Armėnijos vyno pramonė: daug žadanti pradžia

Publikuota: 2019-03-31
Vyno ekspertas, „Vyno klubo“ bendraturtis, „Vyno žurnalo“ leidėjas

Armėnija – viena seniausių vyndarystės šalių pasaulyje, tačiau didieji pokyčiai jos vyno pramonėje vyksta dabar. Kai pastarąjį kartą čia lankiausi 2011-aisiais, vyrai restoranuose gėrė degtinę, gamintojai kalbėjo apie nuo sovietmečio čia daromą „konjaką“, o vyno kultūra tebuvo istorinio pasididžiavimo šaltinis. Dabar Jerevane neliko restorano ar baro, kurio pavadinime nebūtų žodžio „vynas“.

Daugelis tų restoranų turi įsirengę nemažus vyno rūsius, o salės užpildytos valgančių ir vietinį vyną gurkšnojančių vyrų ir moterų kompanijų, didelių šeimų ir verslo klientų. Per dešimtmetį vyno gamintojų skaičius patrigubėjo, o kokybė ir įvairovė ima stebinti. Pamažu ryškėja ir nacionalinės vyndarystės stilius, tampa aišku, kurių vynuogių vynas bus daromas ateityje.

Amaronės stilius

Armėnai gali pasigirti daugiau nei 400 vietinių vynuogių veislių. Viena jų, auginama Ararato lygumoje, – juodoji ‚Kakhet‘ – nėra taniniška, šviesios spalvos – gana tipiška armėniška vynuogė, iš kurios galima būtų gaminti lengvai geriamą, vaisišką raudonąjį vyną. Todėl nuostabu vidury žiemos keliolika tonų šios vynuogių veislės kekių pamatyti sukabintas ant virvių (įdomu, kad vynuogės pavadinimas išvertus iš armėnų kalbos reiškia „pakabinta“) ir vystančias Jerevane veikiančioje „Gevorkian“ vyninėje (įkurta 2006 m.). Iš jų Vahagnas Gevorkianas darys amaronės stiliaus vyną ir saldų recioto.

Išspaudas panaudos ripasso stiliaus vynui. Jo vyndarystės projektai puikiai iliustruoja laisvę, kuri vyrauja šios šalies vyno pramonėje. Įkvėptas pernai vykusios Aksominės revoliucijos, p. Gevorkianas sukūrė naują vyną, o pavadinimą pasiūlė išrinkti žmonėms. Laimėjo „Garun“, armėniškai – „pavasaris“. Vynas pirmąsyk šalyje buvo supilstytas į butelius užsukamu kamščiu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Solidžiausias p. Gevorkiano vynas – „Amaronė“: taniniškas, gaivaus skonio ir svarus (16% alkoholio tūrio), kvepiantis melasa, slyviene ir juodųjų serbentų uogiene. 2011-aisiais p. Vahagnas baltąsias ‚Voskehat‘ vynuoges buvo palikęs ant krūmo iki sausio pabaigos, kol jos sušalo. Padarė ledo vyno. ‚Voskehat‘ – seniausia Armėnijos veislė. Jos sėklų rasta 3.500 metų senumo archeologinių kasinėjimų vietose. Aromatu ir skoniu primena Ronos slėnio ‚Viognier‘ ar ‚Roussanne‘ vynuoges, todėl vyndariai iš jos uogų gamina svarų, nokų arba gaivų, vaisiško stiliaus vyną, kuriame abiem atvejais gali neblogai jaustis minerališkumas.

