Vilniuje nuimta atminimo lenta K. Škirpai, vyko nedidelis protestas
Atnaujinta Vilniaus mero komentaru.
Ji nuimta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Gedmino prospektu taip pat žygiuoja eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai pakabino Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino Nacionalinis susivienijimas. Tam savivaldybė leidimo neišdavė.
„Sekmadienį, taigi mokant viršvalandžius už tokį skubų ir svarbų darbą, viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nukabinti Kazio Škirpos atminimo lentos. Daro tą be jokio teisinio pagrindo, aiškaus įsakančio dokumento, arba atsisako jį parodyti pareigūnams“, – sekmadienį feisbuke rašė vienas partijos lyderių, Vilniaus tarybos narys Vytautas Sinica.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Vancekvičė BNS patvirtino, kad šalinti lentos atvyko „Grindos“ darbuotojai.
Kreipėsi į policiją
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl Nacionalinio susivienijimo veiksmų jau kreiptasi į policiją.
„Kreipėmės į policiją, to paprašė ir Apeliacinio teismo administracija (ant kurios būstinės Gedimino prospekte buvo pakabinta atminimo lenta – BNS) – įvertinti padarytą veiką. Šiuo atveju tikrai teisėsauga savo tyrimą atliks“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
„Tai buvo visiškai neteisėtas, sąmoningas, tyčinis veiksmas siekiant ne kažką pagerbti, ne parodyti kažkokį pagarbos ženklą, bet tiesiog pritraukti visuomenės dėmesį ir išreikšti savo pseudo-patriotizmą“, – opozicinės Vilniaus miesto savivaldybės partijos veiksmą komentavo meras.
Žada gintis teismuose
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sekmadienį žurnalistams sakė, kad atminimo lentą partija pakabino Vilniaus miesto savivaldybei trejus metus ignoravus prašymą leisti įamžinti K. Škirpos atminimą.
„Savivaldybė trejus metus neatsakė į mūsų prašymus. Savivaldybė parodė, kad apskritai nesiskaito su žmonėmis. Mums reikėjo kažką padaryti ir mes negalime laukti. (...) Todėl tai teisinis atsakas pasipriešinant savivaldybės savivalei“, – teigė V. Radžvilas.
Pasak jo, nukabinti lentą atvykę pareigūnai ir „Grindos“ darbuotojai parodė nepagrįstus dokumentus.
„Buvo parodytas dokumentas, kuriame nėra jokio vykdomojo sprendimo. Tiesiog teismo nuomonė, kuri nepratęsta kitais vykdomaisiais dokumentais. Dokumentas bedantis, iš esmės klastotė. Mums nepasakyta, kas davė šį nurodymą“, – teigė V. Radžvilas.
Vilniaus miesto tarybos narys ir Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas teigė, kad partija sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu.
„Pasitelksime advokatus, kad būtų įvertintos visos aplinkybės. Pareikalausime visų dokumentų ir šalia politinio vertinimo bus ir politinis vertinimas“, – žurnalistams sekmadienį sakė A. Stankūnas.
Įvykio vietoje budėjo keli policijos ekipažai. Pasak V. Radžvilo, dalis protestavusiųjų nukentėjo nuo policijos pareigūnų veiksmų: „Buvo parversti ant žemės, jiems užlaužtos rankos, nors jie nieko iš tiesų nedarė.“
Sulaikomi, ant žemės pareigūnų parklupdyti asmenys matomi ir portalo „15min“ paskelbtuose vaizdo įrašuose.
Kontraversiška asmenybė
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
