Vilniuje atidarytas dar vienas naujas muziejus – Istorijų namai

Naujas LNM padalinys „Istorijų namai“. S. Samsono / LNM nuotr.

Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) atidarė naują padalinį – Istorijų namus. Po 10 metų trukusios restauracijos buvusios caro laikų kareivinės T. Kosčiuškos g. 3 visuomenei prisistato su dviem parodomis – „Ką slepia sarkofagas?“ ir fotomenininko Arūno Baltėno fotografijomis „Darbai ir gyvenimai“.

Dr. Rūta Kačkutė, LNM direktorė, atidarydama naująjį muziejaus padalinį sakė, jog Istorijų namuose lankytojai kviečiami pažinti istoriją visapusiškai – per įvairias mokslininkų hipotezes ir skirtingus požiūrius.

Sulig Istorijų namais LNM įgijo modernias, šiuolaikinius muziejininkystės reikalavimus atitinkančias erdves, kur galės rengti rimtas tarptautines parodas, nes eksponatų saugojimui ir mikroklimatui keliami labai dideli reikalavimai – visi LNM pastatai yra paveldo objektai, statyti visai kitai paskirčiai ir vėliau pritaikyti muziejų veiklai.

Be to, Istorijų namai bus bene vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, parodysiantis lankytojams savo saugyklų turinį, dalis jo bus eksponuojama cokoliniame aukšte įrengtose saugyklose, kur į stelažus sustos dievukai, skrynios, verpstės, žemės ūkio ir buities įrankiai, namų apyvokos reikmenys ir t. t., čia pat įrengtos ir darbo vietos tyrėjams.

Ką slepia sarkofagai

„Inauguracinė“ Istorijų namų paroda pristato visas Lietuvos muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus, beveik 200 pastarųjų metų senovės Egipto mumijų lietuviškuosius (ir ne tik) tyrinėjimus, pagaliau, – sampratos apie tyrimus ir jų rezultatus pokyčio nuo kolekcionavimo idėjos XIX a., pirmųjų mokslinių ekspedicijų XX a. iki dabartinių technologinių galimybių.

Iš parodos „Ką slepia sarkofagas“. S. Samsono / LNM nuotr.

„Senovės Egipto mumijos čia eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Eksponatai supažindina su senovės egiptiečių pastangomis nugalėti mirtį, pomirtinio pasaulio vaizdiniais, magiškomis įkapėmis, mumifikavimo paslaptimis, senovės Egipto dievais, hieroglifų rašto pavyzdžiais“, – sako Vita Blažiūnienė, viena iš parodos kuratorių. Parodoje pristatomos ir mumijų klastotės, primenančios XIX a. kilusį didžiulį susidomėjimą mumijomis ir su jomis susijusių suvenyrų paklausą.

Vaikus parodoje lydės knygų iliustratorės Aušros Kiudulaitės sukurtas krokodiliukas, pasirodantis ant specialiai vaikams skirtų eksponatų etikečių.

Lietuvos archyvas

Antrajame aukšte – fotomenininko Arūno Baltėno fotografijų paroda „Darbai ir gyvenimai“. Joje eksponuojama per 100 darbų iš kelių ciklų, kuriuos A. Baltėnas kūrė 5-erius metus.

Fotomenininkas Arūnas Baltėnas. S. Samsono / LNM nuotr.

Nuotraukose įamžinti dirbantys, kuriantys ir neįprastai laisvalaikį leidžiantys Lietuvos žmonės bei po 1990-ųjų svetur išvykę tautiečiai, jau įsitvirtinę Niujorke, Paryžiuje, Berlyne.

Pasak fotografo, visas jo kurtas fotografijų ciklas – „tai veiklios Lietuvos portretas ir savotiškas archyvas ateities kartoms“: „Archyvo bazę jau sukūriau, tačiau nė viena iš serijų nėra baigta. Apskritai, visi vaizdai yra skirti netgi ne mums, ne mūsų dienų žiūrovui, bet ateities kartoms, kurios – norisi tikėti – turės progos pamatyti šiuos darbus. Šiandien mano užfiksuotus žmones matome savo kasdienybėje, jie gyvena šalia mūsų, tarp mūsų, bet ateityje mes visi būsim praeitis. Tad mano paroda – tai šiandienos šalies portretas, užkonservuotas ateičiai“.

Daugiau apie muziejų – atnaujintoje interneto svetainėje arba socialiniame tinkle.