Rinkos užgaidos

Gal todėl vynas iš ‚Voskehat‘ vynuogių dažnai fermentuojamas į žemę įkastose molinėse fermentavimo amforose, kurios Armėnijoje vadinamos „karas“. „Voskevaz“ vyninė Aragacotno rajone, į šiaurės vakarus nuo Jerevano, jų turi beveik penkiasdešimt. Jas perka iš valstiečių. Kai kurie indai skilę ir tinka tik aplinkos puošybai, o už sveiką tenka pakloti iki 1.000 Eur. Jauniausiam naudojamam karasiui – per šimtas metų, daugelis kitų – XIX a. gamybos. Keramika nėra tokia inertiška kaip nerūdijančio plieno talpos – molis impregnuotas tik bičių vašku, todėl amforose brandinamas vynas linkęs greitai keisti spalvą. „Auksinė uoga“ (taip verčiamas ‚Voskehat‘ pavadinimas) karasyje tampa aukso spalvos, o nuo sąlyčio su žievelėmis atsiranda malonus taniniško sutraukimo grybšnis.

1932 m. pastatytą „Voskevaz“ vyninę jos savininkas Davidas Oganesyanas sparčiai rekonstruoja – pritaiko turistų ir vietos bendruomenės poreikiams. Čia veiks konferencijų centras ir užsienio kalbų mokykla vaikams. Armėnija darosi įdomi kryptis vyno turistams, ir ne tik iš Rusijos (iš Maskvos į Jerevaną kasdien skrenda 13 pilnų lėktuvų). Todėl verslas rengiasi pokyčiams ir padeda neturtingiems provincijos gyventojams.

Nors istoriškai didžiausia Armėnijos eksporto rinka yra Rusija, naujieji vyndariai labiau orientuoti į Vakarus, ne į Rytus. Daugelis vyninių įkurtos armėnų, grįžusių iš emigracijos Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje ar JAV. Todėl jie nesunkiai eksportuoja savo vyną į tas šalis. 7 mln. armėnų diaspora yra potencialiai didesnė rinka nei vidinė su trimis milijonais gyventojų.

Varpų muzika vynmedžiams

Antai Varuzhanas Muradyanas grįžo iš Kalifornijos 2008 m. ir pasodino 9 ha vynuogyną Aragacotne. Jis laikosi ekologinės vynuogininkystės su biodinamikos elementais filosofijos, vynmedžiams groja klasiką, džiazą arba senąją Armėnijos muziką. Šalia jo „VanArdi“ vyninės išdygo varpinė, iš jos entuziastingasis p. Varuzhanas skambina varpais – vynuogėms.

Vynas ir muzikas – jaudinanti tema. Todėl klausiu, kaip, kodėl, kaip dažnai. O buvęs auditorius atsako, kad gyvendamas Kalifornijoje šiam projektui rengėsi 15 metų. Baigė Deiviso universitetą, apgalvojo kiekvieną smulkmeną lankydamas Kalifornijos vynines, tačiau ne viską gali paaiškinti žodžiais. Bet jaučia, kad vynas perduoda emociją, pasakoja mums kažką, į ką reikia atsakyti. Varpo sukeliamos vibracijos tam puikiai tinka. Jis džiaugiasi Aragaco vulkano (4.090 m) papėdės dirva su bazaltu, tufu skeveldromis ir tuo, kad čia nėra viso pasaulio vynuogynus siaubiančio pūkagraužio filokseros, todėl vynuogės gali augti neskiepytos.

Aragacotno regionas – 1.000 m virš jūros lygio. Vajoc Dzore, kur auga geriausios ‚Areni‘, vynuogynų aptiksite 1.850 m aukštyje. Iš karto kyla asociacijų su Argentina, Čile, tačiau Armėnijos vyndarystės masteliai šimtą kartų mažesni – šalyje tėra 14.000 ha vynuogynų (tai prilygsta pusei Šampanės ar penktadaliui Bordo). „VanArdi“ vyninė daro keliasdešimt tūkstančių butelių vyno.

Mikrovyninių šeimai priklauso bankinės veiklos specialisto Samvelio Machanyano su broliais įkurta „Alluria“, kuri turi vos vieną hektarą produktyvių vynuogių ir padaro kelis tūkstančius butelių natūraliojo vyno. Broliai Machanyanai pasitiki tik spontanine fermentacija Karabacho ąžuolo statinėse.

