Armėnijos vyno pramonė: daug žadanti pradžia

FOTOGALERIJA Armėnijos vyno pramonė: daug žadanti pradžia (6 nuotr.)

Daugelis tų restoranų turi įsirengę nemažus vyno rūsius, o salės užpildytos valgančių ir vietinį vyną gurkšnojančių vyrų ir moterų kompanijų, didelių šeimų ir verslo klientų. Per dešimtmetį vyno gamintojų skaičius patrigubėjo, o kokybė ir įvairovė ima stebinti. Pamažu ryškėja ir nacionalinės vyndarystės stilius, tampa aišku, kurių vynuogių vynas bus daromas ateityje.

Amaronės stilius

Armėnai gali pasigirti daugiau nei 400 vietinių vynuogių veislių. Viena jų, auginama Ararato lygumoje, – juodoji ‚Kakhet‘ – nėra taniniška, šviesios spalvos – gana tipiška armėniška vynuogė, iš kurios galima būtų gaminti lengvai geriamą, vaisišką raudonąjį vyną. Todėl nuostabu vidury žiemos keliolika tonų šios vynuogių veislės kekių pamatyti sukabintas ant virvių (įdomu, kad vynuogės pavadinimas išvertus iš armėnų kalbos reiškia „pakabinta“) ir vystančias Jerevane veikiančioje „Gevorkian“ vyninėje (įkurta 2006 m.). Iš jų Vahagnas Gevorkianas darys amaronės stiliaus vyną ir saldų recioto.

Išspaudas panaudos ripasso stiliaus vynui. Jo vyndarystės projektai puikiai iliustruoja laisvę, kuri vyrauja šios šalies vyno pramonėje. Įkvėptas pernai vykusios Aksominės revoliucijos, p. Gevorkianas sukūrė naują vyną, o pavadinimą pasiūlė išrinkti žmonėms. Laimėjo „Garun“, armėniškai – „pavasaris“. Vynas pirmąsyk šalyje buvo supilstytas į butelius užsukamu kamščiu.

Solidžiausias p. Gevorkiano vynas – „Amaronė“: taniniškas, gaivaus skonio ir svarus (16% alkoholio tūrio), kvepiantis melasa, slyviene ir juodųjų serbentų uogiene. 2011-aisiais p. Vahagnas baltąsias ‚Voskehat‘ vynuoges buvo palikęs ant krūmo iki sausio pabaigos, kol jos sušalo. Padarė ledo vyno. ‚Voskehat‘ – seniausia Armėnijos veislė. Jos sėklų rasta 3.500 metų senumo archeologinių kasinėjimų vietose. Aromatu ir skoniu primena Ronos slėnio ‚Viognier‘ ar ‚Roussanne‘ vynuoges, todėl vyndariai iš jos uogų gamina svarų, nokų arba gaivų, vaisiško stiliaus vyną, kuriame abiem atvejais gali neblogai jaustis minerališkumas.

Rinkos užgaidos

Gal todėl vynas iš ‚Voskehat‘ vynuogių dažnai fermentuojamas į žemę įkastose molinėse fermentavimo amforose, kurios Armėnijoje vadinamos „karas“. „Voskevaz“ vyninė Aragacotno rajone, į šiaurės vakarus nuo Jerevano, jų turi beveik penkiasdešimt. Jas perka iš valstiečių. Kai kurie indai skilę ir tinka tik aplinkos puošybai, o už sveiką tenka pakloti iki 1.000 Eur. Jauniausiam naudojamam karasiui – per šimtas metų, daugelis kitų – XIX a. gamybos. Keramika nėra tokia inertiška kaip nerūdijančio plieno talpos – molis impregnuotas tik bičių vašku, todėl amforose brandinamas vynas linkęs greitai keisti spalvą. „Auksinė uoga“ (taip verčiamas ‚Voskehat‘ pavadinimas) karasyje tampa aukso spalvos, o nuo sąlyčio su žievelėmis atsiranda malonus taniniško sutraukimo grybšnis.

1932 m. pastatytą „Voskevaz“ vyninę jos savininkas Davidas Oganesyanas sparčiai rekonstruoja – pritaiko turistų ir vietos bendruomenės poreikiams. Čia veiks konferencijų centras ir užsienio kalbų mokykla vaikams. Armėnija darosi įdomi kryptis vyno turistams, ir ne tik iš Rusijos (iš Maskvos į Jerevaną kasdien skrenda 13 pilnų lėktuvų). Todėl verslas rengiasi pokyčiams ir padeda neturtingiems provincijos gyventojams.

Nors istoriškai didžiausia Armėnijos eksporto rinka yra Rusija, naujieji vyndariai labiau orientuoti į Vakarus, ne į Rytus. Daugelis vyninių įkurtos armėnų, grįžusių iš emigracijos Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje ar JAV. Todėl jie nesunkiai eksportuoja savo vyną į tas šalis. 7 mln. armėnų diaspora yra potencialiai didesnė rinka nei vidinė su trimis milijonais gyventojų.

