mūsų skaitytojams jau pažįstamas dėl savo fundamentalios knygos „Elgesys“ („Kitos knygos“), kurioje aiškinama, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. 

Antroje į lietuvių kalbą išverstoje knygoje R. M. Sapolsky apibrėžia streso sąvoką ir paaiškina, kaip hormonai ir smegenų dalys reaguoja į stresą. Jis susitelkia į sąsajas tarp streso ir padidėjusios rizikos susirgti viena ar kita liga: aptaria, kaip stresas veikia mūsų kraujotakos ir energijos kaupimo sistemas, augimą, dauginimąsi, imunitetą. Pagaliau – kokią įtaką žmogaus senėjimui gali turėti per visą gyvenimą patirto streso kiekis. 

„Faktų, aiškinimų ir įžvalgų gausa leistų knygą pavadinti „Populiariąja streso enciklopedija“. Autorius glaustai atskleidžia streso svarbą įveikiant kasdienius sunkumus. Žvilgtelkite į knygos turinį – ji aprėpia kone visus mūsų asmeninio ir visuomeninio gyvenimo aspektus. Na, ir atsako į knygos pavadinime keliamą klausimą: kodėl perteklinis stresas žmogui sukelia opaligę (ir kitus negalavimus), o zebrui – ne“, – apie knygą atsiliepia dr. Albinas Bagdonas, Vilniaus universiteto profesorius. 

Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę

Sondra Rankelienė, Aušra Rinkūnaitė, Mindaugas Marazas, Brigita Zorkienė, Paulius Bagočiūnas, išleido Vilniaus universiteto leidykla, 2022 m. 

Dovana mėgstantiems istoriją – autorių kolektyvo knyga apie žymųjį XVII a. pradžios Europos karvedį, LDK didįjį etmoną, vadovavusį ne vienam garsiam mūšiui, tačiau didžiausią pripažinimą gavusį ir išgarsėjusį už pergalę Kircholmo mūšyje, Livonijoje. 

Turėdamas tris kartus mažesnes pajėgas čia jis nugalėjo Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę. Šio mūšio laimėjimas atnešė neįtikėtiną šlovę – J. K. Chodkevičių sveikino Europos galingieji: nuo popiežiaus Pauliaus V, Anglijos karaliaus Jokūbo I, iki Persijos šacho Abaso I Didžiojo, o mūšio garbei Flandrijoje net buvo audžiami šilkiniai gobelenai. 

Knyga – ne vien apie šlovingąjį mūšį, bet ir LDK didžiojo etmono gyvenimą, karinę ir visuomeninę veiklą, jo šeimos ir to meto gyvenamąją aplinką. Leidinyje pateikiama XVI–XX a. dokumentų, susijusių su J. K. Chodkevičiumi ir saugomų VU bibliotekoje, duomenų iš anksčiau nepublikuotų istorinių šaltinių vertimų.

Kovo 29 d. 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyks knygos pristatymas, dalyvaus VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, prof. Alfredas Bumblauskas, knygos autoriai.