Daugelis lankytų vyndarių linkę naudoti statines iš armėniško ąžuolo, kuris savo savybėmis yra tarpinis tarp prancūziško ir amerikietiško, trečdaliu pigesnis ir suteikia vynams savito prieskoniškumo.

Įvairovės antirinkodara

Armėnai neabejodami įvardija dvi geriausias vietos veisles: baltąją ‚Voskehat‘ ir juodąją ‚Areni Noir‘. Tiek nesunkiai įsimins naujose rinkose: „Voskehat“ – persikais, kriaušėmis kvepiantis gana aliejiškas ir kartu gaivus vynas.

Jei fermentuotas karasi, įgauna medaus, liepžiedžių, akacijų aromato.

„Areni Noir“ – vidutinių taninų, gana šviesus raudonasis su gaivia rūgštimi ir puikiai priimantis brandinimą ąžuolo statinėse. „Riedel“ sukūrė šiai vynuogei taurę, kurios forma labai primena burgundijos „Pinot Noir“ vyno taurę. Joje paryškėja taninai ir vyno vaisiškumas.

Tačiau augimo potencialą Armėnija turi dėl kitų tauriam vynui tinkančių veislių. „Vanardi“ vyninėje mačiau statinėse brandinamą pirmąją partiją baltosios ‚Lalvari‘ vyno. Šios vynuogės auginamos aukštai virš jūros lygio esančiame Tavush regione, todėl yra gaivios, nesukaupia daug cukraus. ‚Garandmak‘ – ‚Voskehat‘ partnerė mišiniuose, atsakinga už gaivumą.

Dažnai sutinkamos dvi juodųjų vynuogių veislės su gausiais taninais: prieskoninga ‚Haghtanak‘ (reiškia „pergalė“) bei ‚Karmrahyut‘ su raudonųjų uogų ir gėlių aromatais. Gilios spalvos ‚Khndogni (Sireni)‘ veislė iš Arcacho Respublikos (taip nuo 2017 m. vadinamas Kalnų Karabachas) – tai vos keletas tų, kurių pavadinimus pamačius etiketėje reiktų ne išsigąsti, o nudžiugti ir tikėtis kokybės.

Nenuostabu, kad apie Armėnijos vyną žinome labai mažai – modernioji šios šalies vyno industrija kuriasi tik dabar. Tačiau jau matyti, kaip ji perima Naujajam Pasauliui būdingą vyno išraiškingumą, energiją, o iš Europos vyndarių – mokėjimą vyne išlaikyti eleganciją, gaivą, minerališkumą. Ir visa tai paskaninama vietinėmis vynuogių veislėmis bei istorinėmis gamybos technologijomis. Daug žadanti pradžia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kaip pradėti pažintį su vynu Premium 1

Įkvėpta amerikiečių žurnalistės Biancos Bosker knygos „Kamščio nunešti“ (išleido „Kitos knygos“) apie someljė...

Laisvalaikis
2022.06.19
Naujas restoranų kūrėjo A. Oželio „vaikas“: kiekvienam ridikėliui savas laikas Premium

Arūnas Oželis – vienas pirmųjų restoranų steigėjų Nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar, po beveik 30-ies metų,...

Laisvalaikis
2022.06.17
Restoranų kūrėjas A. Oželis: dabar gyvenimas yra ne turtingas, bet... labai labai malonus Premium 1

„Restoranai kaip vaikai, tu juos užaugini ir palieki kitiems – „Provansas“ pateko į vienas rankas ir net...

Laisvalaikis
2022.06.14
Sukūrė sprendimą darbuotojų pajamoms padidinti: naudoja ir barai, ir bažnyčios Premium 8

130.000 Eur – tiek papildomų pajamų – arbatpinigių pavedimų gavo barų ir restoranų darbuotojai, kai už...

Gazelė
2022.06.06
Išmokti gaminti desertus gali visi, iš to sukurti verslą – tik retas Premium 1

Kai kurie mėgstantys kepti tortus papildomai užsidirba juos parduodami draugams ar pažįstamiems, tačiau toks...

