Vilniaus savivaldybė užsimojo uždaryti memorialinius muziejus, akademikai sprendimą kritikuoja
Vilniaus tarybos nariams pritarus sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, jai priklausantys Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pereina VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.
Šį savivaldybės sprendimą akademinė bendruomenė ir kai kurie politikai vadina Vilniaus gėda, tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys tikina, kad pertvarkius muziejus, jų veikla taps prasmingesnė.
Tuo pačiu sprendimu Markučių dvaro muziejų, dainininkės Beatričės Grincevičiūtės memorialinį butą ir Medinės miesto architektūros muziejų nuo šiol valdys Vilniaus miesto muziejus.
Butuose muziejų neliks
Tadas Rimdžius, savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, miesto tarybos posėdyje teigė, jog VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ perduodamuose butuose muziejų neliks:
„Tuose trijuose butuose neliks muziejinės veiklos. Galbūt kažkuri viena erdvė bus paversta muziejine, o kitos pritaikomos literatūros laukui, rezidencijų panaudojimui. (…) Ta erdvė bus atverta literatūros bendruomenei“.
Vytautui Sinicai, Nacionalinio susivienijimo frakcijos seniūnui, paklausus, ar Venclovų memorialiniame bute bet kokia forma dar bus įamžinamas rašytojų atminimas, T. Rimdžius patikino, kad „Venclovų neliks“.
Kultūros skyriaus vadovas BNS sakė, kad minėtų trijų memorialinių butų rinkiniai kurį laiką bus prieinami tik akademikams, „ten reikės rimtesnės pertvarkos statybine ir kitomis prasmėmis“.
Jis pažymėjo, kad artimiausiu metu butai tęs muziejinę veiklą, kol bus priimti konkretūs sprendimai dėl jų pertvarkymo.
Barbarybė turi būti stabdoma
Darius Kuolys, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas, pirmosios Nepriklausomos vyriausybės kultūros ir švietimo ministras, sprendimą naikinti tris memorialinius muziejus vadina barbarišku.
„Manau, visų trijų muziejų naikinimas yra barbariškas žingsnis, jis daro didelę gėdą Vilniaus miestui. Tokią barbarybę reikia stabdyti pačiai visuomenei, jeigu savivaldybė savo sprendimo nekeis“, – kalbėjo mokslininkas. Anot jo, akademinė bendruomenė ir dalis rašytojų yra „labai stipriai pasipiktinusi.
„Norime susitikti su meru ir pasiaiškinti šituos dalykus, nes tokia barbarybė turi būti stabdoma, turi būti imamasi adekvačių priemonių“, – sakė D. Kuolys. Jo nuomone, šiuo savivaldybės sprendimu skleidžiama žinia daro žalą jaunuolių švietimui:
„Tokia pozicija, kuri yra šiandien ištransliuojama Vilniaus visuomenei ir jaunimui, gimnazistams, yra antikultūrinė, anticivilizacinė pozicija, edukacine prasme ji turi rimtų padarinių. Tie jaunuoliai supras, kad nėra nieko švento, galima viską naikinti“.
Mindaugas Kvietkauskas, taip pat buvęs kultūros ministras, VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorius, teigia, kad dėl Vilniaus literatūrinių muziejų vyko susitikimai su literatūros bendruomene, muziejininkais, paveldosaugininkais, kuriuose „savivaldybė pabrėžė, kad muziejinė veikla, fondai, autentiškai aplinka bus išlaikyta tuos muziejus modernizuojant“.
„Žinoma, kad ten modernizavimo reikia. Reikia keisti jų koncepciją, atnaujinti veiklą, bet niekada nebuvo kalbos apie tai, kad savivaldybė imtųsi barbariško veiksmo – panaikintų muziejus ir iškeltų jų fondus, autentišką palikimą“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.
Anot jo, tai kelia didžiulį kultūros žmonių ir nemažos visuomenės dalies pasipiktinimą.
„Kaip įmanoma įsivaizduoti, kad V. Mykolaičio-Putino autentiški baldai, knygos, daiktai, kurie saugomi ten šitiek metų, liudija tokią didelę mūsų literatūros ir visuomenės, lietuvybės Vilniuje atmintį, būtų išvežami, perkeliami?“ – kalbėjo profesorius. Jo įsitikinimu, tokie sprendimai „reikalauja labai griežto atsako“.
S. Kairys – už savivaldybės sprendimą
Tuo metu Simonas Kaitys, dabartinis kultūros ministras, teigia, kad sprendimai dėl memorialinių butų likvidavimo išdiskutuoti su kultūros bendruomene, atlikta galimybių studija.
Pasak jo, lieka atviras klausimas, ką daryti su muziejais, kurie menkai lankomi ir kurių „tematika ir pozicionavimas šiuolaikinėje visuomenėje kelia tam tikrų klausimų“.
