Kino teatras: vienos bombos ir vienos Barbės istorijos

Aktorius Cillianas Murphy – atominės bombos išradėjas J. Robertas Oppenheimeris. „Capital Pictures“ / „Scanpix“ nuotr.

Komerciniame repertuare, kuriame didaktiškus pasakojimus mažamečiams vangiai keičia suaugusių vaikų komiksų personažai, o klaikias komedijas – juokingi siaubo filmai, hitais tampa filmai, kuriuose yra daugiau nei viena mintis ir kurie, net skeptiškai vertinant populiariosios kino kultūros reiškinius, verti didelio ekrano tikrai ne dėl spragėsių ritualo.

Tarp pastarųjų savaičių bilietų pardavimo rekordininkų „Oppenheimerio“ ir „Barbės“ iš pirmo žvilgsnio mažai bendro, bet įdėmiau pažiūrėjus – abiejų filmų pagrindinius herojus, fiziką ir lėlę, sieja tikėjimas savų uždarų pasaulių tobulumu, hermetiškumu ir amžinumu. Apsigavimo pasekmių turinys ir mastelis, žinoma, skiriasi.

Vienos bombos istorija

Atrodo, kad filme „Oppenheimeris“ kiekvienas gali atrasti kokią nors sceną ar detalę, kuri sujaudins, nepriklausomai nuo jos reikšmės siužetui. Man nepamirštamas ir sukrečiantis išlieka epizodas, kai amerikiečių politikos ir karo asai tariasi, ant kokių Japonijos miestų mesti atominę bombą. Jie renkasi iš keliolikos. Vienas sako išbraukęs iš sąrašo Kiotą, nes ten su žmona leido medaus mėnesį, liko geri prisiminimai, puikus miestas...