Savaitgalio išvykai – Šaltojo karo patirtys

„Keliauk Lietuvoje“ užsakymu šiemet atlikta studija parodė, kad lankytojų srautai į Šaltojo karo laikmečio objektus augo. Pernai populiariausi Šaltojo karo objektai Lietuvoje – Vilniaus televizijos bokštas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Grūto parkas, Vytauto Didžiojo karo muziejus – sulaukė daugiau nei 320.000 lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

„Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 7-iems iš 10-ies lietuvių panašūs objektai yra įdomūs. Patraukliausios turistams yra mažiau prieinamos vietos, slaptųjų tarnybų palikimas bei to laikmečio maisto ir gėrimų degustacijos, tad agentūra vardija populiariausius Šaltojo karo objektus Lietuvoje.

Atominė slėptuvė Vilniuje

Gelžbetoninėje slėptuvėje po žeme – tik su prožektoriumi ir audiogidu. Neseniai turistams atvertame buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ bunkeryje Vilniaus Naujamiesčio rajone siūlomos ir ekskursijos su gidu, ir privatūs apsilankymai. Nuo išorinio pasaulio izoliuotoje slėptuvėje galima apžiūrėti oro filtravimo aparatą, išlikusias medicinos priemones, suneštas knygas.

Šaltojo karo metais Vilniaus požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių (bunkerių), skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir panašių grėsmių. Subyrėjus SSRS, didžioji dauguma Vilniaus slėptuvių buvo parduotos, perdarytos, nugriautos, bet dalis dar egzistuoja. 

Buvusioje raketų bazėje

Žvilgsnis į 30 m gylio kovinės raketos šachtą ir „branduolinio mygtuko“ spustelėjimas imituojant sprogimą – visa tai Plokštinės miške, slaptame Sovietų Sąjungos balistinių raketų požeminiame paleidimo komplekse, kuriame šiuo metu įrengta Šaltojo karo ekspozicija.

1962 m. užbaigtos požeminės termobranduolinių raketų paleidimo aikštelės statybos darbai truko 2 metus, o požemines šachtas kastuvais kasė 10.000 kareivių. Šaltojo karo metais čia buvo nuleistos keturios R-12 termobranduolinės raketos, amerikiečių dar vadintos SS-4. Iki 1978 m. veikusioje slaptoje karinėje bazėje raketos, kartu su šalia esančiomis antžeminėmis paleidimo aikštelėmis, sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje. Istorikų teigimu, su ja galėjo būti sunaikinti visa Europa.

Dabar buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija su ginkluotės pavyzdžiais, atkurtu bunkerio vado kabinetu, vedama interaktyvi edukacinė programa.

KGB šnipų muziejuje

Slapto įsilaužimo ir kratų, KGB telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įranga, nešiojamos slapto radijo ryšio priemonės, radijo siųstuvai ir imtuvai, ryšio blokatoriai, nuotolinio pasiklausymo įranga, pasiklausymo „blakės“, naktinio matymo įranga, slapti diktofonai ir užmaskuotos video kameros – tokia kolekcija yra atvira atominio bunkerio Kaune lankytojams.

Į pogrindžio spaustuvę

Beveik 140.000 patriotinių ir religinių leidinių atspausdinta pogrindžio spaustuvėje „ab“ 1980–1990 m. Tai – vienintelė tokio tipo slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Spaudos mašina dirbo požemyje po šiltnamiu. Spaustuvė „ab“ yra įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Dabar spaustuvėje įkurtas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.

Raketinė bazė prie Ukmergės

1958-1988 m. teritorija vidury miškų netoli Ukmergės buvo aptverta 2 m aukščio spygliuota tvora, apjuosta minų lauku ir stebima iš oro. Būtent čia buvo įsikūrusi Kopūstėlių raketinė bazė Nr.32158 su galingomis sovietų armijos raketomis – jos galėjo pasiekti taikinį, esantį už 3.000 km. Dabar apžvalginių ekskursijų su kariniu automobiliu metu galima pamatyti miško tebeslepiamus Šaltojo karo reliktus – angarus, raketų paleidimo aikšteles, bunkerius, kareivines. Teritorijoje taip pat organizuojamos edukacijos, stovyklos, aktyvios pramogos.

Po Kėdainius

Istorikas bei gidas Vaidas Banys veda 4 temines ekskursijas. Pažintinių pėsčiųjų žygių ir išvykų automobiliais metu nuošaliuose kariniuose statiniuose galima apžiūrėti „dembelių“ grafiti „galeriją“, iliustruojančią Kėdainiuose tarnavusių sovietinės kariuomenės kareivių geografiją, raketinės bazės miestelio liekanas bei požeminius angarus Josvainių miške.

Kėdainių mieste galima pamatyti net keletą buvusių sovietinių uždarų karinių ir civilinių miestelių teritorijų: karių „garnizoną“, karininkų šeimoms suprojektuotą miestelį („gorodoką“), karinės aviacijos transporto pulko įgulos ir personalo aptarnavimo uždarą kompleksą su lakūnų stadionu, eskadrilės štabu ir kitais statiniais.

Sovietiniai manevrai

Sovietiniu laikotarpiu prie Nemuno dažnai vykdavo įvairūs kariniai manevrai: per upę karinė technika būdavo perkeliama pontoniniais tiltais, lankose važinėdavo tankai, skraidydavo malūnsparniai. 1971 m. ties Jurbarku buvo įrengtas tarptautinis karinių pratybų poligonas.

Dabar čia organizuojama teminė ekskursija „Sovietų manevrai prie Nemuno. Jurbarkas – Smalininkai“. Turistai kviečiami apžiūrėti likusių karinių įrenginių, Smalininkų Senovinės technikos muziejuje sužinoti, kaip veikė įvairios karinio ryšio priemonės, išgirsti tų įvykių liudininko pasakojimą apie atominio karo imitaciją. Palankinės kaime (Šakių r.) galima užlipti ant piliakalnio, kuris buvo supiltas prieš 40 metų ir padengtas asfaltu, kad aukšto rango kariškiai galėtų stebėti mūšio lauką.

Čeburėkai ir spurgos

Kai kuriuose šalies miestuose tebeveikia maitinimo vietos, kurios, sakytum, įstrigo laike: legenda ne tik Kaune yra „Spurginė“, šašlykinė „Žaliukė“, valgykla Laisvės alėjoje prie Soboro. Sovietinis interjeras atkurtas Kauno bare „Godo“ bei kavinėje „Mėnulis Retro“.

Vilniuje galima paragauti nuo 1969 m. gaminamo sultinio su pyragėliais sriubos namuose „Sultiniai“, čeburekų „Čeburėkinėje“, išgerti arbatos 70-ųjų Vilniumi alsuojančioje kavinėje „Planeta“.