Pietų Korėjoje – literatūrinė revoliucija: nuo „Vegetarės“ iki Nobelio

Spalio 10 d. Švedijos akademijai Stokholme vos paskelbus šių metų Nobelio literatūros laureatę, „lūžo“ jos gimtosios šalies knygynų interneto svetainės, o kitą dieną, penktadienį, korėjiečiai plūdo į knygynus ir vėl bandė kantrybę internete, norėdami įsigyti Han Kang kūrinių. 

Penktadienio rytą „Kyobo“, didžiausio Pietų Korėjos knygynų tinklo interneto svetainėje buvo skelbiama, kad iš 10-ies šiuo metu tinkle perkamiausių knygų devynių autorė yra Han Kang. 

Literatūros Nobeliu įvertinta Han Kang plačiajame pasaulyje geriausiai žinoma dėl romano „Vegetarė“ („The Vegetarian“), korėjiečių kalba išleisto 2007-aisiais. 2016 m. skaitytojus pasiekęs romano vertimas į anglų kalbą „The New York Times“ buvo įtrauktas į tų metų dešimties geriausių knygų sąrašą ir laimėjo prestižinę „Booker“ premiją. 

Kitas H. Kang kūrinys – „Baltoji knyga“ („The White Book“) buvo įtrauktas į 2018-ųjų „Booker“ premijos trumpąjį sąrašą.

Han Kang tėvas, Korėjoje gerai žinomas rašytojas Han Seung-won, sako, jog „Vegetarės“ vertimas į anglų kalbą buvo pagrindinis tarptautinis dukters laimėjimas, kuris lėmė, kad 2016-aisiais ji laimėjo „Booker“ premiją, o dabar – Nobelio. 

Beje, pagal šį romaną Pietų Korėjos režisierius Woo-Seong Lim sukūrė to paties pavadinimo filmą – „erotinę siaubo dramą“. 2010 m. jis buvo parodytas „Sundance“ festivalyje, tačiau platesnio atgarsio tarsi ir nesulaukė.

„Žymiausias ir pirmasis į anglų kalbą išverstas autorės romanas „Vegetarė“ – tai jaudinantis, šokiruojantis, o kartu labai poetiškas pasakojimas apie moters apsisprendimą ir jos susidūrimą su socialinėmis normomis šiuolaikinėje Pietų Korėjoje“, – Vilniaus universiteto (VU) portale cituojama Jevgenija Driuk, VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto korėjistikos specialistę. 

J. Driuk žodžiais, „šiame romane iš skirtingų perspektyvų vertinamas moters pasirinkimas tapti vegetare. Kartais protagonistės motyvacija šokiruoja, tačiau ji privalo įrodyti savo teisybę“. Anot specialistės, Vakarų literatūrai įprastos metaforos ar tropai, o korėjiečių literatūra pasižymi itin atviru nebūtinai malonių scenų vaizdavimu – visų pirma, šios literatūrinės strategijos pasitarnauja kaip kultūrinė priemonė prikaustyti dėmesį ir taip įteigti savo nuostatas. Kita vertus, tai tiesiog rodymas to, kas natūralu. 

Ne veltui Andersas Olssonas, Nobelio komiteto pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad Han Kang „unikaliai suvokia kūno ir sielos, gyvųjų ir mirusiųjų ryšius, o dėl poetiško ir eksperimentinio stiliaus tapo šiuolaikinės prozos novatore“.

„Man visada buvo įdomi žmogaus prigimtis, nuo pat vaikystės, – interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“ yra sakiusi rašytoja. – Galbūt todėl, kad man skaudėjo. Žinai, kaip būna, kai ant kūno turi skaudamą vietą ir negali nustoti jos liesti, draskyti ar tiesiog apie ją galvoti.“

„Mano dukra rašo labai subtiliai, gražiai ir liūdnai“, – agentūrai „Reuters“ sakė Han Seung-won.

Anot jo, žinią apie apdovanojimą Han Kang gavo likus 10–15 min. iki paskelbimo, „ir buvo tokia nustebusi, kad galvojo, jog tai apgaulė“. Į spaudos konferenciją, surengtą apdovanojimo proga, Nobelio laureatė neatvyko, ją pakeitė jos tėvas. 

„Han Kang man pasakė: „Kaip galime rengti šventę ar spaudos konferenciją, kai karas intensyvėja, kai kasdien žūva žmonės“. Ji pasakė, kad spaudos konferencijos nerengs“, – „koreatimes.co“ cituoja Han Seung-won.

Han Kang lietuviškai 

2017 m. „Vegetarę“ išleido „Vaga“, į lietuvių kalbą romaną išvertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, visas jo tiražas išparduotas. 

Lietuvių kalba išleistas dar vienas, to paties vertėjo išverstas nobelistės romanas – „Ateina berniukas“ („Human Acts“, leidykla „Sofoklis“, 2023) – pasakoja apie neseną ir skaudžią Pietų Korėjos praeitį, 1980-aisiais vykusį Kvandžu sukilimą. Jame, pasitelkus pasakojimą apie jautrią žmogaus prigimtį, svarstoma, kaip smurtas paveikia ne tik asmenį, bet ir visą visuomenę. 

Romanas buvo įvertintas Pietų Korėjos premija „Manhae Prize for Literature“, pelnė literatūrinį Italijos apdovanojimą, pateko į trumpąjį „International Dublin Literary Award“ sąrašą, įvairųs leidiniai ir institucijos šį kūrinį įvardija viena geriausių knygų apie žmogaus teises.

Kas ji tokia 

Han Kang gimė 1970 m. lapkritį Pietų Korėjos mieste Kvandžu. Jos tėvas – garsus rašytojas, tad mergaitė augo literatūrinėje aplinkoje. Vyresnysis jos brolis taip pat kuria poeziją, rašo esė ir trumpus apsakymus. Kai Han Kang buvo dešimties, šeima persikėlė į Seulą. Vėliau Jonsei universitete ji studijavo Korėjos literatūrą, dalyvavo Ajovos universiteto tarptautinio rašymo programoje. 

1993 m. baigusi universitetą, Han Kang pradėjo literatūrinę karjerą kaip poetė – dirbdama kultūros žurnalo reportere paskelbė eilėraščių literatūros žurnale. Kitais metais, kai jos apsakymas „Raudonasis inkaras“ laimėjo dienraščio „Seoul Shinmun“ surengtą literatūrinį konkursą, debiutavo kaip prozininkė.

Vėliau ji įsitvirtino kaip viena ryškiausių Korėjos rašytojų, išleidusi novelių rinkinių ir romanų – „Yeosu“, „The Fruit of My Woman“ (iš šios novelės vėliau ji išvystė romaną „Vegetarė“), „Your Cold Hands“, „Black Deer“, „The Wind is Blowing“, „Greek Lessons“, minėtąjį „Human Acts“ bei „We Do Not Part“.