2023-09-27 13:42

VLKK – prieš moterų pavardžių rašybą su galūne -a

Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija, teigia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Taip komisija įvertino Ievos Pakarklytės, Seimo Laisvės frakcijos narės Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą.

Jame numatoma, kad pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus, /.../ kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Neigiamą išvadą dėl šio projekto Seimui pateikė Violeta Meiliūnaitė, VLKK pirmininkė. Joje rašoma, jog „taip būtų nepaisoma teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų, pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“.

VLKK pabrėžia, kad moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės, jų sudarymo dėsningumai aprašyti gramatikose ir reglamentuoti Kalbos komisijos nutarime, moterų pavardžių daryba paremta autentiškais lietuvių kalbos faktais, fiksuotais istoriniuose dokumentuose ir tarmėse.

„Siūlymas nustatyti išimtį „dėl moterų pavardžių su galūnėmis -a ar -ia, kai tokia yra vyriška pavardė“, vertintinas kaip žingsnis link vyrų ir moterų pavardžių sutapimo, kitaip sakant, pažodinio „bendros pavardės“ nustatymo“, – nurodo V. Meiliūnaitė.

Anot jos, tos pačios šeimos narių skirtingos pavardžių formos yra lietuvių kultūrinis savitumas, nesudarantis pagrindo diskriminacijai.

VLKK rašte pabrėžiama, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis, jos turi savitus nusistovėjusius dėsningumus, o siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija, kai šeimos narių – vyrų ir moterų – pavardės turi skirtingas, iš giminės tradicijos paveldėtas pavardės formas.

Seimo narės I. Pakarklytės teigimu, šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Anot jos, vyrai turi pavardes Mažeika, Lydeka, Šarka, o moterims neleidžiama turėti pavardžių su galūne -a. Anot jos, moteris turi turėti galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791