Varpų muzika vynmedžiams

Antai Varuzhanas Muradyanas grįžo iš Kalifornijos 2008 m. ir pasodino 9 ha vynuogyną Aragacotne. Jis laikosi ekologinės vynuogininkystės su biodinamikos elementais filosofijos, vynmedžiams groja klasiką, džiazą arba senąją Armėnijos muziką. Šalia jo „VanArdi“ vyninės išdygo varpinė, iš jos entuziastingasis p. Varuzhanas skambina varpais – vynuogėms.

Vynas ir muzikas – jaudinanti tema. Todėl klausiu, kaip, kodėl, kaip dažnai. O buvęs auditorius atsako, kad gyvendamas Kalifornijoje šiam projektui rengėsi 15 metų. Baigė Deiviso universitetą, apgalvojo kiekvieną smulkmeną lankydamas Kalifornijos vynines, tačiau ne viską gali paaiškinti žodžiais. Bet jaučia, kad vynas perduoda emociją, pasakoja mums kažką, į ką reikia atsakyti. Varpo sukeliamos vibracijos tam puikiai tinka. Jis džiaugiasi Aragaco vulkano (4.090 m) papėdės dirva su bazaltu, tufu skeveldromis ir tuo, kad čia nėra viso pasaulio vynuogynus siaubiančio pūkagraužio filokseros, todėl vynuogės gali augti neskiepytos.

Aragacotno regionas – 1.000 m virš jūros lygio. Vajoc Dzore, kur auga geriausios ‚Areni‘, vynuogynų aptiksite 1.850 m aukštyje. Iš karto kyla asociacijų su Argentina, Čile, tačiau Armėnijos vyndarystės masteliai šimtą kartų mažesni – šalyje tėra 14.000 ha vynuogynų (tai prilygsta pusei Šampanės ar penktadaliui Bordo). „VanArdi“ vyninė daro keliasdešimt tūkstančių butelių vyno.

Mikrovyninių šeimai priklauso bankinės veiklos specialisto Samvelio Machanyano su broliais įkurta „Alluria“, kuri turi vos vieną hektarą produktyvių vynuogių ir padaro kelis tūkstančius butelių natūraliojo vyno. Broliai Machanyanai pasitiki tik spontanine fermentacija Karabacho ąžuolo statinėse.

Daugelis lankytų vyndarių linkę naudoti statines iš armėniško ąžuolo, kuris savo savybėmis yra tarpinis tarp prancūziško ir amerikietiško, trečdaliu pigesnis ir suteikia vynams savito prieskoniškumo.

Įvairovės antirinkodara

Armėnai neabejodami įvardija dvi geriausias vietos veisles: baltąją ‚Voskehat‘ ir juodąją ‚Areni Noir‘. Tiek nesunkiai įsimins naujose rinkose: „Voskehat“ – persikais, kriaušėmis kvepiantis gana aliejiškas ir kartu gaivus vynas.

Jei fermentuotas karasi, įgauna medaus, liepžiedžių, akacijų aromato.

„Areni Noir“ – vidutinių taninų, gana šviesus raudonasis su gaivia rūgštimi ir puikiai priimantis brandinimą ąžuolo statinėse. „Riedel“ sukūrė šiai vynuogei taurę, kurios forma labai primena burgundijos „Pinot Noir“ vyno taurę. Joje paryškėja taninai ir vyno vaisiškumas.

Tačiau augimo potencialą Armėnija turi dėl kitų tauriam vynui tinkančių veislių. „Vanardi“ vyninėje mačiau statinėse brandinamą pirmąją partiją baltosios ‚Lalvari‘ vyno. Šios vynuogės auginamos aukštai virš jūros lygio esančiame Tavush regione, todėl yra gaivios, nesukaupia daug cukraus. ‚Garandmak‘ – ‚Voskehat‘ partnerė mišiniuose, atsakinga už gaivumą.

Dažnai sutinkamos dvi juodųjų vynuogių veislės su gausiais taninais: prieskoninga ‚Haghtanak‘ (reiškia „pergalė“) bei ‚Karmrahyut‘ su raudonųjų uogų ir gėlių aromatais. Gilios spalvos ‚Khndogni (Sireni)‘ veislė iš Arcacho Respublikos (taip nuo 2017 m. vadinamas Kalnų Karabachas) – tai vos keletas tų, kurių pavadinimus pamačius etiketėje reiktų ne išsigąsti, o nudžiugti ir tikėtis kokybės.

Nenuostabu, kad apie Armėnijos vyną žinome labai mažai – modernioji šios šalies vyno industrija kuriasi tik dabar. Tačiau jau matyti, kaip ji perima Naujajam Pasauliui būdingą vyno išraiškingumą, energiją, o iš Europos vyndarių – mokėjimą vyne išlaikyti eleganciją, gaivą, minerališkumą. Ir visa tai paskaninama vietinėmis vynuogių veislėmis bei istorinėmis gamybos technologijomis. Daug žadanti pradžia.