VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Liepos 14 d. Kaune prasidėjo Istorijų festivalis, šių metų renginio šūkis „Kelionė namo“. 

Ketvirtus metus „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamas festivalis šiemet kviečia grįžti į tikrus ir simbolinius namus. Į Kauną su parodomis, koncertais ir spektakliais grįžta ne vienas litvakų menininkas iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir kitų valstybių. Festivalio istorijos padės geriau pažinti ne tik savo miestą, bet ir suprasti, kas mes ir iš kur mes atėjome.

Šiemet festivalis truks daugiau nei 4 mėnesius – nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos. Liepą jis pradedamas neatsitiktinai – būtent šį mėnesį buvo likviduotas Kauno getas. Simboliškai renginių programą pradės žydiškajai atminčiai skirti renginiai. 

Liepos 15 d. Lauko terasoje festivalis pristatys tris miesto istorijas pasakojančią unikalią garsinės realybės mobiliąją aplikaciją „Kosmos app“. Ramybės parko, IX forto ir mokslininkų Minkovskių istorijas kūrėjai pasakoja jungdami istoriją ir poeziją, dokumentiką ir fikciją. Projektą pristatys jo kūrėjai Žilvinas Vingelis, Mykolas Natalevičius, Andrius Šiurys bei Domas Raibys. 

Liepos 16 d. Kauno geto likvidavimo tragediją primins Kauno muzikinio teatro projektas, kurio metu gyva žmonių eisena simboliškai pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, o simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).

Visa festivalio programa skelbiama čia. 

Liepos 15 d. 21 val. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme, – festivalio „Midsummer Vilnius“ hipnotinis nebylaus kino projektas „Tarsi Vilnius“. 

Premjerinis kūrinys, unikalus Vilniaus audiovizualinis portretas, sujungs Eitvydo Doškaus kinematografiją, Pauliaus Kilbausko bei Vyginto Kisevičiaus garso kompozicijas, choro „Bel Canto“ ir Lietuvos kamerinio orkestro gyvai atliekamą muziką bei dokumentinius kino kadrus.

Koncertą diriguos maestro Modestas Pitrėnas. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad šio projekto publika patirs „Immersive sound“ garso technologiją. 

Iki liepos 22 d. vyksiančio festivalio programa skelbiama čia. 

Liepos 14–17 d. Anykščiuose vyksta alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“, vadinamas ekstremalaus rokenrolo kurortu. 

Keturiose jo scenose skamba įvairiausia muzika – nuo juodojo metalo iki psichodelinio roko, nuo spalvingo synthwave iki tamsaus disko.

Pasak festivalio rengėjų, jo ašis, Vakarų scena, išlaiko savo sielą – ji  ekstremali ir sunki. Joje gros kruvinieji Norvegijos juoduliai „Mayhem“, Graikijos antikristai „Rotting Christ“, Jungtinės Karalystės pasididžiavimas „Bury Tomorrow“, su naujo albumo premjera iš Belgijos į Anykščius atvyko „Evil Invaders“ – naujos kartos thrash / speed vėliavnešiai Europoje. 

Muzikinę festivalio dalį papildys įvairiapusė meninė programa ir įtraukiančios veiklos – lauko ir stalo žaidimai, futbolo čempionatas, naktiniai blogų filmų seansai ir t. t. Anykščių miesto bibliotekoje „Devilstone“ atidaryta paroda „The Kids are all Wild“, joje – 40 Lino Vaitonio fotografijų, sukurtų „Devilstone“ per 6 metus. 

Festivalio programa čia. 

Kauno rajone, Zapyškyje, Nemune plūduriuojančioje kultūros ir meno erdvėje „Nemuno7“, atidaryta antroji parodų ciklo „Takūs kūnai“ dalis „Sraunios būsenos“.

