Socialinė kampanija ragina tėvus: neauginkite piratų
Ja siekiama ugdyti tėvų ir vaikų sąmoningumą, visuomenės pagarba? kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms. Raginimas neauginti piratų skamba per LRT radiją, socialinėse erdvėse, Vilnius gatvėse galima išvysti plakatus, kuriuose pavaizduoti vaikai piratai – Lėja filmų siurbėja, Eglutė žaidimų erkutė, Nikas muzikos grobikas.
„Jei nenorime, kad talentingi muzikantai, aktoriai ar režisieriai naktimis krautų plytas ar vežiotų maisto užsakymus, privalome mokėti už intelektinį turinį“, – pranešime cituojama Stefanija Jokštytė, reklamos kūrybininkė ir šios kampanijos sumanytoja, su dizaineriu ir iliustruotoju Laurynu Kamarausku sukūrusi kampanijos plakatus.
Pirmauja Baltijos sesės
VŽ jau rašė, jog ES Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) 2023 m. rugsėjį paskelbta ataskaita apie nelegalaus turinio internete vartojimą ir autorių teisių pažeidimus rodo, kad 2022 m. pabaigoje neteisėtų atsisiuntimų skaičius ES vidutiniškai siekė 7 kartus per mėnesį vienam interneto vartotojui.
Skirtingose ES valstybėse narėse matomi žymūs neteisėtų atsisiuntimų įpročių ir masto skirtumai. Vidutiniškai daugiausiai pažeidimų vienam gyventojui tenka Rumunijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, mažiausiai – Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje.
EUIPO statistika rodo, jog keturios šalys, kuriose piratavimo lygis didžiausias, yra Estija, Latvija, Lietuva ir Kipras, o mažiausias – Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Čia vertinamas turinio piratavimo tipas pagal šalį, taip pat bendras piratinio turinio vartojimas vienam interneto vartotojui.
EUIPO skaičiuoja, kad bendras piratavimo skaičius 2022 m. svyravo nuo maždaug 25-ių nelegalaus turinio peržiūrų vienam interneto vartotojui per mėnesį Estijoje iki maždaug 7-ių Vokietijoje. Mažiausias nelegalaus turinio vartojimas yra Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje.
Tos pačios EUIPO tarnybos 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 45% jaunų lietuvių sąmoningai siuntėsi turinį iš nelegalių šaltinių internete.
Skaičiuojama, kad intelektinio turinio piratai per metus Lietuvos kūrėjams padaro žalos už 360 mln. Eur.
Auginti sąmoningumą
Pasak S. Jokštytės, jos sąmoningumas augo kartu su ja pačia:
„Turėjau vyresnį brolį, todėl kompiuterį gavau labai anksti. Vaikystėje nesupratome, ką reiškia autorių teisės, imdavome tai, ką galėjome rasti ir kas mus pasiekdavo. Tačiau vėliau, kai ūgtelėjau, išvažiavau mokytis į Vokietiją, ten susipažinau su menininkais, kultūros bendruomene ir man tapo visiškai aišku: už turinį mokėti būtina. Kūrėjai, kurių kūriniai atsiranda įvairiose interneto platformose, už perklausas ir peržiūras gauna atlygį. Kai kuriems šios lėšos tiesiog padeda išgyventi. Džiaugiuosi, kad stereotipinis mąstymas, jog surinktos lėšos nepasiekia kūrėjų, išnyko, asociacija LATGA administruoja įvairių sričių autorių – muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos teisių turėtojų teises, renka ir skirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą.“
S. Jokštytė įsitikinusi, kad jaunoji karta yra labai sąmoninga, jie puikiai supranta, ką reiškia autorių teisės, ir stengiasi vartoti legalų turinį. Ugdant tokį požiūrį turėtų stipriai prisidėti tėvai – „piratavimo jauni žmonės dažnai imasi dėl galimybių trūkumo. Jei tėvai moka už prenumeratas ar skaitmeninį turinį, vaikai juos naudoja legaliai. Jei ne, jų žvilgsnis krypsta į piratines interneto svetaines. Taip ir užauga piratai“.
Projektu „Neauginkime piratų“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, integruota socialinė reklaminė kampanija siekia ugdyti socialiai atsakingą tėvų įprotį skatinti savo vaikus naudotis legaliomis turinio platformomis.
