2022-09-28 22:05

Vilniaus 700-mečiui – keturi dokumentiniai filmai

„XIX amžiaus fotografo palikimas“, kadras iš filmo.
„XIX amžiaus fotografo palikimas“, kadras iš filmo.
Keturi lietuvių režisierių sukurti dokumentiniai filmai, skirti artėjančiam sostinės 700 metų jubiliejui paminėti, atskleis skirtingus Vilniaus istorinius momentus ir asmenybes, prisidėjusias prie šiandieninio miesto veido kūrimo.

2023 m. sausio 25-ąją sukaks 700 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas lotyniškai parašytame ir 1323 m. sausio 25-ąja datuotame laiške Europos miestams pirmą kartą paminėjo Vilniaus vardą ir kvietė atvykti ir apsigyventi Lietuvoje krikščionis pirklius, karius, amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno. 

Pasak ?Ingos Romanovskienės, jubiliejaus šventės programą „Vilnius 700“ kuruojančios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės, „kuriama kino programa apie sostinę fiksuos tai, ką norime palikti ateičiai“.  

„Vilniaus pokeris“

Ričardo Gavelio (1950–2002) romanas „Vilniaus pokeris“ pirmąsyk buvo išleistas 1989-aisiais, Lietuvai dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje. Romanas drąsiai ir atvirai tyrinėjo skaudžius Lietuvos istorijos bei lietuviškos dvasios dalykus, autentiški įvykiai jame pinasi su neįtikimais, vietomis pasakojimas perauga į visišką fantasmagoriją, padiktuotą įaudrintos personažų psichikos. Tokiu rafinuotu būdu autorius vaizdavo Vilnių kaip ištisą pasaulį, Vilnius romane pasirodė kaip miestas vaiduoklis, miestas sapnas. 

Donato Ulvydo filme „Vilniaus pokeris“ personažu irgi tampa miestas. Kūrėjai veiksmą perkelia į šiandieną, tad filme persipins tarpukario, pokario, sovietmec?io ir šiu? dienu? Vilnius su savo dorybe?mis bei ydomis. 

„Vilniaus pokeris“. UAB „Ulvyds“ nuotr.
„Vilniaus pokeris“. UAB „Ulvyds“ nuotr. 

Beje, šiemet įvyks „Vilniaus pokerio“ filmui sukurto avangardinio džiazo takelio koncertas, o jo klausytojai galės tapti filmo dalimi – koncertas bus filmuojamas. Norintieji patekti į ekranus (tiksliau – filmo kadrus), kviečiami sekti informaciją www.700vilnius.lt

„Kartą Vilniuje“

Netrukus, spalio pradžioje, startuos kino platforma „Kartą Vilniuje“, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalintis savo užfiksuotomis akimirkomis sostinėje. Ateinančiais metais mobiliojoje aplikacijoje bus galima susikurti unikalų asmeninį trumpametražį filmą apie Vilnių iš projekto metu surinktos medžiagos ir dalyvauti geriausio filmo rinkimuose, o 2023 m. pabaigoje bus pristatytas ilgo metro filmas „Once in a city called Vilnius“, jį kurs penki profesionalūs režisieriai.

„Kartą Vilniuje“. Nuotraukoje – menų fabrikas „Loftas“.
„Kartą Vilniuje“. Nuotraukoje – menų fabrikas „Loftas“. 

Skelbiama, jog filmui bus atrinkta 700 vaizdų iš projekto metu žmonių pateiktos medžiagos, jis „akcentuos paprastas ir nuostabias smulkmenas, parodančias kiekvieno mūsų skirtingą požiūrį į miestą, vertinamus dalykus ir vizijas“. Filmą bus galima pamatyti kino teatruose, vėliau – ir viešai prieinamoje interneto platformoje.

„XIX a. fotografo palikimas“

Televizijos režisierius Mindaugas Meškauskas, pats besidomintis senosiomis fotografijos technologijoms, filme „XIX a. fotografo palikimas“ tyrinėja svarbiausio XIX a. Vilniaus metraštininko, fotografo Juzefo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) gyvenimą ir kūrybą.

Į Vilnių J. Čechavičius atvyko 1865-ųjų pavasarį. Maždaug po metų gavo generalgubernatoriaus leidimą čia steigti ateljė ir fotografuoti ne tik Vilnių, bet ir visame Šiaurės Vakarų krašte daryti žemės ūkio bei pramonės objektų nuotraukas.

1868 m. gavęs miesto Dūmos leidimą, Botanikos sode išsinuomotame žemės sklype J. Čechavičius pasistatė medinį namą ir įkūrė jame fotografijos ateljė. Jis buvo vienintelis to laikotarpio fotografas, fotografuojantis Vilnių – gatves, vietovaizdžius, apylinkes, ir kai pagalvoji – beveik tik iš jo darytų nuotraukų dabar žinome, kaip tuomet atrodė miestas.

„XIX a. fotografo palikimas“. „ERA film“ nuotr.
„XIX a. fotografo palikimas“. „ERA film“ nuotr. 

Gausiu nuotraukų archyvu, kompiuterinės grafikos rekonstruotais vaizdais ir vaidybiniais intarpais paremtas pasakojimas sugrąžina žiūrovus prie fotografijos šaknų, supažindina su XIX a. fotografijos procesais, apibrėžia Lietuvos fotografijos istoriją pasauliniame kontekste.

J. Čechavičių filme „XIX a.fotografo palikimas“ suvaidino aktorius Rimantas Bagdzevičius. 

Filmo premjera rugsėjį įvyko Lietuvoje, o Varšuvos Istorijų namų salėje jis buvo pristatytas Lenkijos žiūrovams. Artimiausiu metu jis bus rodomas Lietuvos kino teatruose. 

„700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“

Septynių dalių atkuriamosios dokumentikos filmą „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“ jo režisierius Andrius Lygnugaris kūrė sykiu su žinomu istoriku Alfredu Bumblausku – profesorius yra filmo pasakotojas ir scenarijaus bendraautoris, išbandė jis ir aktoriaus duoną: suvaidino vieną iš personažų atkuriamosiose vaidybinėse scenose. 

Filmuojant „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“. Vilniaus kino biuro nuotr.
Filmuojant „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. A. Bumblausku“. Vilniaus kino biuro nuotr. 

Kiekviena iš filmo dalių skirta kiekvienam Vilniaus šimtmečiui. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Didelis iššūkis keliauti per 700 metų Vilniaus istoriją ir bandyti ją išnarplioti. Visada fantastiška dirbti su profesoriumi A. Bumblausku, kuris kaip kelrodė žvaigždė veda visą komandą, o mūsų sugalvota idėja keliauti po istorijos pasaulį kartu su vaikais atveria daug režisūrinių galimybių kurti patrauklų vaizdinį. Esu įsitikinęs, kad filmas bus patrauklus ir tiems, kurie istoriją žino kaip savo penkis pirštus, ir tiems, kurie mažiau ja domisi“, – sako filmo režisierius. 

Planuojama, kad filmas bus rodomas per televiziją ir platinamas šalies mokyklose.

52795
130817
52791