Investicijų ir statybų bumas tarpukario Kaune

Pirmojo Kauno burmistro, Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio paminklas Laisvės alėjoje. Skulptorius – Kęstutis Balčiūnas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji vyriausybė. Lietuvos laikinąja sostine de facto tapo Kaunas ir iš pilko provincijos miestelio netrukus virto moderniu europietišku miestu. Vienas ryškiausių dalykų, pasiekęs mus iš tarpukario Kauno laikų, yra modernizmo architektūra, 2023 m. rugsėjį įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiuosyk VŽ į ją žvelgia iš kitos – investicijų – pusės.

Pagrindinės investicijos tarpukariu buvo nukreiptos į žemės ūkį ir nekilnojamąjį turtą, labiausiai augusį Kaune, rodo investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA įmonių grupei, užsakymu atliktas tyrimas. Reiktų patikslinti, kad tarpukario ir dabartinės Lietuvos investicijų struktūra iš esmės skyrėsi, o to meto litas buvo labai stipri valiuta: ekonomistas Žygimantas Mauricas yra suskaičiavęs, kad vienas tarpukario litas buvo vertas šiandieninio 5,3 Eur.

Bendra panorama

Laikinąja Lietuvos sostine tapęs Kaunas per Pirmąjį pasaulinį karą nebuvo smarkiai sugriautas, kitaip nei antrasis pagal dydį Šiaulių miestas. Lietuvos ūkio pagrindas buvo žemės ūkis, jame dirbo absoliuti dauguma gyventojų. Miesto ir miestiečių kultūra buvo silpna.