Knygos, kurias verta. Olgos Tokarczuk laikas ir praamžiai

Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk. Thilo Schmuelgen („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Telefone saugau iš pirmo žvilgsnio paprastą nuotrauką – dailus art deco stiliaus žalsvo porceliano auksuotais pakraštėliais kavos puodelis, iš kurio vos gurkštelta. Nuotrauka būtų eilinė, jei ne jos laikas ir vieta: 2019 10 10, 13:13, ulica Mokotowska, Varšuvos centras.

Būtent tą kavos akimirką, nervingai tikrindama Nobelio premijos puslapį, sužinojau, kad lenkų rašytoja Olga Tokarczuk gavo 2018 metų literatūrinę premiją „už pasakojamąją vaizduotę, kuri su enciklopedine aistra pateikia ribų peržengimą kaip gyvenimo formą“.

Lūkesčių, kad Tokarczuk gali laimėti Nobelį buvo, juos paakino ir romano „Bėgūnai“ angliškasis vertimas „Flights“, 2018 metais apdovanotas vadinamuoju vertimo „Bookeriu“. Nobelio komisijos sprendimas daugelį džiugino dėl dabartinės lenkų valdžios itin nemėgstamos, nes kritiškos jai, rašytojos kūrybos pasaulinio įvertinimo, o aš patyliukais vyliausi, kad prestižiškiausias apdovanojimas paskatins Lietuvos leidėjus perleisti pirmąją lietuvišką Tokarczuk knygą – 2000-aisias į lietuvių kalbą išverstą romaną „Praamžiai ir kiti laikai“. Baigiantis 2021-ųjų sausiui tai nutiko – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido antrąjį visų Tokarczuk knygų vertėjo Vyturio Jaručio naujai peržiūrėtą romano leidimą.