Buvusiame laive-žemkasėje šįsyk pristatomi Gailės Cijūnaitytės ir Henriko Gulbino kūriniai. Pasak parodų ciklo „Takūs kūnai“ kuratoriaus Valentino Klimašausko, šiuos dviejų skirtingų kartų menininkus vienija savybė panardinti žiūrovus į ypatingos kokybės terapines garso, virtualias ir vaizdo aplinkas. 

Henrikas Gulbinas – videomenininkas, dokumentiniu? filmu? kūrėjas, melomanas, vienas lietuviu? videomeno pradininku?. Gailė Cijūnaitytė, VDA baigusi animacijos studijas, savo kūryboje eksperimentuoja ir gilinasi į virtualią realybę. Šią ji mato ne tik kaip technologiją, bet ir kaip reiškinį, atnešusį daug painiavos, o kartu ir įkvėpimo naujiems percepcijų bei tarpusavio santykių klausimams. 

„Nemuno7“ denyje galima apžiūrėti ir šiai erdvei sukurtus 10-ies Lietuvos menininkų kūrinius vandens tema bei 46 augalus pionierius. 

„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Paroda veiks iki liepos 31 d. 

Nidoje į pabaigą eina Thomo Manno festivalis. 

Liepos 15 d. 16 val. Th. Manno name-muziejuje – Žodžio programos diskusija „Kur geros tvoros, ten geri kaimynai?“, joje dalyvaus istorikas prof. Vygantas Vareikis, moderuos Laurynas Katkus. 

Penktadienio vakarą, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, – koncertas „Puslapis iš Hermano Blode's viešbučio istorijos. Karaliaučiaus styginių kvartetas“. B. Bartoko ir L. van Beethoveno kūrinius atliks Kauno kvartetas. 

Likusi festivalio programa skelbiama čia. 

Liepos 15 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), atidaromos dvi vasaros parodos – „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ bei „Erdviškumai“. 

Abi jos kviečia pagauti laisvalaikio vaizdų bangą ir pasimatuoti erdvės mastelį. „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ ir „Erdviškumai“ vasarotojams pristatys istorinius dailės kūrinius ir naujas šiuolaikinio meno instaliacijas. 

Daugiau nei 100 kūrėjų darbai ir archyvinė medžiaga parodoje „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ leidžia stebėti, kaip per pastarąjį šimtmetį mūsų krašte mainėsi būdai palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, kokios veiklos išliko nepakitusios, kurie motyvai, nepaisant politinių ir ideologinių virsmų, nesiliovė dominę meninink(i)ų. Greta jau pažįstamų ar rečiau matomų kūrinių iš muziejų ir privačių kolekcijų lankytojai ras ir specialiai parodai sukurtų šiuolaikinio meno kūrinių. 

Antroji paroda, „Erdviškumai“, – tai pirmasis NDG lauko ekspozicijų serijos „Mažoji architektūra“ renginys, skirtas architektūrinės raiškos plėtotei. Menotyrininko Giedriaus Gulbino ir architekto Mindaugo Reklaičio inicijuotas projektas ragina tiek pačius architektus, tiek visuomenę įdėmiau pažvelgti į architektūrą, jos vidinę dinamiką, tikslus bei reikšmę visuomenei ir kultūrai.

Pirmoji serijos paroda įgyvendinta bendradarbiaujant su Gintaru Kuginiu, vienu iš NDG pastato rekonstrukcijos ir Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje „EXPO-2000“ autorių, bei Gabriele ir Antanu Šarkauskais („ŠA atelier“) – pastatus, interjerus ir viešąsias erdves projektuojančiais, edukacines-kūrybines dirbtuves vaikams organizuojančiais architektais. 

Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaryta Viginto Stankaus (1962–2018) tapybos ir objektų paroda „Gentis“.  

Šioje parodoje, surengtoje dalininko šeimos iniciatyva, pristatomas jo kūrybos etapas, labiausiai atspindintis menininko pasaulėjautą.

Žemė, akmuo, popierius, smėlis, medis, drobė, pelenai – medžiagos, kuriomis Vigintas Stankus kūrė savo tapybos, koliažų, totemų ir skulptūros darbus. 

