Istorinis įvykis: Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

Kaunas sulaukė svarbiausio pripažinimo miestui ir visai šaliai – Rijade, 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, patvirtinta paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Ja Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1.500 unikalių tarpukario pastatų pelnė pasaulinį pripažinimą. 

Pasaulio paveldo sąraše Kaunas – vienintelis Europos miestas, pristatantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. 1919–1939 m. iškilę pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti art deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas įtakas.

„Komiteto nariai įvertino Kauno modernizmą kaip didelį vertybinį atradimą pasaulinio modernizmo paveldo kontekste. Puikiai parengtoje, išsamioje nominacijoje atskleistas ir pademonstruotas Kauno modernizmo išskirtinumas, pristatytas konceptualus optimizmo architektūros naratyvas“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas Simonas Kairys, kultūros ministras. 

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016-aisiais. Nominacinės bylos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modern Kaunas: Architecture of Optimism) projektas parengtas Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. 

Šiame projekte buvo nustatyta ir apibrėžta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas vietovės valdymo plano projektas.

Kauno nominacinės paraiškos pirminį variantą, įteiktą UNESCO Pasaulio paveldo centrui, parengė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sudaryta ekspertų darbo grupė (vadovė – Vilniaus universiteto prof. Marija Drėmaitė; specialistai Sigita Bugenienė, dr. Vaidas Petrulis, Raimonda Rickevičienė, Saulius Rimas, Žilvinas Rinkšelis, Živilė Šimkutė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė. 

2021 m. sausį Kauno modernizmo nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ buvo išsiųsta į Pasaulio paveldo centrą Paryžiuje.

Lietuviškas ir kitoks

Doc. dr. Vaidas Petrulis, achitektūrologas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas, kita proga VŽ yra pasakojęs, jog Kauno modernizmo architektūros ypatingumas yra tas, kad laikinajai sostinei kuriantis vienu metu buvo pastatyta labai daug pastatų, sudariusių vientisą architektūrinį sluoksnį, – Europoje kito tokio atvejo beveik nėra.

Anot mokslininko, tikrajam, tarptautiniam, modernizmui būdingas asketiškas ir egzistencinis minimalizmas. Iki jam įsisiūbuojant, pagrindinis architektų raiškos laukas buvo pilys, rūmai, vėliau – teatrai, bankai, įvairiausi reprezentaciniai pastatai, taigi su modernizmu įvyko lūžis. XX a. atsigręžta į miestus – su idėja sutvarkyti juos ir padaryti šviesius, funkcionalius, patogius gyventi.

Pasak architektūrologo, „Kauno modernizmas suplaktas iš tautiškumo, reprezentacijos siekio ir žinojimo, kad Europoje tos modernios formos esti“.

Tarp svarbiausių lietuviškojo modernizmo pastatų Kaune doc. dr. V. Petrulis vardija Prisikėlimo bažnyčią, Karininkų ramovę, Karo muziejų, Lietuvos banką. Tarp svarbiausių – ir Centrinis paštas, be abejo, ir „Pienocentro“ statiniai, pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1937 m. apdovanoti už architektūrą.

Pasak ministerijos pranešimo, UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t. y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas). 

Skatins turizmą

„Į tarptautinius vandenis Kauno paveldas „išplaukė“ su Europos paveldo ženklu ant 44 pastatų. UNESCO statusas Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijoms, jose esančiai architektūrai, gamtiniam karkasui ir visoms urbanistikos vertybėms – neabejotina sėkmės istorija ir aukščiausias laimėjimas. Tai prisidės prie jų išsaugojimo, pritrauks modernizmu besidominčius užsienio turistus“, – pranešime cituojamas Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, Lietuvos delegacija Saudo Arabijoje sulaukė didelio palaikymo Kaunui bei papildomo susidomėjimo kitomis UNESCO vertybėmis Lietuvoje – Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinėmis lankomis.