„Mano lūkestis yra, kad kaip tik tų pastatų ar erdvių įveiklinimas, gyvavimas bus ryškesnis ir prasmingesnis negu yra dabar. Man taip atrodo“, – kalbėjo S. Kairys. – Nieko nematau blogo, kad ieškoma kažkokių naujų formų. (...) Tie sprendimai nereiškia, kad atsiras spynos ant tų pastatų, tik tiek, kad jie veiks kitu pavidalu“.
Kultūros ministras teigė nemanantis, jog Vilniaus savivaldybės sprendimą reikia stabdyti, jo manymu, tai „buvo išdiskutuotas sprendimas ne uždarant, o perdarant objektus“.
Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilniaus taryboje, savo „Facebook“ paskyroje skelbia, kad memorialiniai butai-muziejai yra nekonkurencingi ir turėjo būti likviduoti seniai:
„Tačiau turime ir tokių, kurie šiandien neatliepia nei miesto, nei lankytojų poreikio. Tai turėjo būti padaryta seniai. Šie muziejai jau ilgą laiką yra nekonkurencingi rinkoje, sulaukia itin mažo skaičiaus lankytojų ir niekaip neatranda savo vietos mieste“.
VERSLO TRIBŪNA
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
Naujiena Lietuvos radijo rinkoje – programėlė Radijas.lt. Tai patogi, šiuolaikiška ir funkcionali radijo klausymo platforma, suteikianti klausytojui platų lietuviško garsinio turinio pasirinkimą. Čia vienoje vietoje populiarios Lietuvos FM radijo stotys, taip pat pamėgtos licencijuotos šalies internetinės radijo stotys be reklamos, galimybė norimu metu klausyti radijo žinių, kitų informacinių laidų bei rubrikų, laimėti prizus ir sužinoti viską, kas vyksta mylimos radijo stoties eteryje bet kuriuo metu.
Šiemet gėrimų rinka visame pasaulyje, skaičiuojama, pasieks 276 milijardų dolerių pajamų ribą. Ateities projekcijos rodo, kad ši verslo niša į viršų stiebsis ir toliau. Kasmet augdama po beveik 9 proc., dešimtmečio pabaigoje turėtų pasiekti 380 mlrd. dolerių ribą, nors prieš mažiau nei dešimtmetį šie skaičiai buvo sunkiai suvokiami. Gėrimų rinka nuolat auga ir Lietuvoje.
Ekranų tinklas „2go“ pristato didžiausią vasaros įvykį Šiauliuose – SEL šou Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, rugpjūčio 22 dieną.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kritikuoja savivaldybės sprendimus, jos atstovai viešai kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską tvirtindami, kad savivaldybės sprendimas likviduoti kultūros įstaigas yra „vienašališkas, neapgalvotas“.
Praėjusš šeštadienį, Muziejų naktį, Venclovų muziejus kvietė lankytojus skelbdamas, kad šis renginys gali būti „paskutinis tokio sąstato muziejaus istorijoje“.
Permąstys Markučių ekspoziciją
Sostinės valdžios sprendimu, B. Grincevičiūtės memorialinis butas, Medinės miesto architektūros ir Markučių dvaro muziejai tęs veiklą kaip muziejinės įstaigos. Vilniaus miesto muziejus, anot T. Rimdžiaus, dėlioja jų tinklą ir pergalvos turinį.
„Kalbant konkrečiai apie Markučių dvarą, Vilniaus muziejus kartu su dabartine dvaro muziejaus komanda permąstys, koks yra eksponavimo turinys, ką galima su rinkiniais daryti, jie „perkraus“ tą muziejų“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas.
Vilniaus tarybai pernai lengvatinėmis sąlygomis išnuomojus dvaro kompleksui priklausančią Šv. Barboros koplytėlę penkiems nuo Maskvos patriarchato atsiskyrusiems dvasininkams, neseniai įsteigusiems Konstantinopolio patriarchato egzarchatą, T. Rimdžius sako, kad čia ir toliau galės vykti jų pamaldos.
Anot jo, Vilniaus miesto muziejui perduotų įstaigų laukia „mažesni pokyčiai, tęstinumas ir nuoseklumas“, o perduotų „UNESCO literatūros miestui“ – „didesni pokyčiai ir ten tęstinumo nebus“.
„Turime terminą per devynis mėnesius sutvarkyti visą šitą dalyką. Artimiausiu metu susitinkame su likvidatore, sudėliojame visus formalius taškus, o su įstaigų vadovais susitinkame ir tariamės, ką toliau darome“, – kalbėjo T. Rimdžius.
Anot jo, naujieji Vilniaus miesto muziejaus padaliniai atnaujindami ekspoziciją nenutrauks veiklos.
Pasak T. Rimdžiaus, prieš priimant šį tarybos sprendimą, muziejų pertvarkos grupė konstatavo, kad savivaldybės muziejai negali konkuruoti su nacionaliniais, todėl nutarta, jog juose „turi būti Vilniaus dedamoji kaip pagrindinė“.