Sakralizuodamas kūrybos momentą, jis eksperimentavo su grynosiomis medžiagomis, taip savo kūriniams suteikdamas tam tikros mistinės, ritualinės, pagoniškos dvasios, priartėdamas prie savo ištakų, žemės.

Gentis – visuose Viginto Stankaus kūrybos etapuose vyraujantis leitmotyvas. Ikonografija, lydėjusi Stankų nuo pat ankstyvųjų kūrybos metų, turi istoriją, tarytum iš kitų pasaulių atklystančius motyvus, tradicijas ir tęstinumą. Menininko kūrybą stipriai paveikė dėmesys aplinkai, detalėms ir simboliams, saviraiškos būdų analizė ir tyrinėjimas. 

Parodos kuratorė Julija Dailidėnaitė-Palmeirao. Paroda „Gentis“ veiks iki rugpjūčio 4 dienos. 

VŽ primygtinai primena apie Vilniuje, Istorijų namuose, veikiančią parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. 

Parodoje pristatomi, neperdedant, – du didelius atradimai – iki šiol nežinotas tarpukario fotografas ir jo nufotografuoti nefasadinio Kauno vaizdai.

„Žmogaus slėpinio“ Antano Ingelevičiaus (1892–1947) palikimą sudaro 837 stiklo ir celiulioido negatyvai. Lig šiol nežinoma, kokiomis aplinkybėmis 1948–1950 m. jie pateko į Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklą, ir tik visai nesenai buvo iškelti į dienos šviesą. 

Pasak muziejininkų, A. Ingelevičiaus kaip kūrėjas augo ir skleidėsi tarpukario Kaune. Jo nuotraukose vyrauja kelios pagrindinės temos: XX a. 3–4 dešimtmečio pradžios Kaunas ir niekur nematyta medinė miesto architektūra, teatras „Vilkolakis“, kultūros veikėjai, bohemos gyvenimas, artimieji, draugai.

Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a), veikia archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“. 

Greta originalių iki mūsų dienų išlikusių gintaro dirbinių, pagamintų akmens amžiaus žmogaus, joje eksponuojami šiandien metalo plastikos menininkės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės per pastaruosius trejus metus sukurti gintaro dirbiniai. Didžioji jų dalis buvo įkvėpti Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomų gintaro eksponatų ir viešai rodomi pirmą kartą. Atmosferą parodoje kuria dizainerio Martyno Gintalo videoprojekcija.

Palangoje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje, veikia garsaus prancūzų menininko P. Huyghe?o vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“ („De-Extinction“).

LNDM Palangos gintaro muziejus yra svarbiausias gintarui, jo istorijai ir iš jo gaminamiems artefaktams skirtas muziejus Baltijos regione. Muziejaus kolekciją sudaro daugiau negu 30.000 gintaro eksponatų, iš kurių apie 15.000 yra su šiandien jau išnykusių vabzdžių, vorų ar augalų inkliuzais.

Didžiąją Palangos gintaro muziejaus dalį sudaro nuolatinė ekspozicija ir tik dešinėje pastato pusėje esanti koplyčia skirta keičiamoms parodoms, joje pristatomi šiuolaikinio meno projektai. Vienas jų – pasauliniu mastu pripažinto prancūzų menininko P. Huyghe?o vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“. Darbas, kurio dėmesio centre – gintaras ir prieš milijonus metų jame įstrigę vabzdžiai, tiesiogiai susijęs su muziejuje saugomais eksponatais.

„Atkūrimas“ yra didelio formato vaizdo instaliacija, kurioje, pasitelkiant makroskopines ir mikroskopines automatiškai valdomas judančias kameras, užfiksuotas gintaro gabalėlis su prieš milijonus metų jame įstrigusiais besiporuojančių šiandien jau išnykusių vabzdžių inkliuzais. 

Paroda veiks iki rugpjūčio 14 d.