Apie karą, sąžinę ir atsakomybę

Per beveik dvi dešimtis metų festivalis tapo ryškiu vasaros sezono įvykiu Nidoje – jo programą be išlygų galima vadinti europinės kultūros apraiška. Dauguma lietuvių ir vokiečių kalbomis vykstančių renginių klausytojų – vokiečiai ir lietuviai. Pastarųjų, sako festivalio rengėjai, kasmet vis daugiau, ir tai džiugina.

Šis festivalis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti iš kelių meno šakų sudarytą programą, kurioje vienodai dėmesio skiriama visoms programos dalims – Muzikos, Žodžio, Meno ir Kino, kiekviena jų turi savus kuratorius. Thomo Manno garbei įsteigtu festivaliu norėta pabrėžti, kokio plataus pasaulėvaizdžio buvo šis vokiečių rašytojas, kuris su šeima vasarodavo Nidoje; čia už Nobelio literatūros premijos pinigus – 200.000 reichsmarkių – ant Uošvės kalno 1930-aisiais jis pasistatė vasarnamį.

Apie karą ir apie sąžinę

„Vėlgi, – sako Nacionalinės premijos laureatas, vertėjas, poetas Antanas Gailius, Žodžio programos sudarytojas, – nemanau, kad Žodžio programa ar visas festivalis turėtų būti Thomo Manno adoracija, tuo labiau, kad mes ir Lietuvoje neturime tiek jo žinovų, ir Vokietijos pajėgas išsemtume per 20 metų.“ Pasak jo, Žodžio programa nėra lengva ar iš populiariosios kultūros srities. „Šito mes tikrai nenorime, ir dėl to kaip buvęs Thomo Manno kultūros centro tarptautinio kuratoriumo pirmininkas jaučiuosi kaltas“, – lengvai ironizuoja p. Gailius.

Taigi – šių metų festivalis mėgina atskleisti tokias temas kaip kūrėjo angažavimasis karui, jo atsakomybė ir sąžinė. Meno, kurį provokuoja karas, ir kuris lieka po karo. Tai puikiai atliepia Thomo Manno citata festivalio programos priešlapyje, parinkta iš 1934 m. Amerikoje publikuoto straipsnio „Literatūra ir Hitleris“: „Visas menas arba patyliukais, arba atvirai yra priklausomas nuo politinių problemų.“ „Manau, kad tai galioja ir karo, ir ne karo atveju, ir mūsų dienomis. Netgi tada, kai menininkas demonstratyviai skelbiasi esąs ne politiškas, jis yra politiškas būtent tuo, kad traukiasi nuo politikos, palikdamas atsakomybę kam nors kitam“, – sako p. Gailius.

Kūrėjo angažavimosi karui tema bus skleidžiama per kelias asmenybes. Pirmiausia – per brolių Thomo ir Heinricho Mannų konfliktą. Pirmojo pasaulinio karo metais juodu taip susipyko dėl politikos, dėl dalyvavimo kare, kad nebendravo beveik 20 metų. Pasak p. Gailiaus, Thomas Mannas buvo vokiškai patriotiškas, priėmė karą kaip iššūkį vokiečių tautai, o Heinrichas, priešingai, buvo vienas iš tų gana gausaus tarptautinio būrio rašytojų, kurie kategoriškai pasisakė prieš karą. Žodžio programoje tai aptars Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as Fran?ois ir H. Manno specialistas, istorikas prof. dr. Wolfgangas Kleinas (Vokietija).

Koncertas kairiajai rankai

Ne atsitiktinumas, kad dauguma festivalio programos gijų šiemet sueina į dar vieną asmenybę – Thomo Manno amžininką austrų pianistą Paulą Wittgensteiną (1887–1961 m.). Pirmajame pasauliniame kare dešinės rankos netekęs pianistas nenustojo koncertuoti – specialiai jam kompozitoriai rašė koncertus, daugiausia kairei rankai ir orkestrui. Vienas tokių – E. W. Korngoldo (1897–1957 m.) Siuita op. 23 – bus atliktas Muzikos programoje.

Antrus metus paeiliui pristatoma su festivalio tema susijusi knyga. Šiemet tai – „Koncertas kairiajai rankai“ (išvertė Kristina Sprindžiūnaitė, išleido leidykla „Sofoklis“). Nesunku atspėti, kad tai – biografinis romanas apie pianistą P. Wittgensteiną, filosofo Liudviko Wittgensteino (1889–1951) brolį, kuris visame pasaulyje ir išgarsino šeimos pavardę.

Pasak p. Sprindžiūnaitės, ši knyga pirmiausia vertinga dėl pateikiamų visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo kontekstų Vienoje ir Berlyne, skaitant ją nesunku pajusti nuotaikas, virsmą, kunkulą, atvedusius į Pirmąjį, vėliau – ir į Antrąjį pasaulinius karus. Knygos autorė Lea Singer yra muzikos istorikė, tad romano pamušalas išaustas iš istoriškai pagrįstos medžiagos, kurią ji sukaupė dirbdama savo profesinį darbą.

Vokiečių, lietuvių, europietiškas

Istorikas dr. Vasilijus Safronovas svetainėje www.mann.lt rašo: „Thomo Manno festivalio dvasia jungia skirtingų kultūrų žmones. Thomo Manno memorialinis namas tapo susitikimų vieta. Tai vokiečių ir lietuvių festivalis – tačiau jis ir europietiškas. Čia susirenka kultūros kūrėjai ir kultūros mėgėjai iš visos Europos“, – 2013 m. festivalio atidarymo kalboje sakė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus globojamas festivalis šiemet žada naujų susitikimų, kurie per europinio požiūrio prizmę aktualizuos amžinuosius karo patirties ir kūrėjo laikysenos karo atžvilgiu klausimus. To mus moko Thomas Mannas. Likus kelioms dienoms iki mirties Šiaurės jūros paplūdimyje Nobelio premijos laureatas rašė: „Joks bent kiek nuovokus žmogus, nesvarbu, kokioje šalyje, dabar jau nemano, kad vien nacionalinėje plotmėje išsprendžiama kokia nors politinė, ekonominė, dvasinė problema. Dabar kalbama apie visumą, apie žmoniją, jos kultūrą ir egzistavimą.“

Toje pačioje svetainėje www.mann.lt – visa festivalio programa.