Į Lietuvą atgabentų lobių iš Ukrainos vertė – daugiau nei 10 mln. Eur

Rugsėjo 18 d. Vilniuje, LNM Istorijų namuose, atidaromoje parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, ištaigingus Kyjivo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius. Juos papildys vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje cirkuliavusios monetos, eksponatai, menantys Kyjivo Rusios krikšto laikus, pranešė muziejus. 

„Pastaraisiais metais dėl savaime suprantamų priežasčių Lietuvoje buvo daug progų susipažinti su Ukrainos kultūros paveldu, tačiau šie eksponatai yra išskirtiniai – jie mena Kyjivo Rusios kūrimosi laikus. Lietuvoje tokios svarbos eksponatai tokia apimtimi bus eksponuojami pirmą kartą. Tai dalelė Ukrainos muziejų aukso fondo, kurį mums sutiko paskolinti parodai. Šie eksponatai reprezentuos prabanga alsavusios Kyjivo Rusios paveldą ir leis pristatyti beveik tris šimtus metų apimančią šios ankstyvųjų viduramžių valstybės kūrimosi ir klestėjimo istoriją“, – pranešime cituojama parodos kuratorė dr. Rūta Kačkutė, LNM generalinė direktorė. 

Iš Ukrainos muziejų į parodą atgabenama per 300 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 10 mln. Eur, iš viso parodoje bus eksponuojama per 700 eksponatų.

Kunigaikščių lobiai

Anot muziejininkų, didžiausią įspūdį lankytojams turėtų palikti netoli Sachnivkos kaimo Čerkasų srityje 1900 m. rasto papuošalų lobio dalis: jį sudarė auksinės ir sidabrinės apyrankės, auksiniai kaklo papuošalai, keliolika trikarolių auksinių antsmilkinių – slavių moterų itin mėgtos galvos puošmenos. 

Eglė Zaveckienė, LNM archeologė ir parodos kuratorė, sako, jog lobį sudarančių papuošalų ištaigingumas ir brangumas neleidžia abejoti, jog tai kunigaikščiui arba artimiausiai jo aplinkai priklausę dirbiniai. Manoma, kad tai pietinės Kyjivo Rusios žemių kunigaikščių, suvienijusių pajėgas su poloviečiais, karo grobis iš 1203 m. nusiaubto Kyjivo.

Į Vilnių atgabenti vieni įstabiausių šio lobio papuošalų – vėrinys su keturiais medalionais, vaizduojančiais Išganytoją, šv. Joną Krikštytoją, Dievo Motiną ir arkangelą Mykolą, taip pat auksinė emaliuota diadema su Aleksandro Makedoniečio atvaizdu. Vien pastarojo eksponato vertė siekia 1 mln. Eur.

Kuratorė ragina būsimos parodos lankytojus atkreipti dėmesį ir į 1928 m. surastą Kopijivkos lobį, kurį sudarė 500 arabų monetų, 2 sidabro lydiniai, 38 slaviški ir 6 skandinaviški papuošalai – šis „lobis puikiai atspindi tiek Volgos, tiek Dnipro prekybos keliais prekiavusių pirklių sukauptą turtą“.

Pirklių paslėptų lobių randama visame regione – nuo Baltijos jūros pakrančių iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Tai plati teritorija, Volgos ir Dnipro upių prekybinės arterijos, – jos epicentre susikūrė bei klestėjo Kyjivo Rusia.

Vikingai ir ginklai

Pasak muziejininkų, atskirą eksponatų grupę sudaro vikingų daiktai ir ginklai. Prekyba buvo pavojingas užsiėmimas, todėl ginklai yra neišvengiama šios parodos dalis. Parodoje bus eksponuojamas Kyjive rastas X a. kalavijas su įspūdingai išpuošta rankena. Šis dirbinys gerai pažįstamas ginklų tyrinėtojams ir ne kartą buvo publikuotas mokslinėje literatūroje. Kai kurios rankenos dalys inkrustuotos skandinavišku stiliumi vario ir sidabro viela, o pati rankena papuošta ornamentuota sidabro plokštele, kurią pagamino madjarai – dabartinių vengrų protėviai.

Parodos eksponatai atskleis ir kasdienybės aspektus – skandinaviškoje Truso gyvenvietėje rastame pakabutyje, vaizduojančiame skandinavę moterį, galima įžvelgti VIII–XI a. aprangos ir šukuosenos stilių – mazgu surištus plaukus, o išlikę stikliniai stalo žaidimo „Hnefatafl“ vaikštukai sufleruoja apie laisvalaikio leidimo būdą.

Ukrainos tapatybės dalis

Į Vilnių atvežti eksponatai turi ir meninę, ir didelę kultūrinę-istorinę vertę: Ukrainos muziejai parodai paskolino ypač svarbius eksponatus, laikomus jų tapatybės dalimi – jie atspindi Kyjivo Rusios didybę, ant kurios pamatų kuriama dabartinė Ukrainos tapatybė.

Pasak R. Kačkutės, „geriausiai tą iliustruoja šalia pirmosios Kyjive pastatytos mūrinės cerkvės rasta plyta su Kyjivo didžiojo kunigaikščio Vladimiro asmeniniu ženklu Tridančiu, dabartiniu Ukrainos valstybės herbu. Cerkvę XIII a. viduryje sugriovė mongolai totoriai, ji nebuvo atstatyta, o iki šiol yra rasta vos daugiau nei 10 įvairaus dydžio tokių plytų fragmentų“.

„Ženklą, panašų į tridantį, pradėjo naudoti Vladimiro tėvas Sviatoslavas. Tiesa, tuomet tai buvo tik dvidantis. Pats Vladimiras naudojo kelis šio ženklo variantus, vieną jų dabar naudoja ir Ukraina. Kitus bus galima išvysti ant Vladimiro kaldintų monetų. Po jo valdę kunigaikščiai vis ką nors pakeisdavo, kad ženklą būtų lengviau sieti su konkrečiu kunigaikščiu. Vieni pridėdavo kryželį, kiti rėmėsi minimalistine, iki linijų supaprastinta forma“, – pranešime cituojama R. Kačkutė.

Logistinis iššūkis

„Atgabenti daugiau nei 10 mln. Eur vertės Ukrainai ypač svarbius eksponatus buvo didžiulis iššūkis. Nebuvo lengva rasti, kas sutiktų apdrausti ir transportuoti eksponatus šalyje, kurioje vyksta karas“, – sako Simona Širvydaitė-Šliupienė, parodos koordinatorė. Anot jos, pervežant eksponatus Lietuvoje sulaukta Lietuvos šaulių sąjungos pagalbos. Komunikacija su institucijomis Ukrainoje taip pat strigo, koją kišo elektros ribojimai Kyjive. Tik likus 24 dienoms iki parodos atidarymo LNM gavo patvirtinimą, kad visos Ukrainos įstaigos turi leidimus išvežti eksponatus.

Per praėjusią savaitę muziejų pasiekė ir kiti eksponatai iš įvairių Europos muziejų. Jie skolinti iš Nacionalinio Ukrainos istorijos muziejaus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto, Lvivo istorijos muziejaus, Zaporižios srities kraštotyros muziejaus, Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus, Talino universiteto, Saremos bei Gotlando muziejų. 

Parodą papildys medžiaga iš Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, Trakų istorijos muziejaus.