Gazelė
2022.06.03
Kai gatvės remontas kerta skaudžiau nei karantinas: kaip išlaukti Premium

Vietinės gatvės rekonstrukcijos kirtis verslui gali būti skaudesnis negu pasaulį užklupusios pandemijos.

Gazelė
2022.06.01
Vyno pasaulio ekstremalai – vyndariai iš Atakamos dykumos Premium

Čilėje plytinčios Atakamos dykumos vyndarių ir vynuogių augintojų kooperatyvas sektoriuje kelia revoliucijas:...

Laisvalaikis
2022.05.28
Pirmosios „Michelin“ žvaigždės įsegtos dviem Estijos restoranams 2

Gegužės 25-osios vakarą Estija pralaužė ledus ir tapo pirmąją Baltijos šalimi, įtraukta į „Michelin“ gidą –...

Laisvalaikis
2022.05.26
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Kuo mums įdomus Ukrainos vynas Premium

Gegužę Vilniuje vykusioje tarptautinėje parodoje „Vyno dienos“ surengta ukrainietiško vyno degustacija...

Laisvalaikis
2022.05.15
Kitoks turgus: Paupyje pasiekė 7,5 mln. Eur apyvartą, Benedikto turgus planuoja plėtrą Premium

Įprastoms turgavietėms atsigaunant po pandemijos klesti ir visiškai kitokių koncepcijų objektai, kurie irgi...

Prekyba
2022.05.12
Kol Lietuvos įstatymai draudžia kalbėti apie vyną, ES mūsų vyndariams dega žalią šviesą Premium

„Europos Sąjungos (ES) pripažinimas, kad Lietuvoje galima auginti vynuoges ir daryti vynuogių vyną reiškia,...

Laisvalaikis
2022.05.06
Į Kauną (maisto) kultūros: tarpukario restoranų sudakai ir obaliai Premium

Kultūros turistų maršrutuose po Kauną atsiranda ir barai, restoranai – ir pramoginiais, ir pažintiniais...

Gazelė
2022.05.06
Gastronomijos savaitės žvaigždė – Palangos restoranui „Amsterdam Plaza“

Balandžio 25 d.–gegužės 1 d. vykusioje vienuoliktoje Lietuvos gastronomijos savaitėje specialius meniu siūlė...

Laisvalaikis
2022.05.04
Reklamai pasitelkė šokolado meditaciją

Pastaruosius du mėnesius visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje nuotaikomis – tai sekina ir psichologiškai, ir...

Rinkodara
2022.05.01
Mąstantiems atidaryti restoraną ar kavinę: kokių klaidų nepadaryti verslo pradžioje Premium

Jei svajonė turėti savo maitinimo įstaigą, tegul ir visai nedidukę, neapleidžia, o sąskaitoje yra šiokių...

Gazelė
2022.04.30
„Michelin“ gidas – jau Estijoje, virėjai laukia žvaigždučių Premium 2

Balandžio pradžioje garsiojo „Michelin“ gastronomijos gido ir Estijos verslumo, turizmo bei inovacijų...

Laisvalaikis
2022.04.28
Kaip atidaryti greitojo maisto restoraną, kai pinigų kišenėje – ne tiek jau daug Premium

Maitinimo verslas – rizikingas ir gana brangus malonumas. Tačiau verslininkų patirtis rodo, kad neprastą...

Gazelė
2022.04.26
„Huracan Coffee“ įkūrėjas: kavos puodelį reikėtų pabranginti dvigubai, bet niekas tam nesiryš Premium 35

Dvejus metus trunkanti pandemija, karas Ukrainoje, pasikeitę vartotojų įpročiai ir tiesiog akyse auganti...

Gazelė
2022.04.22
Restoranų vaišės: per Velykas antrų Kalėdų nebus, bet reikia bandyti viską Premium

Šventėms artėjant, kai kurie gyventojai nutaria vaišes verčiau užsisakyti gatavas, negu gamintis jas patiems.

Gazelė
2022.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku